Tulpės – vienos populiariausių gėlių, kuriomis džiaugiasi tiek privačių gėlynų puoselėtojai, tiek profesionalai, auginantys šias gėles pramoniniu mastu. Tulpės turi įstabią istoriją, kokia negali pasigirti ko gero nei viena gėlė – tulpių svogūnėliais buvo prekiaujama net vertybinių popierių biržose! O 1981 m. olandų mokslininkai šiai gėlei sukūrė netgi specialų tulpių klasifikatorių. Tad toliau rašome apie tai, kaip šias gėles užsiauginti patiems.
Tulpių dauginimas
Tulpes dauginti galima dviem būdais: sėklomis ir svogūnėliais.
Paprastai tik specialistai (selekcininkai) dauginimui naudoja sėklas, nes šios rūšies gėlės negali išlaikyti motininio augalo veislinių savybių. Sėklos sėjamos šiltnamyje arba į atvirą gruntą. Vienoje vietoje tokie daigeliai auginami 2-3 metus, nepersodinant, o žiemą juos reikia apsaugoti nuo šalčio. Subrendusius svogūnėlius reikia iškasti ir saugoti vėsiai. Sodinti reikėtų rudenį. Pirmą kartą šie tulpių sodinukai pražysta tik penktaisiais arba šeštaisiais gyvenimo metais. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad pirmaisiais metais žydėjimas nebus labai ryškus. Tik 8-12 gyvenimo metais tulpės, daugintos sėklomis, žydi labai efektyviai.
Patyrę gėlininkai rekomenduoja tulpes dauginti tik svogūnėliais. Svarbi tokių augalų savybė yra ta, kad pasibaigus žydėjimo laikotarpiui, motininis svogūnėlis nunyksta, o jo vietoje išauga dukterinis svogūnėlis su atžalomis. Palikuonių skaičių labiausiai įtakoja aplinkos veiksniai. Jei norite išvengti laipsniško augalų nykimo, į dirvą sodinkite ne mažesnio kaip 12 cm skersmens svogūnėlius. Tokie augalai išlaiko veislės savybes. Tulpių auginimui kambaryje reikėtų naudoti mažesnius svogūnėlius.
Tulpių sodinimas atvirame grunte
Kad augalai tinkamai vystytųsi, juos būtina pasodinti laiku. Nepamirškite, kad svogūnėlius patartina sodinti rudenį, ir kad jiems įsišaknyti reikia mažiausiai 3-4 savaičių. Jei svogūnėliai bus pasodinti vėliau, jie augs ir vystysis lėčiau, nei turėtų, ir suformuos labai mažus svogūnėlius. Be to, jie ne taip gausiai žydės. Jei pasodinsite per daug anksti, svogūnėliai gali sudygti. Tokiu atveju pirmosios šalnos juos pražudys. Tinkamiausias laikas tulpėms sodinti sprendžiamas pagal dirvos temperatūrą. Ji turėtų būti matuojama maždaug 10-12 cm gylyje. Jei yra +10 °C, galite drąsiai sodinti. Dažniausiai tokia temperatūra būna rugsėjo viduryje. Tulpių auginimo vieta geriausia yra ta, kurioje jos nebuvo auginamos bent 3 metus.
Tulpių sodinimas vazone
Tulpių svogūnėlius galima taip pat sodinti namuose, vazonuose. Augalai sodinami apie 1 cm atstumu vienas nuo kito. Gėles į vazoną su žemėmis sodinkite taip, kad ⅔ svogūnėlio būtų žemėje.
Svogūnėliai iš specializuotų parduotuvių jau būna apdoroti, siekiant apsaugoti nuo virusų ir bakterijų. Jei nusprendėte sodinti svogūnėlius iš dirvos, prieš sodinimą geriausia juos apie 30 minučių pamirkyti vėsiame vandenyje su kalio permanganato tirpalu. Taip nukenksminsite svogūnėlius ir išvengsite jų puvimo bei kitokių ligų. Po to tulpių svogūnėlius galima sodinti į žemę.
Pasodintus svogūnėlius būtina palaistyti, kad paskatintumėte augimą. Galite paruošti laistomąjį tirpalą iš 5 litrų vandens ir 10 gramų kalcio nitrato. Taip bus gautas 0,2 % tirpalas. Jeigu po laistymo žemių vazone sumažėjo, papildykite taip, kad svogūnėliai būtų matomi taip, kaip aprašyta pirmiau (tik ⅔ svogūnėlio būtų žemėje).
Pasodinus tulpių svogūnėlius, vazoną reikia pastatyti vėsioje vietoje, kur temperatūra neviršija +10 °C. Kartkartėmis galite apžiūrėti ir įsitikinti, kad dirva nėra per daug sausa. Tačiau taip pat reikėtų vengti labai didelės drėgmės. Jei vandens bus per daug, svogūnėliai supus, o jei jo bus per mažai, jie sudžius.
Jeigu temperatūra tulpėms tinkama, pakanka laistyti kartą per 10-14 dienų. Maždaug po 2-3 savaičių iš svogūnėlių išauga pirmieji ūgliai. Kai jie būna maždaug 5-6 cm ilgio, juos jau galima perkelti į šiltesnę vietą.
Tulpių sodinimas rudenį
Rudenį labai svarbu tinkamai pasodinti tulpes ir jas prižiūrėti. Žiema netruks ateiti. Kaip augalai peržiemos ir įspūdingai žydės pavasarį, priklausys nuo to, kaip gerai pasistengsite rudenį. Prieš sodinant tulpes būtina kruopščiai apžiūrėti svogūnėlius. Tuos, kurie turi ligos ar pažeidimo požymių, reikėtų sunaikinti. Patyrę gėlininkai rekomenduoja tulpes sodinti pagal veisles. Taip augalus bus lengviau prižiūrėti, o svogūnėlius – lengviau iškasti. Prieš sodinimą svogūnėlius pusvalandį pamirkykite 5 % kalio permanganato tirpale. Dirvą iškaskite šakėmis ir padarykite vagutes. Lengvesnėje dirvoje svogūnėlį sodinkite 3 jo skersmenų gylyje, o sunkesnėje – 2 jo skersmenų gylyje. Būtina mulčiuoti dirvos paviršių. Tam tinka durpės, šiaudai, sausi lapai ar pjuvenos.
Tulpių sodinimas pavasarį
Patyrę gėlių augintojai gali patikinti, kad svogūnėlius galite sodinti ir pavasarį, jei nespėjote to padaryti rudenį. Tačiau tais metais tikrai nesitikėkite gausaus žydėjimo. Prieš sodindami svogūnėlius per naktį palaikykite juos šaldytuve ir 30 minučių pamirkykite silpname kalio permanganato tirpale. Dirvą paruoškite nutirpus sniegui. Sodinkite taip pat, kaip rudenį. Didelių svogūnėlių atstumas tarp vagų turėtų būti iki 25-30 cm, o mažų svogūnėlių iki 10-15 cm. Prieš sodindami svogūnėlius vagas palaistykite šviežiai išvirtu kalio permanganato tirpalu.
Rinkdami vietą tulpėms atsižvelkite į tai, kad ji visada turėtų būti saulėta ir apsaugota nuo stipraus vėjo. Dirvožemis turi būti gerai drenuotas, šiek tiek šarminis arba neutralus. Idealiai tinka priemolio ir smėlio dirva, į kurią pavasarį reikėtų įberti komposto ir medžio pelenų (200 g į 1 m2). Jei dirvožemis yra labai sunkus, jį galima pagerinti: įdėkite komposto, smėlio ir maistingųjų medžiagų turinčios purios žemės. Kad būtų pagerintas drenažas, sodinimo metu paruoštų vagų dugne turėtų būti įterptas 3 cm sluoksnis išplauto rupaus smėlio. Didelius svogūnėlius reikia sodinti į dirvą 10-15 cm gylyje, o mažus (atžalas) – 5-7 cm gylyje. Juos reikia šiek tiek įspausti į dirvą, o tada užberti žemėmis ir palyginti grėbliu. Mulčiavimas durpėmis neleidžia dirvai skilinėti.
Tulpių tręšimas
Intensyvaus tulpių augimo metu dirvą patartina tręšti 3 kartus. Kurių trąšų trūksta, galite nustatyti iš augalo išvaizdos. Jei lapai ne tokie platūs ir negali stovėti vertikaliai, tulpei trūksta azoto trąšų. Melsvos spalvos lapų kraštai reiškia, kad augalui trūksta kalio ir fosforo.
Tulpes patartina tręšti trąšų tirpalais. Jei mėgstate sausas trąšas, skleisdami jas ant dirvos, pasaugokite tulpių lapus – jei trąšos patenka ant drėgnų lapų, gali juos nudeginti. Paskirsčius sausas trąšas, dirvą reikia palaistyti. Tik tada maistinės medžiagos prasiskverbs į dirvą ir jas pasisavins augalų šaknų sistema.
- Pirmą kartą tręšti reikėtų anksti pavasarį, kai tik daigai išdygsta. Šiuo metu galite tręšti sausomis trąšomis. Geriausia naudoti fosforo, azoto ir kalio mišinį (2:2:1). Vienam kvadratiniam metrui galima naudoti 50 gramų.
- Antrasis tręšimas turėtų būti pumpurų brinkimo laikotarpio pradžioje. Šį kartą turėtumėte naudoti maitinamąjį tirpalą, sudarytą iš 1 dalies azoto, 2 dalių fosforo ir 2 dalių kalio. Vienam kvadratiniam metrui reikėtų 30-35 g tirpalo.
- Trečią kartą dirvą patręškite iš karto po žydėjimo. Šį kartą fosforo ir kalio imama lygiomis dalimis, o azoto visai nereikia. Vienam kvadratiniam metrui reikėtų naudoti apie 30-35 g tirpalo. Kad augalai išaugintų daugiau dukterinių svogūnėlių, į tirpalą patartina įpilti nedidelį kiekį cinko ir boro.
Tulpių priežiūros patarimai
Šiomis gėlėmis reikėtų rūpintis nuo pat pavasario pradžios.
- Kai daigai išdygsta, sodinukus būtina atidžiai apžiūrėti. Neišdygusius svogūnėlius reikia iškasti ir sunaikinti, kad liga neplistų ant kitų augalų.
- Tulpė labai mėgsta drėgmę, tačiau jos šaknys trumpos, todėl ji negali pasiimti vandens iš gilių dirvos sluoksnių. Dėl to svarbu tulpes anksti palaistyti. Kaip ir kiek laistyti, priklauso nuo dirvožemio sudėties. Tačiau turėtumėte atsižvelgti į tai, kad pumpurų formavimosi ir žydėjimo laikotarpiu augalus reikia laistyti tikrai dažnai ir sistemingai.
- Jei norite ir kitais metais džiaugtis gana dideliu žiedu ir neleisti svogūnui suskilti į keletą mažų, visada nuskinkite žiedą kai jis tik nuvyto ir kol dar nesubrandino vaisių. Jei nupjaunate tulpės žiedą, būtinai palikite bent 2 lapus. Taip svogūnėlis bus maitinamas ir galės tinkamai vystytis.
- Iškastus svogūnėlius džiovinkite pavėsyje, nes jie labai neigiamai reaguoja į tiesioginius saulės spindulius.
- Niekada tulpių sodinimui ar tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, nes jis gali sukelti svogūnėlių puvimą ir grybelines ligas.
- Jei žiemą šalta ir mažai sninga, o tulpės neiškastos, dirvos paviršių mulčiuokite durpėmis, pjuvenomis arba šiaudais.
Tulpių ligos
Sunkiausia tulpių liga yra rauplių virusas. Pastebėti, ar augalas užsikrėtęs, gana lengva. Jei ant lygios spalvos tulpių yra dėmės ar dryžiai, vadinasi augalas yra užkrėstas. Tokios ligos išgydyti neįmanoma. Pjaunant tulpes, peilio ašmenis reikia dezinfekuoti po kiekvieno pjūvio, nes šis virusas gali būti perduodamas su augalo sultimis. Užsikrėtusias tulpes reikia iškasti iš žemės kartu ir sudeginti. Į skylę, kur ji augo reikia įpilti labai stipraus kalio permanganato tirpalo.
Tulpės taip pat jautrios Augusto ligai, kurią sukelia tabako nekrozės virusas. Kad tulpė užsikrėtusi, galima spręsti iš kreivų ūglių ir išsikraipiusių žiedų juostų, be to, ant svogūnėlių atsiranda tamsių dėmių. Užkrėstą gėlę būtina sunaikinti. Toks augalas iškasamas, o į atsiradusią duobutę įpilamas labai stiprus tirpalas, kuriam paruošti imama 3 g boro rūgšties ir 10 g kalio permanganato 1 litrui vandens. Karštą tirpalą reikia supilti į skylę. Vietoj tirpalo į skylę galima įpilti medžio pelenų.
Sveikas tulpes galima apsaugoti nuo ligų, patepant jas Fundazol tirpalu.
Šie augalai taip pat jautrūs grybelinėms ligoms, tad gali užsikrėsti šaknų puviniu, šlapiuoju puviniu, lengvuoju puviniu, pilkuoju puviniu arba baltuoju puviniu. Augalas yra ypatingai jautrus šioms ligoms lietingą pavasarį. Nepriklausomai nuo grybelinės ligos priežasties, prevencinės priemonės yra tos pačios: dirva turi būti gerai nusausinta, o augalai tinkamai prižiūrimi. Vasarą iškasus svogūnėlius patartina pasėti fitoncidus skleidžiančių augalų, pavyzdžiui, medetkų, nasturtų arba garstyčių. Plotą taip pat rekomenduojama apipurkšti fungicido tirpalu (2 g/l vandens).
Tulpių kenkėjai
Pagrindiniai tulpių kenkėjai: kandys, sraigės, graužikai, svogūnų šaknų erkės ir šliužai.
- Svogūnų erkių galima atsikratyti iškastus svogūnėlius panardinus į 35-40 °C karščio vandenį ir palaikius apie 5 minutes. Jei tulpės užsikrečia intensyvaus augimo laikotarpiu, reikia jas apipurkšti 2 % raugerškio arba keltano tirpalu. Jei norimo rezultato nepasiekiama, sergančius žiedus reikia iškasti ir sunaikinti. Po to į šią dirvos vietą reikėtų pasodinti ridikėlių arba pomidorų, nes jie atsparūs šiems kenkėjams.
- Violetinės kandies atsikratyti galima, ištepant lapus naftalinu.
- Šliužus, vabalus ir sraiges reikia sistemingai rinkti ir naikinti. Galima įkasti stiklinį indą į dirvą ir pripilti vandens (ne iki viršaus). Kenkėjai pateks į šiuos spąstus ir neišsivaduos.
- Graužikus galima atbaidyti spąstais.
Tulpių priežiūra joms nužydėjus
Po žydėjimo (gegužės-birželio mėn.) tulpių žiedų stiebus visada reikia patrumpinti. Tai užtikrins, kad kitais metais žiedai išliks tokie pat dideli. Nenukarpius nužydėjusiu stiebų kyla pavojus, kad žiedai kitais metais bus gerokai smulkesni. Vegetacijos laikotarpiu tulpė išaugina naujus, mažus dukterinius svogūnėlius, kurie žydės kitais metais. Dėl to taip pat labai svarbu pašalinti senus žiedų stiebus. Nauji svogūnėliai turi tinkamai formuotis ir gauti pakankamai maisto medžiagų. Priešingu atveju augalas eikvos gyvybinę energiją sėkloms brandinti. Kad nesusimaišytų tulpių veislės, kai lapai nudžiūsta, prieš nupjaunant, patartina pažymėti augančio augalo vietą lentele, kurioje būtų nurodyta veislė ir pagrindinės jos savybės.
Tulpių stiebus pašalinkite aštriu, dezinfekuotu įrankiu. Lapų nereikia iš karto nupjauti, nes jie padeda svogūnėliams kaupti maistingąsias medžiagas. Lapus reikia pašalinti tuomet, kai jie visai nudžiūsta.
Tulpių svogūnėlių laikymas
Iš žemės iškastus svogūnėlius reikia kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu ir 30 minučių palaikyti 3-4 % karbofoso tirpale. Paskleiskite svogūnėlius sausoje, gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje, +25-30 °C temperatūroje vienu sluoksniu. Po 3-5 dienų, kai svogūnėliai padžiūsta, padėkite juos saugoti. Pašalinkite senas šaknis ir žvynelius nuo svogūnėlių, atskirkite mažylius. Suskirstykite pagal dydį. Išdėliokite juos vienu sluoksniu ant grotelių dėžutėje ir perkelkite į gerai vėdinamą vietą su išsklaidyta šviesa, pavyzdžiui, į palėpę ar pastogę. Neuždenkite, nes mažieji svogūnėliai gali žūti. Iki rudens pradžios reikėtų palaikyti maždaug +20 °C temperatūrą, vėliau ją galima sumažinti iki +17 °C. Sistemingai tikrinkite svogūnėlius kas 7 dienas. Pašalinkite minkštus ir svogūnėlius su šviesiai geltonomis ar balkšvomis dėmėmis (puvinio požymiai).
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.