Tulpė (Tulipa) – svogūninių daugiamečių augalų gentis, priklausanti lelijinių šeimai. Tulpės užauga nuo 10 iki 100 cm aukščio, priklausomai nuo veislės. Iš svogūnėlio pagrindo išauga šalutinės šaknys, kurios ir sudaro šio augalo šaknų sistemą. Kasmet šios šaknys sunyksta. Tulpių stačias stiebas yra cilindro formos. Lancetiniai, pailgi, paprasti lapai padengti vašku, kuris suteikia jiems žalsvai mėlyną spalvą. Mažiausias, vadinamas vėliaviniu lapu, yra pačioje viršūnėje. Apačioje būna pats didžiausias lapas.
Paprastai tulpė turi 1 žiedą. Tačiau yra rūšių, kurios gali išauginti 3-5 ar net daugiau žiedų. Žiedai gali būti įvairių formų: taurės formos, ovalūs, žvaigždės formos, taurės formos, lelijos formos, bijūno formos, karklo formos ir kt. Žiedų dydis priklauso nuo veislės. Kai kurie žiedai yra apie 12 cm ilgio, jų skersmuo svyruoja nuo 3 iki 10 cm, o visiškai išsiskleidę pasiekia net 20 cm skersmenį. Pumpurai atsiveria, kai danguje šviečia saulė, o vakarais jie užsidaro. Esant debesuotam orui, pumpurai visai neatsidaro. Tulpės būna geltonos, beveik juodos, raudonos, sniego baltumo ir net violetinės spalvos. Taip pat yra veislių, kur žiedas gali būti nudažytas keliais skirtingais atspalviais, o jų derinių variantų gali būti labai daug. Kai augalas pražysta, jis subrandina vaisių – tribriaunę kapsulę. Kapsulės viduje yra trikampės rusvai gelsvos, plokščios sėklos.
Toliau apžvegsime įdomią tulpės istoriją, klasifikaciją, bei teikiamą naudą. Apie tulpių dauginimą, sodinimą bei priežiūrą rasite kitame mūsų straipsnyje.
Tulpės istorija trumpai
Tulpė – labai populiari gėlė, kuria džiaugiasi tiek privačių gėlynų puoselėtojai, tiek profesionalai, auginantys pramoniniu mastu. Ši gėlė kilusi iš Vidurinės Azijos, o tulpės pavadinimas kilęs iš persų kalbos žodžio “turbanas”, nes pati gėlė yra tarsi turbano formos. Ši gėlė pirmą kartą buvo pradėta auginti Persijoje, kur jai daug dėmesio skyrė daugelis poetų. Tačiau Turkijoje tulpės dar labiau išpopuliarėjo, nes jas gausiai augino sultono žmonos.
Europoje, tiksliau, Augsburge, jos pradėtos auginti 1554 metais. Nuo tada tulpės, pamažu ėmė plisti visoje Europos teritorijoje ir kasmet vis labiau populiarėjo. Įvairių tulpių veislių kolekcionavimą taip pat labai skatino didikai. Už naujai išvestą tulpių veislę jie mokėjo nepaprastai dideles pinigų sumas. Tarp šių kolekcininkų buvo net kardinolas Rišeljė, grafas fon Pappenheimas, Volteras, imperatorius Pranciškus II ir Liudvikas XVIII, kuris Versalyje netgi rengė vadinamąsias “tulpių šventes”.
Tačiau labiausiai tulpės buvo garbinamos Olandijoje. 1630 metai tulpėms yra ypatingi tuo, kad beveik visi Nyderlanduose aistringai domėjosi jų auginimu. Daugelis išvedė visiškai naujas veisles ir pardavinėjo jas įvairioms šalims už didelius pinigus. Perpardavinėtojai neliko nuošalyje. Netrukus susiklostė situacija, vadinama “tulpių manija”. Gėlių svogūnėlių pirkimas ir pardavimas tapo kasdieniu reiškiniu, kuriame dalyvavo beveik visi. Tulpių svogūnėliais buvo prekiaujama net vertybinių popierių biržose, o teisininkai neturėjo pakankamai laiko parengti naujas prekybos taisykles. Dėl to svogūnėlių vertė pasiekė neregėtas aukštumas, o paskui viskas, deja, žlugo. Pabaiga šio bumo buvo tokia pat staigi, kaip ir pradžia. Paklausa tapo daug mažesnė už pasiūlą, o tai sukėlė paniką biržoje. Nyderlandų vyriausybė turėjo įsikišti, kad išspręstų šią nemalonią situaciją. Priėmus naują įstatymą, prekyba tulpių svogūnėliais netgi tapo neteisėta. Tik po kurio laiko, nuslūgus visoms aistroms, tulpės vėl tapo tiesiog gražiomis, pavasario gėlėmis.
Sėkmingiausiu selekcininkų kūriniu laikoma juodoji tulpė. Tamsiai violetinės spalvos Harlemo tulpių veislė buvo išvesta XVII a. viduryje. Visiškai juodos spalvos tulpė buvo išvesta 1986 metais. Apie tai net spaudos konferencijoje pranešė Nyderlandų gėlininkystės instituto direktorius. Jis sakė, kad danui Gertui Hagemanui pagaliau pavyko išvesti tokią neįprastą tulpę. Eksperimentas truko apie tris šimtus metų ir kainavo 400 tūkst. dolerių.
Pagrindinės tulpių veislės
Dauguma gėlių mylėtojų auginamų tulpių rūšių priklauso Tulipa gesneriana rūšiai. Laukinėje gamtoje auga šios rūšys: Tulipa sylvestris (miškinė tulpė), Tulipa biebersteiniana (Bieberšteino tulpė), Tulipa biflora (dvispalvė tulpė), taip pat Tulipa greigii, Tulipa pubescens, Tulipa eichleri ir kt.
1981 m. lapkričio mėn. olandų gėlininkai sudarė naujausią tulpių veislių klasifikatorių. Taip pat buvo sudarytas registras į kurį įeina 10 tūkst. veislių, suskirstytų į 4 grupes ir 15 klasių. Šiai klasifikacijai pritaria viso pasaulio tulpių augintojai.
Tulpių klasifikatorius
1 grupė. Ankstyvo žydėjimo tulpės
1 klasė – paprastas, ankstyvas žydėjimas. Tai gana aukšti augalai, su tvirtu 25-40 cm ilgio žiedų koteliu. Žiedai geltoni arba raudoni, taurės ar taurės formos. Veislės: Demeter, Golden Olga, Golden Harvest.
2 klasė – ankstyvasis, kvapusis. Tai anksti žydinčios frotinės tulpės. Jos pasiekia 25-35 cm aukštį, o frotiniai žiedai gali būti geltoni arba raudoni. Visiškai išsiskleidusios jos būna 10 cm skersmens. Žydi ilgai. Veislės: Electra, Chunord, Madame Testu.
2 grupė. Vidutinio žydėjimo tulpės
- 3 klasė – „Triumph“. Šių tulpių žiedų stiebai užauga iki 40-70 cm aukščio. Dideli, taurės formos, žiedai gali būti įvairių spalvų – nuo tamsiai violetinės iki visiškai baltos. Veislės: „Crater“, „Golden Eddy“, „Snowstar“.
- 4 klasė – Darvino hibridai. Šių tulpių žiedų stiebai 60-80 cm aukščio. Žiedai būna daugiau kaip 10 cm skersmens. Spalvos – ryškiai raudona arba kitų atspalvių spalva (kartais dvispalvės). Šios tulpės pakenčia pavasario šalnas ir nėra jautrios rauplių virusui. Veislės: „Big Chief“, „Orange“, „Vivex“.
3 grupė. Vėlai žydinčios tulpės
- 5 klasė – vėlyvoji bendroji klasė. Tvirti tulpių krūmai pasiekia net 60-75 cm aukštį. Žiedai yra gana dideli, taurės formos, jų žiedlapiai bukos formos, o pagrindas kvadratinis. Spalvos įvairios – nuo juodos iki baltos, nuo kaštoninės iki rausvos. Būna ir dvispalvių. Lengva dauginti. Veislės: „Georgette“, „Dillenburg“, „Bacchus“.
- 6 klasė – lelijų gėlės. Šių tulpių žiedų stiebas siekia iki 50-60 cm aukščio. Žiedai yra tarsi stikliniai, jų žiedlapiai smailūs, atlenkti atgal. Spalvos įvairios. Veislės: „Red Shine“, „White Triumphant“, „Guisella“.
- 7 klasė – Bahromous. Šios veislės tulpių žiedlapių pakraščiu eina adatėlės pavidalo kutai. Žiedo aukštis siekia iki 50-80 cm. Gali būti nuo violetinės ir tamsaus šokolado iki visiškai baltos spalvos. Šių gėlių žiedų dydis ir forma skiriasi. Veislės: „Exotica“, „Maya“, „Burgundy Lace“.
- 8 klasė – su žaliais žiedais. Per visą žydėjimą šių tulpių žiedlapių nugarėlėse yra žalsvų dėmelių. Jos pasiekia 30-60 cm aukštį. Lapų plokštelės siauros. Žiedai yra 6-10 cm ilgio. Veislės: „Samurai“, „Hollywood“, „Artist“.
- 9 klasė – Rembrantas. Tai nedidelė klasė, įskaitant dėmėtas veisles. Dideli, tarsi stikliniai, žiedai yra 7-9 cm ilgio. Geltoni, raudoni arba balti žiedlapiai turi taškelių ar dėmelių. Žiedų stiebai pasiekia iki 40-70 cm aukštį. Veislės: „Black Boy“, „Montgomery“, „Pierretta“.
- 10 klasė – papūgos. Tai egzotiškiausios tulpės. Žiedlapiai palei kraštus įdubę ir primena paukščio sparną. Visiškai išsiskleidusio žiedo skersmuo kartais siekia net 20 cm. Krūmo aukštis svyruoja apie 40-65 cm. Spalvos – nuo raudonai juodos iki visiškai baltos. Veislės: „Discovery“, „Black Parrot“, „Fantasy“.
- 11 klasė – vėlyvoji kvapioji. Šių tulpių žiedai apvalios formos, tankiai apsipylę žiedlapiais. Žiedų stiebai 45-60 cm aukščio. Žydi vėliau. Spalvos įvairios, kai kurios yra dvispalvės. Veislės: „Livingston“, „Eros“, „Nice“.
4 grupė. Botaninės ir rūšinės tulpės
12 klasė – Kaufmann’s. Šios tulpės žydi labai anksti. Užauga iki 15-25 cm aukščio. Išsiskleidę pailgi, dideli žiedai yra žvaigždės formos. Spalva įvairi, tačiau dažniau pasitaiko dvispalvių. Lapai turi violetinių dėmių ar dryžių. Veislės: „Diamond“, „Lady Rose“, „Orange Boy“, „Corona“.
13 klasė – Foster’s. Tai gana dideli augalai. Pailgi žiedynai būna iki 15 cm ilgio. Žiedo kotelis siekia iki 30-50 cm aukščio. Spalva – sodriai raudona ir oranžinio raudonumo, taip pat būna rausvų ir geltonų. Šiek tiek banguotų, mėsingų lapų paviršius kartais būna šiek tiek violetinis. Veislės: „Zombie“, „Patience“, „Copenhagen“.
14 klasė – Greig. Šios tulpės yra tik 20-30 cm aukščio. Jų žiedynai gana dideli, o pagrindas – platus. Žiedlapiai šiek tiek atsilenkę atgal. Spalvų yra įvairių raudonų atspalvių, kai kurios – dvispalvės. Lapų paviršiuje yra dėmių. Veislės: „Yellow Down“, „Zampa“, „Pleasier“.
15 klasė – botaninės. Į šį skyrių įtrauktos visos, laukinėje gamtoje augančios, rūšys. Šios tulpės auga neaukštos, žydi anksti, yra įvairių spalvų, pasitaiko ir daugiažiedžių rūšių. Veislės: „Gesnera“, „Schrenk“.
Tulpių nauda
Tulpės išties nuostabios gėlės, tinkamos auginti ir vazonėlyje, ir lauke gėlių darželyje, parkuose, gėlynuose. Jos taip pat itin gausiai auginamos gėlių augintojų ir parduodamos gėlių aprduotuvėse – tinka dovanojimui bet kokia proga. Tulpes visiškai nesunku auginti patiems ir jomis grožėtis kiekvieną pavasario dieną iki pat birželio mėnesio, ypač pasodinus įvairaus vėlyvumo veislių. Ankstyvosioms tulpėms nužydėjus, pražys vėlyvesnės.
Tulpė – tradicinėje medicinoje nenaudojamas augalas. Ji net gi gali būti nuodinga, tačiau liaudies medicinoje ir homeopatijoje tulpė žinoma dėl savo gydomųjų savybių. Alkoholiniai tulpės ekstraktai vartojami kaip priešuždegiminė priemonė burnos ir nosiaryklės ligoms, tokioms kaip stomatitas, odos pūliniams ir uždegiminiams procesams, reumatinėms ligoms gydyti. Tulpės taip pat pasižymi tonizuojančiomis savybėmis.
Kinų tradicinė medicina rekomenduoja šį augalą vartoti esant virškinimo trakto sutrikimams, viduriavimui, įvairiems apsinuodijimams ir net augliams. Netoksiškos tulpių veislės naudojamos dermatologinėje praktikoje pūlingiems odos pažeidimams, įvairioms dermatozėms ir egzemoms gydyti.
Su tulpėmis reikia elgtis atsargiai
Prieš gydymą svarbu žinoti, kad gydomųjų savybių turi TIK VALGOMOSIOS TULPĖS. Pavyzdžiui, „Günther Tulip“ yra labai toksiška. „Hesmerio“ tulpė taip pat yra nuodinga. Praryjus šių tulpių gresia sunkus apsinuodijimas ir net gi mirtis.
Daugelyje tulpių svogūnėliuose yra tam tikrų alergenų. Reguliariai dirbant su tulpėmis, jos gali sukelti moksliškai vadinamą “tulpių dermatitą”, kurio simptomai yra odos niežėjimas, pleiskanojimas, egzema, pirštų dilgčiojimas ar nagų pažeidimai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
