Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) yra drugių (Lepidoptera) būrio šeimos narys, kuris gali padaryti nepataisomą žalą kryžmažiedžių augalų derliui. Pavojingi yra ne patys drugeliai, o tik jų vikšrai, kurie graužia lapus, todėl derlius žūsta. Lietuvoje žinoma apie 13, o iš viso priskaičiuojama iki 1500 šių drugelių rūšių. Tai dieniniai drugiai, didelio ir vidutinio dydžio. Šių, daugelio nemylimų, gražuolių sparnai dideli ir platūs. Dažniausiai šie drugiai būna baltos, geltonos, rečiau oranžinės spalvos su juodomis dėmėmis ar juostomis. Patinų ir patelių sparnų viršaus ir apačios spalvos bei raštai skiriasi. Didieji kenkėjai – šių drugelių vikšrai – žalsvi, pliki su trumpais tankiais šereliais.
Baltukai dažniausiai skraido laukuose, pievose, miškuose, bet jeigu kažką skanaus auginate šiltnamyje – jie būtinai apsilankys ir čia. Labiausiai jie kenkia bastutinių šeimos daržovėms (visų rūšių kopūstams, griežčiams ir ropėms), minta razetų, nasturtų ir leukonijų lapais. Kopūstinis baltukas labiausia paplitęs Europoje ir Azijoje, taip pat yra įvežtas į Šiaurės Ameriką. Lietuvoje, šiltojo sezono metu užauga dvi jo kartos. Pirmosios kartos drugiai skraido gegužės mėnesį, antrosios – liepą ir iki pat rudens. Daržininkams bėdų daugiau sukelia antrosios kartos vikšrai. Šių drugelių lėliukės žiemoja ant medžių kamienų ir medinių tvorų.
Baltukai – neįtikėtini keliauninkai
Ropinis baltukas (Pieris rapae) daugiausiai paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, įvežtas į Šiaurės Ameriką, Australiją ir Naująją Zelandiją. Įdomiausia, kad šie drugiai žiemoja tik Šiaurės Afrikoje ir Europoje prie Viduržemio jūros. Į Lietuvą jie kasmet atskrenda gegužės–birželio mėnesiais, o antrosios kartos drugiai rugpjūčio pabaigoje išskrenda į pietus. Įsivaizduojate? Drugiai išskrenda į šiltus kraštus! Lietuvoje ropinis baltukas ne toks dažnas ir pavojingas jūsų kryžmažiedžiams augalams kaip kopūstinis.
Dar Lietuvoje kartais aptinkamas ir gudobelinis baltukas (Aporia crataegi). O aukštapelkėse dažnas palinis gelsvys (Colias palaeno). Jis kenkia vaismedžiams ir lapuočiams.
Kopūstinio baltuko gyvenimo trukmė ir gyvenimo ciklai
Kopūstinių drugelių gyvenimo cikle yra 4 etapai:
- Kiaušinis. Vieno kopūstinio drugelio padedamų kiaušinių skaičius priklauso nuo regiono klimato. Vietovėse, kur vyrauja šiltas klimatas, drugeliai peri dažniau. Kiaušiniai dedami nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Sušilus orams ir pasibaigus žiemos miegui, drugeliai gana greitai pradeda daugintis. Po poravimosi, patelė ant kryžmažiedžių augalų gali padėti iki 200 kiaušinių. Dažniausiai pirmoji karta žalos jūsų daržui nepadaro, nes kiaušinėlius deda dažniausiai ant laukinių augalų. O štai antrosios kartos drugeliai mieliau deda kiaušinėlius jūsų darže ir šiltnamyje.
- Vikšrai. Priklausomai nuo gamtos sąlygų, gali pasirodyti praėjus 2-3 savaitėms po kiaušinėlių padėjimo. Vos tik lervos užauga, jos išsisklaido ant apatinės kopūsto lapo pusės ir pradeda jį graužti nuo kraštų iki gyslų. Vikšras gali išgyventi iki 40 dienų. Per tą laiką jis, kaip kokia išranki dama, kelis kartus pakeičia savo išorinį apvalkalą. Tai daro kas 5-7 dienas. Kad palaikytų normalią gyvybinę veiklą, vikšrams reikia sauso oro, kurio temperatūra neviršija +25 °C. Kaip jau supratote, vikšras tai jūsų daržovėms pavojingiausia kopūstinio baltuko gyvybės forma.
- Lėliukė kokonas. Lėliukė išoriškai primena vikšrą, tačiau augalams nedaro didelės žalos. Ji prisitvirtina prie atskirų kryžmažiedžių augalų dalių ir tokia forma praleidžia iki 2 savaičių, paskui užmiega žiemos miegu ir iš kokono išsirita tik pavasarį, atšilus orams.
- Suaugęs. Suaugęs drugys gyvena trumpiausiai, tik iki 30 dienų. Tačiau ir per tą mėnesį, dėdamas kiaušinėlius ant jūsų kopūstų lapų jis gali padaryti nemenką žalą.
Kopūstinių baltukų gyvenimo būdas
Kaip jau minėjau, baltukų vikšrai daugiausia minta visų rūšių kopūstais, bet gali pažeisti ir ridikėlius, ropes bei kitus augalus. Neįtikėtina, bet viena vikšrų vada gali visiškai sunaikinti nemažus pasėlius. Šie kenkėjai yra gerokai aktyvesni tamsoje. Dieną jie susitelkia prie augalų pagrindo ir ramiai tūno.
Kaip atsikratyti kopūstinių baltukų?
Galima išskirti tris pagrindinius kovos su kopūstiniais baltukais būdus. Tai:
- Draugiški gamtai, ekologiški ir nekenkiantys žmogui, preparatai. Jų galite nusipirkti sodo ir daržo prekių parduotuvėse. Į jų sudėtį dažniausiai įeina įvairūs augaliniai aliejai ir augalų ekstraktai.
- Cheminiai preparatai. Esant masiniam kenkėjų antplūdžiui, galima naudoti chemines priemones. Geriausia jas purkšti sausu ir saulėtu oru, kai lauke nevėjuota, bet ne per karšta. Purkškite apatinę lapų dalį, nes čia dažniausiai slepiasi vikšrai. Būtinai naudokite apsaugines priemones. Pasirūpinkite kauke, specialiais akiniais ir pirštinėmis. Reikėtų nepamiršti, kad cheminiai preparatai yra toksiški. Jei jie naudojami bambėjimo laikotarpiu, kenksmingos medžiagos gali susikaupti augalo lapuose. Tokių daržovių valgyti jau nebepatarčiau.
- Liaudiškos priemonės, kurias lengvai galite pasigaminti namuose.
Liaudiški receptai, kovojant su kopūstiniais baltukais
Žinoma, pats paprasčiausias ir pigiausias būdas atsikratyti kopūstinių baltukų vikšrų – surinkti juos rankomis. Tai darant reikia mūvėti pirštines, nes vikšrų skystis dirgina odą. Šis metodas tikrai veiksmingas, jei parazitų yra nedaug. Jei plotas didesnis galite lengvai pasigaminti įvairių koncentratų ar užpilų ir jais nupurkšti vikšrų užpultus augalus. Pateiksiu keletą receptų:
Pušų spyglių koncentratas vikšrų naikinimui
Jums reikės:
- 200 g žalių pušų spyglių;
- 1 litro karšto vandens (ne verdančio);
- stiklinio ar kokio kito indo su dangčiu.
Darbo eiga:
Pušų spyglius užpilkite karštu vandeniu ir uždengę palaikykite savaitę tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Po savaitės koncentratą perkoškite ir padėkite į šaldytuvą. Purškimui sumaišykite su šaltu vandeniu santykiu 1:10 (1 dalis koncentrato, 10 dalių vandens). Geriausia pukšti vėsią dieną arba vakare.
Pelenų ir muilo tirpalas vikšrų naikinimui
Jums reikės:
- 500 g persijotų medžio pelenų;
- 10 litrų kambario temperatūros vandens;
- 2 valgomųjų šaukštų bet kokio skysto muilo;
- kibiro, tirpalo paruošimui.
Darbo eiga:
Užpilkite pelenus vandeniu, išmaišykite ir paplikite 3-4 valandoms pastovėti. Po to supilkite muilą ir dar kartą išmaišykite. Priemonę purkškite ant augalų iš karto po pagaminimo. Geriausia purkšti vėsią dieną arba vakare.
Cukraus sirupas drugelių gaudymui
Jums reikės:
- labai tiršto cukraus sirupo;
- gabalėlio mielių;
- keleto lėkštučių.
Darbo eiga: sumaišykite cukraus sirupą su mielėmis santykiu 1 dalis mielių ir 5 dalys sirupo. Gautą masę paskleiskite ant lėkštučių ir išdėliokite jas tarp eilių, kur auga jūsų kopūstai. Periodiškai išneškite sugautus drugelius.
Prevencijos būdai kaip išvengti baltukų invazijos
Kopūstinių baltukų atsiradimo galima išvengti, jei naudositės paprastomis profilaktikos taisyklėmis:
- Lėliukių plovimas. Jei aplik sklypą turite medinių tvorų, anksti pavasarį arba vėlai rudenį būtina jas gerai nuplauti tekančiu vandeniu. Taip atsikratysite ten mėgstančių žiemoti lėliukių.
- Daržo ravėjimas. Piktžoles, ypač iš ten kur auga kopūstai, reikia šalinti ankstyvoje jų atsiradimo stadijoje. Priešingu atveju kai kurios piktžolės gali pritraukti kenkėjus.
- Tinkama kaimynystė. Kopūstų nesodinkite šalia ridikų, ridikėlių ir ropių. Labai gerai kažkur šalia daržo pasodinti melisų ir mėtų. Jų kvapas atbaido kopūstinio baltuko drugelius.
- Prevencinių priemonių naudojimas. Aktyvaus kopūstų augimo laikotarpiu lapus galima periodiškai apdoroti biologiniais ar pasigamintais liaudiškais preparatais.
- Svarbi medžių apsauga. Netoliese esančius medžius taip pat geriau profilaktiškai nupurkšti, o kamieną apdoroti kalkėmis.
- Atbaidymas. Juokingai skamba, bet šiuos drugelius atbaidyti galite pusės kiaušinio lukšto pagalba, uždėję jį ant medinio pagaliuko. Drugelis tokią konstrukciją laiko kitu, tos pačios, rūšies atstovu ir nusprendęs, kad vieta jau užimta, praskrenda pro šalį.
Autoriaus trigrašis
Kopūstiniai baltukai mano gyvenime pasirodo kiekvienais metais, nes nuolat turiu jiems kažko skanaus. Gražūs man tie drugeliai, todėl niekada jų negaudau. Juk ir taip jie labai trumpai gyvena. Kad šie gražuoliai padarytų kuo mažiau žalos mano kopūstams aš tik pasodintus ir apkauptus kopūstus apibarstau medžio pelenais. Gana gausiai ir plačiai. Nežinau kas drugeliams nepatinka ar pelenų spalva, ar kvapas, bet kiaušinių ant tų kopūstų jie nededa. Žinoma, randa kur jų padėti kitur. Pavyzdžiui, gėlyne ant nasturtų. Tada jau nieko nelieka kaip einant pro šalį susirinkti žaliuosius vikšrelius, nors tai ir labai nemalonus darbas.
Šaltiniai:
https://stroy-podskazka.ru/bolezni-i-vrediteli/babochka-kapustnica/
https://ferma.expert/rasteniya/ovoshchi/kapusta/babochka-kapustnitsa/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.