Dirvos temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėklų dygimą ir sėkmingą augalų vystymąsi. Nors daugelis sodininkų linkę orientuotis į kalendorines datas ar oro temperatūrą, būtent dirvos šiluma geriausiai atspindi tikrąsias sąlygas žemėje – ten, kur formuojasi augalų šaknys. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl dirvos temperatūra tokia svarbi, kaip ją teisingai išmatuoti ir kada tinkamiausias metas sodinti skirtingas kultūras.
Kokią įtaką dirvai turi temperatūra?
Dirvos temperatūra lemia:
- Sėklų dygimą. Kiekviena kultūra turi savo „temperatūrinį langą“, kuriame dygimas vyksta greitai ir sklandžiai.
- Šaknų vystymąsi. Šaknys jautriai reaguoja į šaltį. Per vėsiame dirvožemyje augalai kenčia ir neįsisavina maistinių medžiagų.
- Mikroorganizmų aktyvumą. Naudingos bakterijos, grybai ir kiti dirvožemio organizmai aktyviausi esant >10 °C. Tai padeda skaidyti organiką ir maitinti augalus.
- Maistinių medžiagų prieinamumą. Kai dirva šalta, net trąšos tampa mažiau veiksmingos.
Kokia turi būti dirvos temperatūra sodinant ir augant daržovėms?
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite, kokia dirvos temperatūra reikalinga skirtingoms daržovėms. Tai padės nuspręsti, kada geriausia sėti, kad augalai klestėtų!
| Daržovė | Minimali (dygimui) | Optimali (augimui) | Pastabos |
| Pomidorai | 10 °C | 18–29 °C | Mėgsta šilumą, sodinti tik kai žemė šilta |
| Agurkai | 16 °C | 18–35 °C | Itin jautrūs šaltai žemei |
| Morkos | 4 °C | 18–29 °C | Gali dygti lėtai |
| Salotos | 0 °C | 16–24 °C | Atsparios vėsumui |
| Pupelės | 16 °C | 24–29 °C | Sėti tik į šiltą dirvą |
| Špinatai | 4 °C | 10–24 °C | Geriausiai dygsta vėsesnioje dirvoje |
| Ridikėliai | 4 °C | 12–24 °C | Idealu sėti pavasarį arba rudenį |
| Kukurūzai | 12 °C | 18–30 °C | Reikia daug šilumos |
| Bulvės | 7 °C | 15–21 °C | Anksti sodinamos, bet šaltis lėtina vystymąsi |
| Kopūstai | 7 °C | 13–24 °C | Nebijo šalnų |
Kaip keičiasi dirvos temperatūra ir nuo ko tai priklauso?
Dirvos temperatūra yra labai svarbus veiksnys, lemiantis, kada galima sėti, kaip sparčiai dygsta augalai ir kokiomis sąlygomis jie auga. Tačiau ši temperatūra nėra stabili – ją veikia įvairūs gamtiniai ir fizikiniai veiksniai. Pažvelkime, kaip ji kinta ir ką verta žinoti norint sodinti ar sėti tinkamu metu.
Dirvos tipas ir drėgmė turi didelę reikšmę
Smėlingos ir sausos žemės įšyla žymiai greičiau nei sunkesnės, molingos ar drėgnos dirvos. Karštą dieną tokia sausa dirva gali sušilti net labiau nei oras – ypač paviršiuje, 2–5 cm gylyje. Tai reiškia, kad net jei lauke dar nėra labai karšta, sausa žemė gali būti pasirengusi sėjai anksčiau.
Pavasarį dirvos temperatūra dažnai būna žemesnė už oro, bet vasarą viskas apsiverčia
Pirmosiomis pavasario savaitėmis, kai saulė dar silpna, žemė atšyla lėtai – jos paviršius išlieka vėsesnis nei aplinkos oras. Tačiau įsibėgėjus vasarai, situacija pasikeičia – dirvos temperatūra pradeda viršyti oro temperatūrą, nes saulė intensyviai kaitina žemės paviršių visą dieną.
Drėgna žemė sušyla lėčiau nei sausa
Po žiemos žemė dažnai būna labai šlapia, o tokiai dirvai reikia daugiau laiko, kad sušiltų. Šiluma iš pradžių sunaudojama vandeniui garinti, o tik vėliau pradeda kelti pačios dirvos temperatūrą. Kuo daugiau drėgmės, tuo lėčiau žemė įšyla.
Rekomenduojamas video
Šiluma žemėje sklinda gilyn – bet ne tolygiai
Per dieną įšilus paviršiui, dalis šilumos keliauja į gilesnius sluoksnius. Tačiau tai nevyksta tiesia linija – temperatūros pasiskirstymas žemėje primena gyvatės bangą. Šiltesni ir šaltesni taškai susidaro skirtingame gylyje, priklausomai nuo paros laiko, saulės kiekio ir žemės savybių.
Šiluma juda ir į viršų, ir į apačią.
Pavasarį ir vasarą šiluma sklinda į žemę, tačiau žiemą viskas vyksta priešingai – šiluma iš gilesnių žemės sluoksnių kyla į paviršių. Dėl to gali susidaryti pakaitomis užšalę ir neužšalę žemės sluoksniai.
Kaip matuojama dirvos temperatūra?
- Įsigykite dirvos termometrą. Geriausia – su metaliniu smaigaliu, atsparų vandeniui. Jie kainuoja nebrangiai, bet suteikia daug naudos.
- Matavimas turi būti atliekamas ryte, maždaug 8 valandą, prieš įšylant dirvai nuo saulės.
- Gylis. Matavimo gylis turi atitikti sėklos sodinimo gylį. Pvz., 5 cm mažoms sėkloms, 10 cm stambesnėms.
- Laikykite termometrą įkištą apie 1 minutę, kol rodmuo stabilizuosis.
- Pakartokite matavimus kelias dienas, tada paskaičiuokite vidurkį – tai patikimesnis rodiklis nei vienkartinis matavimas.
Dirvos temperatūra pagal metų laikus
Pavasaris:
- Dirva dar šaltesnė nei oras, ypač po sniego tirpsmo. Anksti sėjamos kultūros (pvz., ridikėliai, salotos) gali būti sodinamos tik tada, kai dirva pasiekia bent 4–5 °C.
- Saulėtos vietos ir pakeltos lysvės įšyla greičiau.
Vasara:
- Dirvos temperatūra dažniausiai ideali visiems augalams.
- Bet karštomis dienomis viršutiniai sluoksniai gali perkaisti – mulčas čia gali padėti išlaikyti stabilumą.
Ruduo:
- Dirva atvėsta greičiau nei oras. Rudeniniai sėjimai (pvz., špinatai, žieminės salotos) turi būti atliekami tada, kai temperatūra dar leidžia sėkloms sudygti (paprastai >10 °C).
Žiema:
- Temperatūra žemėje dažnai artima 0 °C arba minusinė – sėjai netinkama, išskyrus atvejus, kai sėjama „žiemai“ (pvz., česnakai).
Kaip pašildyti žemę, kad augalai augtų geriau?
Jei matote, kad žemė dar per šalta, yra du paprasti būdai ją pašildyti.
- Vienas iš jų – mulčas (tai gali būti šiaudai, žolė ar kita danga, kuria užklosite žemę). Dieną mulčą nuimkite, kad saulė galėtų šildyti žemę. O vakare vėl užklokite – taip šiluma pasiliks per naktį.
- Dar vienas būdas – plastikinė plėvelė, kuria galima uždengti žemę. Galima naudoti ir juodą plėvelę – ji pritraukia daugiau saulės, o žemė sušyla greičiau.
Šaltiniai:
https://growinginthegarden.com/how-to-measure-soil-temperature-before-planting/
https://www.buncombemastergardener.org/soil-temperature-plant/
https://www.farmprogress.com/crops/7-facts-you-didn-t-know-about-soil-temperature
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
