Jeigu kuriate kvepiantį vaistinių ir prieskoninių žolelių darželį, jame turėtų augti ir dašis. Šis pikantiškas, kvapnus, Provanso palytėtas augalas jau tapo kiek primirštas, nors nuo amžių esti vienas iš seniausiai vartojamų žolelių. Dašis puikiai atlieka ir gėlyno kompozicijos nario, ir maistui panaudojamo prieskonio vaidmenį, tad jo panaudojimo sritis nėra apribota. Laimei, dašį auginti paprasta kaip du kart du, tad siūlome pasidomėti jo naudomis bei ypatumais ir atgaivinti šios žolelės auginimo tendencijas.
Kaip atpažinti dašį?
Daugeliui žmonių gali kilti keblumų atskirti ir atpažinti notrelinių (Lamiaceae) šeimos atstovą dašį (Satureja), nes augalas susižeria daugelį šiai šeimai būdingų bruožų. Krūmiški, kompaktiški ir netvarkingi iki 30–45 cm aukščio užaugantys krūmokšniai gali priminti ir čiobrelius, bet pipirų skonis išduos dašio kilmę. Ant stataus, šakoto, plaukuoto ir sumedėjusio ties pagrindu stiebo menturiuose išauga nedideli lapeliai po 3–7 vienetus. Jų pažastyse formuojasi netaisyklingos formos žiedai, kurie esti baltos, violetinės spalvos ir pražysta liepos pradžioje iki rugsėjo.
Dašių rūšių žinoma apie 30 rūšių, kurių kilmė – Pietų Europa arba kitaip vadinamas Viduržemio jūros regionas, taip pat Juodosios jūros pakraštys.
Dašio rūšys
Kalninis dašis (Satureja montana) – augalas yra daugiametis, užauga iki 45 cm aukščio ir formuoja krūmelį. Ši rūšis labai primena čiobrelius, nes turi šakotus, keturbriaunius stiebelius, purpurinės spalvos žiedus ir gausius lapelius. Kalninio dašio galima aptikti ir nežymiai besiskiriančių varietetų.
Daržinis dašis (Satureja hortensis) – tai vienametis iki 30 cm aukščio augantis augalas, kuris auga netvarkingiau už kalninį giminaitį. Šis dašis žydi balto, šviesiai lelijinio ar rausvo atspalvio žiedeliais.
Gulsčiasis dašis (Satureja douglasii) – ši rūšis Lietuvos liaudyje geriau žinoma indiškosios mėtos pavadinimu. Augalas pasižymi vaistinėmis savybėmis, taip pat yra mėgstamas kambarinis augalas dėl dekoratyvių kaskadomis krentančių, svyrančių stiebų. Visgi po išsamių genetinių tyrimų nuo 2010 metų šis augalas priskiriamas jau kitai genčiai, o nebe dašiams.
Dašio auginimas ir sėja
Kadangi dašio kaip prieskonio pastaruoju metu kebloka įsigyti pavieniui, todėl vienas iš paprastų sprendimų yra užsiauginti šios žolelės patiems. Daržinis dašis yra vienmetis, jį pasisėti reikės kasmet, o kalninį dašį gali pavykti auginti ir kelis sezonus.
Vieta. Įsivaizdavę dašio gimtinės Viduržemio jūros regiono klimatines sąlygas, lengvai nuspėsite, kokiomis sąlygomis jis idealiausiai auga. Tai turėtų būti itin saulėta, atvira vieta, kurioje būtų šilta.
Dirva. Puikiausiai dašis laikosi vandeniui pralaidžioje priesmėlio ar vidutinio sunkumo priemolio dirvoje. Žemė turėtų būti trąši, kurios pH apie 6,0–8,0.
Sėja. Daržinius dašius reikia sėti pavasario viduryje (balandžio pabaiga – gegužės pradžia) labai negiliai, apie 0,5–1 cm gylyje, arba paprasčiausiai tik prispausti prie žemės. Sėklas berkite kas 30 cm į vageles numatytoje nuolatinėje dašių augimo vietoje. Kol sudygsta (maždaug užtrunka 10–20 dienų), sėkloms reikia suteikti daug šilumos ir drėgmės, o vėliau daigus reikės išretinti kas 30 cm.
Auginimas vazone. Kas jau kas, o vazonėlį su šiuo prieskoniniu augalu gali auginti kiekviena šeimininkė. Dašis puikiai toleruoja vazonines sąlygas, todėl ranka pasiekiamas prieskonis gali puošti virtuvės palangę. Parinkite augalui didelį (30 cm skersmens) vazoną su daugybe drenažo angų dugne ir pripildykite įprastos vazonų žemės be durpių. Vazoną statykite šiltoje, saulėtoje vietoje.
Kaip prižiūrimas dašis?
Laistymas. Pradėjusiam vegetuoti kalniniam dašiui prireiks tik lašo vandens, bet sausros metu augalą reikėtų palaistyti gausiau. Daržinis dašis mėgsta kiek didesnį kiekį vandens, bet jokiu būdu ne užmirkimo. Pakaks maždaug vieno laistymo per savaitę.
Mulčiavimas. Drėgmei palaikyti puikus sprendimas būtų dašius pamulčiuoti kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
Tręšimas. Dašiai žinomi kaip nereiklūs augalai, todėl papildomai jų tręšti trąšomis nereikia. Bet jeigu augalus auginate vazone ar reguliariai ir gausiai apkarpote, tai atstatyti maistinių medžiagų balansui galite panaudoti bendros paskirties subalansuotas skystas trąšas.
Genėjimas. Pastovus daržinio dašio genėjimas ir derliaus nuėmimas paskatins augalą krūmytis ir užauginti daugiau šakelių. Kalniniam dašiui užteks pirminio lengvo genėjimo pavasarį. O jeigu genėjimą atidėsite, augalas išaugins ilgus, neišvaizdžius stiebus.
Žiemojimas. Augindami daugiametį kalninį dašį gali tekti suorganizuoti jam priedangą nuo žiemos šalčių – taip augalas gebės vegetuoti ne vienerius metus. O auginamus vazone dašius prireiks tik pernešti rudenį iš lauko į neužšąlančią patalpą ir sumažinti laistymą.
Kaip dauginamas dašis?
Vienas pagrindinių dauginimo būdų – sėklos, kurios yra patogios vienmečiams dašiams dauginti. Kalninius dašius dar galima dauginti ir vegetatyviškai:
Auginiais. Pasidauginkite vasarą nukirptas 12–15 cm ilgio šakeles, jas pasodinę į mažą vazonėlį su smėliu ir palaikę drėgmę. Įsišaknijusį auginį maždaug po 4–6 savaičių sodinkite į nuolatinę vietą sode ar naują vazoną.
Kerelio dalijimu. Kalninio dašio krūmelį sėkmingai galite padalinti į kelis dukterinius krūmelius. Tereikia pavasarį augalą iškasti, šiek tiek apgenėti šaknis bei nudžiūvusius stiebelius ir kerelį padalinti į 3–4 dalis. Šis būdas geriausiai tinka vazone augantiems dašiams padauginti ir tuo pačiu juos persodinti.
Dašių ligos ir kenkėjai
Laimei, dašiai neužsitarnavo „ligų maišo“ ar kenkėjų antpuolio etiketės, nes šioms problemoms jie yra atsparūs. Iš kenkėjų retkarčiais gali pasirodyti lapgraužiai, spragšiai ir voratinklinės erkės, tačiau jų daroma žala paprastai būna nedidelė. O kas liečia ligas – jeigu palaikomos tinkamos sąlygos, dašiai jų paprasčiausiai nepatiria.
Dašio derliaus nuėmimas
Daugiausia eterinių aliejų ir naudingųjų medžiagų dašiai sukaupia prieš pat žydėjimą, todėl pagrindinį derliaus nuėmimą reikia planuoti būtent šiuo laikotarpiu. Derlius imamas maždaug vasaros viduryje iki rudens, kol dašis nunyksta.
Žinoma, viso krūmokšnio nurėžti niekas nedraudžia, bet pasilikite kelis stiebelius iki rudens, taip užsitikrinsite šviežių žolelių, kai jų prireikia čia ir dabar. O pradėti skabyti viršūnėles pavasarį jau galite tada, kai augalas siekia 15 cm aukštį.
Jaunus lapelius ir stiebo viršūnėles galite naudoti ir šviežius, bet jie patiekalams suteiks intensyvesnį pipirišką skonį.
Dašius džiovinti reikia nuo saulės apsaugotoje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje (pavyzdžiui, pastogėje). Išdžiūvę augalai saugomi sandariuose stiklainiuose netgi iki 3–4 metų. Dar vienas puikus sprendimas – šviežią dašio žolę užšaldyti.
Vaistažolės ir kiti netikėčiausi augalai, kurių būtinai turite suspėti prisirinkti rugpjūtį ir rugsėjį
Vaisių, grybų, uogų, daržovių ir žolelių džiovinimas. Kaip išsaugoti vertingąsias maistines medžiagas?
Dašis virtuvėje: kur jį panaudoti ir kokiu skoniu pasižymi?
Kaip jau minėta, išskirtinai šviežio dašio panaudojimas virtuvėje jau kiek nublėsęs, bet tikri kulinarijos meistrai šios prieskoninės žolelės neatsisako. Džiovinto dašio galite aptikti Provanso žolelių mišiniuose, kuriuose šis ingredientas yra vienas pagrindinių.
Karčiai aštroką pipirų prieskonį suteikiantys dašio eteriniai aliejai įvairiems patiekalams suteikia pikantiško skonio. Teigiama, kad daržinis dašis yra švelnesnio, bet geresnio skonio nei kalninio pikantiškas prieskonis, betgi abi rūšys laikomos lygiavertėmis. Prieš dedant į patiekalus, nerekomenduojama žolelių kapoti, pjaustyti ar kitaip smulkinti, o į valgį dėti tik paskutinėmis jo ruošimo minutėmis. Taip užtikrinsite, kad karčiosios dašių medžiagos neuždominuotų viso patiekalo.
O kalbant apie patiekalus – dašis užsitarnavo „pupų žolės“ vardą, nes idealiai dera su pupelėmis, pupomis, lęšiais ir kitais ankštiniais augalais. Nors dažniau naudojamas daržovių valgiuose, juo galima pagardinti ir mėsos patiekalus, sriubas, troškinius, įdarus, actą, daržovių marinatus, ryžius, netgi jūros gėrybes, žuvį.
Kita dašio nauda
Sveikatai. Teigiama, kad dašis žadina apetitą, gerina virškinimą, padeda išsiskirti skrandžio sultims. Liaudiškiems gydymo metodams žarnynui sutrikus (viduriuojant, kenčiant nuo meteorizmo bei spazmų) iš žolės ruošiama dašių arbata. Taip pat augalas pasižymi antimikrobiniu ir nedideliu diuretiniu poveikiu.
Dekoratyvumui. Kompaktiško krūmokšnio būvis suteikia dašiui dekoratyvumo ir neiššaukiančios išvaizdos, tad jis naudojamas ir įvairiuose gėlynuose bei alpinariumuose. Kai kurie netgi įsigudrina pasisodinti žemą, rėminančią dašių gyvatvorę. O norint gėlynui suteikti Provanso polėkio, dašiai auginami kartu su čiobreliais, šalavijais, rozmarinais ir kitais augalais. Toks gėlynas dar ir privilios bites bei kitus apdulkintojus vabzdžius.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/dasis/
- https://www.rhs.org.uk/herbs/savory/grow-your-own
- https://gardenerspath.com/plants/herbs/grow-winter-savory
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.