Mandevila (lot. Mandevilla) – tai Cuthrus šeimos žydinčių vijoklinių augalų gentis, natūraliai paplitusi Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Šiai genčiai priklauso 120-190 vienmečių ir daugiamečių rūšių. Šie augalai dažnai vadinami Brazilijos balzamu arba jazminu, Čilės jazminu, Meksikos meilės medžiu ar Bolivijos rože. Mokslinis pavadinimas “Mandevilla” šios genties augalams buvo suteiktas pagal tuo metu Argentinoje dirbusio anglų diplomato, sodininko mėgėjo Henry J. Mandevillio pavardę.
Ši gėlė dažniausiai vadinama savo lotyniškuoju pavadinimu – Mandevilla, taip pat turi dar du pavadinimus: Dipladenija, bei Sundaville, kurie vartojami rečiau.
Mandevila yra labai gražus, bet gana reiklus kambarinis augalas, kurį prižiūrėti sudėtinga. Tačiau, nepaisant to, kasmet jis vis labiau populiarėja tarp kambarinių augalų. Didelis mandevilos privalumas – labai greitas augimas: per vieną vegetacijos sezoną ji gali užaugti iki 2-5 metrų aukščio. Tinkamai pritaikius augimo sąlygas mandevila nuostabiai žydės nuo gegužės iki spalio mėnesio, taip papuošdama balkoną, terasą ar kambarį.
Mandevilos rūšys ir veislės
Mandevila – tai greitai augantis, visžalis ir gausiai žydintis vijoklis su garbanotu, sumedėjusiu stiebu ir priešingais, ryškiai žaliais, ovaliais, blizgančiais lapais. Lapą perlaužus teka baltos, pieniškos, nuodingos sultys. Mandevilą galima auginti namuose kaip kompaktišką krūmą arba kaip vijoklinį augalą. Penkių žiedlapių, aromatiniai, piltuvėlio formos žiedai gali būti įvairių spalvų, priklausomai nuo gėlės rūšies. Suaugęs augalas vienu metu gali turėti iki 80 žiedų, kurie džiugina ilgiau nei savaitę.
Mūsų kraštuose auginama nedaug šių gėlių rūšių. Štai keletas iš jų:
Mandevila – Dipladenia splendens – tai visžalis vijoklinis augalas. Jauni stiebai būna plaukuoti, tankiai apaugę ovaliais iki 20 cm ilgio lapais, kurių viršūnė smailėjanti, o pagrindas širdies formos. Augalui senstant stiebai užauga 4-5 metrų ilgio, pliki, su vis mažiau lapų. Šios rūšies gėlių blizgantys žiedai yra ryškiai rausvi iš išorės ir balti viduje, iki 10 cm skersmens, išsidėstę grupelėmis po 6. Žiedkočiai – violetinės spalvos.
Mandevila – Dipladenia bolewiensis – tai labai šilumą mėgstantis vijoklis iš Bolivijos, plačiausiai auginamas Mandevilla genties augalas. Geriausiai žinomas dėl ilgų stiebų, apaugusių ryškiai žaliais, kiaušinio formos lapais, kurių skersmuo 5-8 cm. Žiedynas formuojasi ant pažastų su 3-4 baltais žiedais ir būna iki 5 cm skersmens.
Mandevila – Dipladenia eximia – visžalis augalas su lygiais rausvos spalvos stiebais, apaugusiais apvaliais, kiaušinio formos, ryškiai žaliais 3-4 cm ilgio, lapais. Šios gėlės žiedai yra iki 7 cm skersmens, su iki 5 cm ilgio vamzdeliais ir raudona taurele. Jie kekėje išsidėstę po 8 žiedus.
Mandevila – Dipladenia sanderi – tai sparčiai augantis kambarinis vijoklis, lygiais stiebais. Šio augalo lapai stori, ovalios formos, iki 5 cm arba ilgesni. Lapų viršūnės šiek tiek nusmailėjusios, o pažastyse susitelkę šios gėlės žiedynai. Jie sudaryti iš 3-5 ryškiai rausvų žiedų su geltonomis akutėmis.
Mandevila – Dipladenia laxa – tai įspūdinga, prabangi, daug vietos užimanti gėlė. Šiai rūšiai būdingas gausus šakojimasis. Ilgi, karpyti šios kambarinės gėlės stiebai gali užaugti iki 5 m ilgio. Jos priešiniai, smaragdiškai žali, pailgi lapai, kurių viršus lygus, o apačia plaukuota, užauga iki 10 cm ilgio. Šios rūšies mandevila žydi iki 9 cm skersmens, banguotais, kreminės spalvos žiedais, išsidėsčiusiais 5-10 žiedų kekėse.
Taip pat nemažiau žinomos, namuose auginamos mandevilų veislės yra šios:
- „Allamandu“ – tai stebėtinai nepretenzinga mandevila, dideliais ryškiai geltonais žiedais.
- „Cosmos White“, „Fair Lady“, „Summer Snow“ – gausiai ir gana ilgai žydintys augalai sniego baltumo žiedais.
- „Pink Parfait“ – tai veislė daugiaspalviais aromatingais žiedais, kartais vadinama tailandietiška rože.
- „Red Hood“ – vyšnių spalvos žiedais.
- „Scarlet Pimpernel” – šios veislės žiedai saulėje spindi kelių raudonų atspalvių spalvomis.
- „Yellow” – tai mandevila, kurios žiedai spindi aukso spalva.
- „Classic Red” – dideli augalai, ryškiai raudonais žiedais.
- „Luxa” arba Čilės jazminas – argentinietiška veislė su stipriu aromatu.
- „San Parasol Crimson” – mandevila su smailiais, tabaką primenančiais, žiedais.
Mandevilų dauginimas ir sodinimas
Norint nusipirkti Mandevilą, suaugusio augalo kaina yra gana didelė – 20-30 eurų, pirmamečių šių gėlių kaina – apie 12-15 eurų. Kur kas pigiau galima įsigyti įvairių veislių mandevilų sėklų ir pačiam užsiauginti šią gėlę. Daiginti sėklas reikia ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, 22-28 °C temperatūroje, puriame, lengvai rūgščiame substrate, lėkštėje su drenažo skylutėmis. Dirva turi būti drėgna, bet negali būti užmirkusi. Tačiau, net ir esant visoms šioms sąlygoms, daigams sudygti gali prireikti nuo dviejų iki keturių mėnesių. Visą tą laiką reikės laistyti substratą ir šalinti kondensatą nuo dangos, kuria turės būti uždengtos pasėtos sėklos. Kai daigai išaugina du tikruosius lapelius, jie persodinami į vazonėlius su drenažo skylutėmis ir ta pačia žeme, o vėliau perkeliami į nuolatinius vazonėlius.
Norint padauginti Mandevilą auginiais, jie pjaunami nuo pavasario vidurio iki vasaros vidurio. Sodinamajai medžiagai pavasarį naudojamos jaunų ūglių viršūnėlės, o vasarą – subrendusių sumedėjusių stiebų dalis. Reikėtų priminti, kad lapuose ir stiebuose yra nuodingų sulčių, tad dirbant būtina mūvėti pirštines. Taip sultys nepateks ant odos. Mandevilos auginius reikia susodinti į indelius su drėgnu dirvožemio mišiniu, kurį sudaro lygios dalys smėlio ir durpių. Į substratą galima įberti šiek tiek sausų samanų. Taip mandevilos auginiai auginami iki pirmos poros lapų, po to perkeliami į šiltnamį ir laikomi ten ne žemesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Laistyti auginius geriausia iš apačios, pilant vandenį į padėklą. Paprastai įsišaknijimas užtrunka apie mėnesį, o kai tik auginiai išleidžia šaknis, jie sodinami į vazonėlius.
Kai kuriais atvejais auginiai gali įsišaknyti tiesiog vandenyje, o kai jų šaknys pasiekia 1-2 cm ilgį, jie persodinami į substratą. Paprastai dauginimas auginiais būna gana sėkmingas.
Mandevilos auginimas ir priežiūra
Šios gėlės mėgsta derlingą, purią, vidutiniškai rūgščią dirvą. Šiam augalui tinkamiausias dirvožemis yra mišinys, sudarytas iš lygių dalių velėnos žemės, smėlio, mulčio, lapinės žemės ir durpių. Smėlį galima pakeisti smulkiais molio akmenukais arba perlitu. Jei reikia, pavasarį persodinkite mandevilą į kitą vietą, kai sename vazone pasidaro ankšta ir šaknys pradeda išlįsti iš drenažo angų. Persodinti geriausia jau subrendusius ir nepažeistus augalus. O viršutinį substrato sluoksnį kiekvieną pavasarį reikėtų pakeisti šviežiu.
Mandevilas būtina auginti tik tropinėmis sąlygomis: šviesa turi būti labai ryški, kitaip jos nebus gražios. Augalui geriausiai tinka rytinė arba vakarinė palangė. Šią gėlę taip pat galima laikyti prie lango, nukreipto į pietų pusę, tačiau po pietų ji turi būti apsaugota nuo saulės, nes saulė gali pakenkti lapams. Optimali temperatūra žiemą yra 12-15 °C, o vasarą – 18-26 °C. Jei temperatūra pakils aukščiau, augalo žiedų spalvos taps ryškesnės ir sodresnės.
Mandevilai reikia gryno oro, todėl patalpą reikia dažnai vėdinti, tačiau skersvėjai jai nenaudingi. Vasarą augalą galima laikyti balkone, verandoje ir net sode, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių ir didelių vėjo gūsių.
Mandevila yra vijoklinis augalas, todėl jai reikia atramos ir reguliaraus genėjimo. Atrama turėtų būti pusantro karto aukštesnė už pačią suaugusią gėlę.
Kaip ir bet kuriam kitam tropiniam augalui, šiai gėlei reikia daug vandens. Kai tik žemė vazone išdžiūsta iki 1-1,5 cm gylio, augalą reikia laistyti šiltu vandeniu. Paprastai laistoma 2-3 kartus per savaitę, tačiau esant karštam ir sausam orui, augalą reikia laistyti 1-2 kartus per dieną. Nuo rudens pradžios laistoma mažiau, tačiau reikia pasirūpinti, kad dėl drėgmės trūkumo gėlė neprarastų lapų. Visi šios rūšies augalai netoleruoja kalkių, todėl vandenį reikėtų palikti nusistovėti arba kartą per mėnesį ištirpinti citrinos rūgšties arba šviežių citrinos sulčių, kad vandens skonis būtų šiek tiek rūgštus. Kalbant apie oro drėgmę, ji turi būti visada didelė. Geriausia augalą laikyti stiklinėje vitrinoje, o nesant galimybei, galima padėti jį ant padėklo su drėgnais akmenukais. Taip pat galima gėlę įdėti į didelį vazoną, o tarpą tarp vazonų sienelių užpildyti drėgnomis durpėmis ar samanomis. Maravilla taip pat gerai reaguoja į kasdienį lapų apipurškimą šiltu vandeniu, ypač pumpurų formavimosi ir žydėjimo metu.
Mandevilos turi būti tręšiamos. Šiam augalui reikia azoto trąšų, kad augtų blizgūs, odiški lapai, o kai tik žiedai pradeda formuoti pumpurus, reikia kalio ir fosforo trąšų. Tręšimui naudojamos skystos trąšos kartą per savaitę nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio. Žiemą šių gėlių nereikia tręšti.
Mandevila auga labai greitai, todėl, jei ji nebus karpoma, ji sukurs džiungles primenančius krūmokšnius. Šio augalo žiedai formuojasi tik ant einamųjų metų ūglių, todėl augalą reikia reguliariai genėti rudenį, vegetacijos pabaigoje. Senesni, nešakoti ūgliai trumpinami dviem trečdaliais, o šakoti – trečdaliu arba puse savo ilgio. Mandevilos genėjimas rudenį padės jai gerai peržiemoti ir kitą vegetacijos sezoną išleisti naujus ūglius.
Vėlyvą rudenį šie augalai pereina į ramybės fazę, kuri trunka iki pavasario. Temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip 16 ºC ir ne žemesnė kaip 12 ºC. Žiemą mandevilos laistomos tik tada, kai jos visiškai išdžiūvę prabūna 2-3 dienas.
Pavasarį, kai augalas rodys atsibudimo požymius, jį bus galima grąžinti į įprastas sąlygas, atnaujinti laistymo ir tręšimo režimą.
Pageltę mandevilos lapai vasarą – tai ženklas, kad oras per sausas, tačiau jei taip atsitinka žiemą, patikrinkite, ar kambario temperatūra nėra per žema. Kita lapų pageltimo priežastis taip pat gali būti nereguliaraus, nepakankamas ar per gausaus laistymas. Stebėkite savo augalą ir ieškokite priežasties, kai tik pasirodo pirmieji pokyčiai.
Mandevilų kenkėjai ir ligos
Kenkėjai gali užpulti mandevilą, jei ji silpna dėl netinkamos ar nepakankamos priežiūros:
- laistoma prastos kokybės vandeniu;
- auginama lervomis ar grybais užkrėstoje dirvoje;
- laikoma per žemoje temperatūroje ar nepakankamoje šviesoje;
- augalas padengtas dulkėmis.
Auginant šias gėles, dažnai pasitaiko miltligė, baltasparnių ir voratinklinių erkių. Kenkėjai dažniausiai puola lauke auginamus augalus, todėl, prieš įnešdami augalą į patalpą, turėtumėte patikrinti apatinę lapų pusę: būtent ten dažniausiai atsiranda į kandis panašių skraidančių kenkėjų – baltasparnių. Jei augalas užkrėstas, apdorokite jį insekticidais, kad kenkėjai nepersimestų į kitas jūsų auginamas kambarines gėles.
Voratinklinės erkės yra pavojingiausi kenkėjai. Voratinklinės erkės ant augalo atsiranda esant drėgmės trūkumui. Jei ant mandevilos lapų atsiranda rudų ar juodų dėmių, atidžiai apžiūrėkite augalą. Erkės, kaip ir visi kiti kenkėjai, įsikuria apatinėje lapų pusėje. Smulkus voratinklis – dar vienas erkių požymis. Nuvalykite mandevilos lapus švelniai parūgštintu vandeniu su trupučiu muilo, o jei tai nepadeda, apdorokite žiedą akaricidu. Svarbiausia, ką reikia padaryti, tai padidinti drėgmę kambaryje.
Mandevilai pavojingiausia yra miltligė, dėl kurios antžeminės augalo dalys pasidengia balkšvu tarsi pūku. Šios grybinės ligos sukėlėjai naikinami 1 % koloidinės sieros tirpalu. Visas pažeistas vietas reikia ištepti šiuo skysčiu, o po dienos augalą nuplauti po tekančiu vandeniu. Mažai tikėtina, kad su miltlige pavyks susidoroti per vieną kartą, todėl procedūrą pakartokite 2-3 kartus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.