Magnolija (Magnolia) – tai pavasario pradžios žvaigždė, kuri savo ryškiais žiedais sužavės kiekvieną praeivį. Tai medžiai arba krūmai, kurie vis dažniau Lietuvoje užima pagrindinę sodo dalį, o jų prabangiais žiedais gėrisi ne tik sodininkai, bet ir fotografai. Tai medžiai su įvairių formų žiedais, kurių spalvų gausa sužavės net ir pačius reikliausius.
Visžalių augalų fone, magnolijų žiedai tampa dar įspūdingesni, sukurdami tikrą grožio simfoniją. Nužydėjus magnolijai, šis medis taps gražia pavėsio oaze. Daugeliui magnolijos dar tebėra kažkas nepažįstamo ir neatrasto, tačiau su teisingais sodinimo ir priežiūros patarimais, šis augalas gali tapti ilgaamžiu sodininkystės šedevru. Yra žinoma, kad kai kurios magnolijos gali išgyventi ir daugiau nei šimtmetį, todėl svarbu joms parinkti tinkamą vietą sode.
Magnolijų rūšys
Lietuvoje augančios magnolijos yra išskirtinės savo grožiu ir prisideda mūsų krašto sodų prabangos. Štai kelios dažniausiai auginamos rūšys:
- Agurkinė magnolija (Magnolia acuminata) .Tai yra viena iš didžiausių magnolijų rūšių. Augalas žydi gelsvais arba kreminiais žiedais, kurie laikui bėgant įgauna žalią atspalvį – todėl ir pavadinimas „agurkinė“.
- Puošnioji magnolija (Magnolia denudata). Ši rūšis yra viena iš seniausių ir labiausiai vertinamų dėl savo švelnių baltų žiedų, kurie pasirodo dar prieš lapų išsiskleidimą.
- Japoninė magnolija (Magnolia kobus). Tai yra ryškiai žydinti rūšis, kuri žydi anksti pavasarį. Ji gali būti tiek medis, tiek krūmas, su baltais ar švelniai rožiniais žiedais.
- Lelijažiedė magnolija (Magnolia liliiflora). Kaip ir sufleruoja pavadinimas, ši magnolija žydi lelijos formą primenančiais žiedais. Jie paprastai yra tamsiai rožinės spalvos ir pasirodo vėlyvą pavasarį.
- Virgininė magnolija (Magnolia virginiana). Ši magnolija gali būti tiek medis, tiek krūmas. Jos žiedai yra balti, švelnūs, su subtiliu citrusinio kvapo pėdsaku. Vienas iš jos išskirtinumų yra tai, kad ji žydi vėlyvą pavasarį iki ankstyvos vasaros, prailgindama žydėjimo sezoną sode.
- Didžiažiedė magnolija (Magnolia grandiflora). Ši rūšis yra viena iš populiariausių dėl savo didžiulių, baltų, taureles primenančių žiedų, kurie pasirodo vasaros pradžioje. Jos lapai yra stori, blizgūs, o augalas patenka į didelio dydžio magnolijų kategoriją, dėl ko yra laikomas puikiu sodo akcentu.
Magnolijų sodinimas
Magnolijos sodinimas yra gana paprastas procesas. Nusprendę, kokia rūšis geriausiai tiks jūsų sklypui, pradėkite darbus! Pasirinkite vietą kur būna daug saulės (o labai karštomis vasaros dienomis – šiek tiek pavėsio), kiek atokiau nuo kitų aukštų augalų. Magnolijos nemėgsta būti persodinamos kai jau įsitvirtina, todėl gerai apgalvokite kur jas sodinsite. Nesodinkite nieko po jomis (įskaitant žolę), nes pradėję kristi lapai „uždusins“ viską, kas bus po jais .Nukritusius lapus verta palikti po medžiu, nes suirę jie suteiks magnolijai būtinų maistinių medžiagų. Atminkite, kad lapuočių magnolijų veisles geriausia sodinti ankstyvą pavasarį, kol jos miega.
Pasirinkę sodinimo vietą, iškaskite duobę, kurios plotis būtų bent pusantro karto didesnis už jūsų sodinuko šaknų gniužulą, o gylis – šiek tiek mažesnis. Nuo sodinuko pašalinkite viršutinį dirvožemio sluoksnį, kad šaknys liktų pačiame viršuje. Reikia, kad šios šaknys būtų pasodintos viename lygyje su žeme aplink sodinimo duobę. Į dirvą įmaišykite daug organinio komposto. Sodinimo duobę iki pusės užpildykite dirvožemiu ir įsitikinkite, kad medelį įstatėte tiesiai. Užpildykite pusiau užpildytą duobutę vandeniu, leiskite jam nutekėti, tada visiškai užpildykite žemėmis, nepamiršdami palikti atidengtas viršutines šaknis. Galiausiai, užpilkite kelis centimetrus mulčio.
Magnolijų sodinimas į vazonus
Magnolijas sėkmingai galima auginti ir dideliuose vazonuose su geru drenažu. Rinkitės vazoną, kuris būtų bent 2-3 kartus didesnis už originalų sodinuko vazoną. Rinkitės rūšis, kurios yra žemaūgės, jos labiausiai tinka auginti vazonuose. Pripildykite vazoną sodinimo mišiniu. Atsargiai išimkite magnoliją iš esamo vazono ir lengvai išraitykite šaknis, jei jos sutankėjusios. Pasodinkite magnoliją į vazoną su mišiniu. Gerai palaistykite ir pamulčiuokite vazono viršų, kad lengviau sulaikytumėte drėgmę. Nemulčiuokite prie pat augalo stiebo.
Magnolijų auginimas ir priežiūra
Magnolijos, prižiūrimos su meile ir dėmesiu, gali tapti sodų karalienėmis. Šie patarimai padės jums užtikrinti, kad jūsų magnolijos augs sveikos, gražios ir ilgai džiugins savo žydėjimu.
- Vieta. Naujai pasodintoms magnolijoms galite padėti įsitvirtinti savo kieme, jei išvengsite dirvožemio suslėgimo aplink šaknų zoną. Pasistenkite, kad aplink medžio pagrindą būtų kuo mažiau vaikščiojama.
- Dirvožemis. Magnolijos mėgsta derlingą, gerai drenuojamą, lengvai rūgštų dirvožemį. Jei jūsų dirva yra per smėlinga ar molinga, ją rekomenduojama pagerinti kompostu ar durpėmis.
- Laistymas. Magnolijos reikalauja nuoseklaus laistymo, ypač per sausus periodus. Jauni augalai reikalauja gausaus laistymo, kad gerai įsišaknytų.
- Tręšimas. Nors magnolijos nėra labai reiklios maisto atžvilgiu, gali būti naudinga pavasarį tręšti jas specialiu medžių ir krūmų trąšų mišiniu.
- Genėjimas. Magnolijas geriausiai genėti po žydėjimo, tačiau reikėtų genėti tik tuomet, kai tai būtina (pvz., norint pašalinti pažeistas ar mirusias šakas).
- Žiemos apsauga. Nors dauguma Lietuvoje auginamų magnolijų yra atsparios žiemos šalčiams, jauni augalai gali reikalauti šiek tiek apsaugos. Tai galima padaryti apdengiant juos šilta medvilnine medžiaga arba šiaudais.
- Mulčiavimas. Mulčiuokite aplink augalo pagrindą, kad išlaikytumėte drėgmę ir kontroliuotumėte piktžoles.
Magnolijų dauginimas
Magnolijų dauginimas gali būti atliekamas keliais būdais, priklausomai nuo pasirinktos rūšies, augalo amžiaus ir sodininko pageidavimų. Štai keli populiariausi magnolijų dauginimo būdai:
- Dauginimas sėklomis. Priklausomai nuo rūšies, magnolijos sėklos gali būti labai atsparios. Prieš sėjant sėklos gali reikalauti stratifikacijos – šaltų sąlygų, kad būtų skatinamas daigų augimas. Kai sėklos yra paruoštos, jos turėtų būti pasėtos į derlingą dirvą ir laikomos šiltoje vietoje.
- Dauginimas auginiais. Tai populiariausias ir efektyviausias magnolijų dauginimo būdas. Auginiai paimami nuo sveiko augalo ankstyvą pavasarį, apie 10-15 cm ilgio su keliais lapais. Po to auginiai mirkomi specialiuose šaknų formavimo tirpluose ir sodinami į derlingą dirvą arba specialų mišinį. Auginiai turi būti laikomi šiltoje, drėgnoje aplinkoje, kad susidarytų šaknys.
- Dauginimas dalijant. Tai galimas būdas dauginti krūmines magnolijų rūšis, kurios suformuoja keletą stiebų iš vienos šaknies. Geriausias laikotarpis dalijimui yra ankstyvas pavasaris arba ruduo, prieš prasidedant šalčiams.
Magnolijų dauginimas reikalauja kantrybės ir ypatingos priežiūros. Dauginant šiuos augalus svarbu atsižvelgti į jų rūšies poreikius ir skirti laiko, kad augalai užaugtų sveikais ir stipriais.
Magnolijų ligos ir kenkėjai
Paprastai magnolijų ligos nėra rimtos ar dažnos, tačiau verta atkreipti dėmesį į keletą jų, kad galėtumėte imtis tinkamų veiksmų. Magnolijų medžių ligų gydymas visada priklausys nuo medžio amžiaus ir simptomų sunkumo. Kadangi šie medžiai labai skiriasi savo dydžiu ir forma, sunkesnes ligas turėsite „gydyti“ savo nuožiūra. Štai keletas magnolijų savininkams pastebimų ligų:
- Lapų dėmėtligė. Kai magnolijos lapų apačioje atsiranda aksominių rausvai rudų plotų su į plauką panašiomis struktūromis, greičiausiai susiduriate su lapų dėmėtumu. Gera žinia yra ta, kad tai nėra rimta liga, nors ir atrodo baisiai. Jei jūsų medis nėra eksponatinis, nėra būtina gydyti šią infekciją.
- Vėžys. Dėl šios infekcijos yra būtinas magnolijų šakų apipjaustymas ir gali kelti pavojų dideliam medžiui. Jei pastebėjote, kad viena šaka staiga nudžiūvo, o likusios yra sveikos, laikas ją genėti ir ieškoti daugiau vietų, kuriose lupasi žievė arba formuojasi neįprasti mazgai.
- Medienos puvinys. Frazė „medžio operacija“ gali būti ne jūsų žodyne, tačiau medžio puvinys yra viena iš priežasčių, dėl kurios privalėsite tapti „chirurgu“. Priklausomai nuo to, ar medžio puvinys yra medžio viduje, ar aplink pagrindą išorėje, medį galima išgelbėti nuo puvinio, jei liga bus pastebėta anksti. Šios ligos požymiai gana neaiškūs, pavyzdžiui, medžio lajos dalių vytimas arba nutekėjusi vietas ant žievės.
Dekoratyvinius augalus, įskaitant magnolijas, puola įprasti kenkėjai, tokie kaip amarai. Taip pat ant jų parazituoja įvairių rūšių vabzdžiai ar kiti gyvūnai, tačiau jie iš esmės nekelia grėsmės bendrai magnolijų būklei.
Kada pasodintos magnolijos pradės žydėti?
Pasodinus magnoliją turbūt iš karto kyla klausimas kada ji pradės žydėti? Magnolijų žydėjimo pradžia po sodinimo priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant augalo amžių sodinimo metu, pasirinktą rūšį, auginimo sąlygas ir priežiūrą.
Jauni magnolijos sodinukai, ypač tie, kurie paimti iš sėklų, paprastai nepradės žydėti iki jie pasieks bent 5-10 metų amžių. Tačiau, jei perkate brandesnį sodinuką, jis gali sužydėti anksčiau, galbūt net jau kitais metais po sodinimo.
Kai kurios magnolijų rūšys pradeda žydėti jaunesniame amžiuje nei kitos. Pavyzdžiui, lelijažiedė magnolija (Magnolia liliiflora) ir kai kurios kitos smulkiau žydinčios rūšys gali pradėti žydėti anksčiau nei didžiažiedės rūšys.
Nors nėra garantuoto laikotarpio, po kurio magnolija pradės žydėti, daugelis sodininkų gali tikėtis žydėjimo per ateinančius 3-5 metus, jei sodinamas brandesnis sodinukas. Taigi, reikia turėti daug kantrybės ir skirti šiek tiek laiko priežiūrai, tačiau magnolijos pražydimas neabejotinai bus vertas jūsų laukimo!
Šaltiniai:
https://www.bhg.com/gardening/trees-shrubs-vines/trees/how-to-grow-magnolia-trees
https://www.kings.co.nz/growing-guides/magnolia
https://hk-green.co.uk/blog/magnolia-and-its-diseases
https://gardengoodsdirect.com/blogs/plant-guide/how-to-plant-and-care-for-magnolia-trees
https://www.lovethegarden.com/au-en/growing-guide/how-grow-care-magnolia
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.