Ligustras Lietuvoje nuo seno žinomas kaip puiki tvoros alternatyva, pradedant nuo šiuolaikiškų gyvenamųjų namų iki kuklių sodybų. Tai augalas su nedideliais lapais, kuris itin sparčiai auga. Nors šiltuose regionuose ligustras gali išlaikyti savo lapus visus metus, dėl mūsų šalies klimato čia jis nėra visžalis.
Pavieniui pasodinti ligustrai neatrodys išskirtinai, tačiau sodinant jų daugiau – sukursite tankią ir tvirtą gyvatvorę. Dėl greito augimo, šį augalą galima dažnai kirpti ir taip formuoti savo svajonių gyvatvorę. Taip pat, ši gyvatvorė gali užaugti labai aukšta ir taip uždengti nuo nepageidaujamų žvilgsnių ar atskirti norimus sodo plotus jūsų kraštovaizdyje. Ligustras vasarą praturtins jūsų sodą kvapniais, baltais žiedais, o rudenį ir žiemą – tamsiomis blizgančiomis uogomis. Pastarosios į sodus privilioja paukščius ir gyvūnus, kuriuos taip pat malonu stebėti.
Ligustrų rūšys
Lietuvoje mums geriausiai pažįstamas ir dažniausiai sodinamas yra paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare). Tačiau kartais soduose galime rasti ir kitas jo rūšis, tokias kaip blizgantysis ligustras (Ligustrum lucidum), kininis ligustras (Ligustrum sinense) ar bukalapis ligustras (Ligustrum obtusifolium). Įdomu tai, kad paprastasis ligustras ne tik kad gerai įsišaknijęs Lietuvoje, bet ir natūraliai plintantis, ypač mūsų šalies vakarinėje dalyje, tampa savotišku kraštovaizdžio akcentu.
Kada ir kur sodinti ligustrą?
Tinkamas laikas sodinti ligustrą – ruduo, o geriausia – spalio mėnesis. Šiuo laikotarpiu daug lyja, o jauniems augalams, tam kad gerai augtų, iš pradžių reikia daug vandens. Jei reikia galima sodinti ir pavasarį. Tačiau tai turi trūkumų – jei pavasaris sausas, gali tekti daug laistyti patiems. Sodinti geriausia yra vakare arba debesuotą dieną, kad pirmosiomis valandomis po pasodinimo saulė per daug nepaveiktų jūsų augalų.
Ligustrai sėkmingai gali augti beveik bet kur. Jiems tinka tiek vėjuota, tiek saulėta ar pavėsyje esanti vieta. Dirvožemiui jie taip pat neišrankūs ir gali pakęsti viską, išskyrus labai pelkėtą vietą.
Ligustro sodinimas
Įsigiję ligustrų sodinukų gerai apgalvokite, kokia vieta būtų tinkamiausia jūsų gyvatvorei. Nepamirškite, kad sodindami gyvatvores turite išlaikyti tam tikrus atstumus nuo kaimynų. Radę idealią vietą, imkitės darbo!
Pasiruošimas yra bene svarbiausias dalykas. Kai jau pasirinkote tinkamą vietą savo gyvatvorei, ruoškitės kitam etapui – žemės kasimui. Jei jūsų dirvožemyje daug molio – norėdami pagerinti drenažą galite papilti truputį smėlio. Taip pat galima įmaišyti komposto arba sodo žemės, kad pagerintumėte ir derlingumą.
Prieš sodinant, panardinkite ligustro sodinuko šaknis į vandenį ir gerai išmirkykite. Tai padės augalui lengviau prisitaikyti naujoje vietoje. Į kiekvieną duobutę, kurią iškasite (apie 30-40 cm gylio), įdėkite šiek tiek komposto ar perpuvusio mėšlo. Tiesa, sodinant ilgą gyvatvorę greičiau bus iškasti sodinimo tranšėją nei daryti atskiras duobutes. Sodinkite ligustrus palikdami tarp jų 30-50 cm atstumą. Tai leis augalams laisvai plėstis ir suformuoti tankią tvorą.
Ligustro priežiūra
Kai visi augalai jau pasodinti, gerai juos palaistykite. Taip užtikrinsite, kad dirva prisiglaus prie šaknų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmomis savaitėmis po sodinimo, ligustrui reikės daugiau vandens, kad jis sėkmingai įsitvirtintų. Pirmus dvejus metus po pasodinimo, jei lauke būna sausa, laistykite gyvatvorę ir prižiūrėkite, kad aplink ją nebūtų piktžolių. Kiekvieną rudenį ją mulčiuokite gerai supuvusiu kompostu, lapais arba mėšlu.
Na o po to, tiesiog stebėkite, kaip jūsų gyvatvorė auga ir veši, bei reguliariai genėkite, kad išlaikytumėte gražią ir tvarkingą formą. Su laiku jūsų ligustro gyvatvorė taps puikiu ir natūraliu būdu apsisaugoti nuo pašalinių žvilgsnių.
Kaip genėti ligustrų gyvatvorę?
Genėjimas yra esminis dalykas, norint, kad gyvatvorė būtų tanki, graži ir sveika. Tik pasodinus ligustrus jie gali atrodyti ne itin tankūs, tačiau su laiku ir tinkamu genėjimu, jie ims storėti. Taigi, kaip teisingai genėti ligustro gyvatvorę? Pirmiausia, renkantis genėjimo įrankius, tokius kaip sodo žirklės, atkreipkite dėmesį, kad jos būtų aštrios ir patogios naudoti.
Pradėkite nuo gyvatvorės viršaus. Jei norite, kad ji būtų lygi, stenkitės kirpti tiesiai. Tai galima padaryti naudojant virvę arba juostą kaip „liniuotę“. Genėdami gyvatvorės šonus, stenkitės, kad apačia būtų šiek tiek platesnė nei viršus. Tai užtikrins, kad saulė pasieks visus gyvatvorės sluoksnius, ir ji bus tanki net apačioje.
Jei pastebite pernelyg ilgas šakas – nukirpkite jas kuo arčiau pagrindo. Nuo to augalas tikrai nenukentės, tik priešingai – atrodys dailus ir tvarkingas.
Nesijaudinkite, jei pirmą kartą genėjimas nebus tobulas. Svarbiausia yra praktika ir supratimas, kaip auga jūsų gyvatvorė. Neabejokite – su kiekvienu genėjimu ji taps tik gražesnė ir tankesnė.
Galų gale, po genėjimo, nepamirškite gerai palaistyti savo gyvatvorės. Tai padės jai atsigauti po procedūros. Ir, žinoma, reguliariai stebėkite jos būklę – jei pastebėsite sergančius ar pažeistus augalus, reikėtų nedelsiant imtis veiksmų.
Ligustrų dauginimas
Ligustrus išties paprasta dauginti iš auginių. Rudenį tiesiog nupjaukite sveikus, maždaug 10 cm ilgio stiebus nuo motininio augalo. Pašalinkite apatinius auginio lapus ir pamerkite į vandenį kelioms valandoms. Vėliau sodinkite į vazonėlį ar dirvą maždaug 4 cm gylyje. Kitų metų pavasario viduryje auginiai turėtų pradėti augti.
Ar reikia tręšti ligustrų gyvatvorę?
Nors ligustrai nėra labai reiklūs augalai, tačiau tinkamas tręšimas gali pagerinti jų išvaizdą, spalvą ir bendrą gyvybingumą.
- Pavasaris. Tai laikotarpis, kai ligustrai pradeda aktyviai augti po žiemos. Šiuo metų laiku ypač tinka subalansuotų trąšų naudojimas.
- Vasaros pradžia. Jei pastebite, kad jūsų augalai pradėjo silpnėti arba jų lapai pasidarė geltoni, galite vėl juos patręšti.
- Ruduo. Šiuo laiku geriausia naudoti fosforo ir kalio turinčias trąšas, kurios padės sustiprinti augalo šaknų sistemą ir taip pasirengti žiemai. Nerekomenduojama tręšti azotu, kadangi tai gali paskatinti jaunų ūglių augimą, kurie greičiausia bus pažeisti šalčio.
Ligustro ligos ir kenkėjai
Nors ligustras ir yra gana atsparus augalas, tačiau taip pat gali būti pažeistas įvairių kenkėjų ar ligų. Štai keletas iš jų:
- Lapų dėmėtligė – tai atsiradusios mažos dėmės ant lapų, kurios laikui bėgant gali augti ir pažeisti didesnes lapo dalis.
- Miltligė – ant lapų paviršiaus susiformuoja balta, miltinė danga. Miltligė gali atsirasti dėl per didelės drėgmės.
- Vikšrai – jie maitinasi augalo sultimis, dėl to lapai tampa geltoni, o augalas pradeda vysti.
- Cikados – jos maitinasi augalo sultimis ir gali pernešti virusines ligas.
- Antraknozė – tai grybinė liga, kuri sukelia lapų džiūvimą, dėmes ir įtrūkimus.
Norint apsaugoti ligustrą nuo šių ligų ir kenkėjų, reikia nuolat stebėti augalą, reguliariai genėti, naudoti fungicidus ar insekticidus bei pasirūpinti tinkama priežiūra.
Per kiek laiko užauga ligustro gyvatvorė?
Ligustro gyvatvorė – tai tarsi gyva tvora, kuri sukuria privatumą ir prideda žalumos bet kokiai vietovei. Bet kiek reikės laukti, kol ji užaugs? Pirmiausia, viskas priklauso nuo pasirinktos ligustro rūšies. Kai kurios iš jų auga kaip raketos, o kitos – truputį lėčiau. Pavyzdžiui, paprastasis ligustras gali paaugti iki 30 cm per metus, o kitos rūšys šiek tiek mažiau. Tai gana spartus augimas, tiesa?
Dirvožemis ir meilė augalui taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jei sodinsite ligustrą geroje dirvoje ir pasirūpinsite, kad jis gautų pakankamai vandens ir trąšų, jis jums atsidėkos greitu augimu. Taigi, jei norite, kad jūsų gyvatvorė augtų kaip iš „patrankos“, nepamirškite jos pamaitinti. Kai šilta ir drėgna, ligustro gyvatvorė gali augti kaip išprotėjusi. Tačiau šaltis ir sausra gali pristabdyti šio augalo augimą.
Visais atvejais, jei norite, kad jūsų kieme stovėtų graži, tanki gyvatvorė, verta kantriai palaukti 3-5 metus. Na, o jei norite tvorą užsiauginti greičiau, galite įsiginti jau gerokai paaugusių sodinukų. Bet nepamirškite – gyvatvorės augimo procesas taip pat yra dalis džiaugsmo!