Vynmedžiai mums geriau žinomi dėl jų uogų, todėl augalai liaudyje dažniau vadinami vynuogėmis. Tai energingi vijokliniai augalai, kuriuos reikia drastiškai genėti ramybės metu ir prižiūrėti visą vegetacijos sezoną. Tinkamas vynuogių genėjimas padės gauti gerą vaisių derlių, o augalas neviršys augimo ribų. Šis etapas labai svarbus, nes pasirinkus netinkamą genėjimo laiką ar metodiką, ne tik kad negausite geidžiamo efekto, bet galite neatitaisomai sužaloti augalą ir jį pražudyti. Pasidalinsime įžvalgomis, kada tinkamiausias laikas genėti vynuoges ir kaip teisingai atlikti šį darbą.
Vynuogės – kaip užsiauginti savo sode
Kodėl būtinas vynuogių genėjimas?
Galima vynuoges uoliausiai prižiūrėti, bet jeigu jų negenėsime arba tai darysime netinkamai, iš jų turėsime mažai naudos. Dėl to ne tik, kad sumažės uogų derlius, bet ir tankiai augančiame vynmedyje blogai cirkuliuos oras, o tai skatins grybinių ligų plitimą.
Genint vynuoges reikia žinoti, kad vaisius vedantys ūgliai išsivysto tik iš pumpurų, esančių ant praėjusiais metais išsivysčiusių ūglių, o šie būna išaugę iš dvimetės medienos dalies. Tai reiškia, kad kiekvienais metais turi būti išauginami pakaitiniai ūgliai trumpinant vienmečius ūglius ir paliekant du pumpurus. Tai dažniausiai ir yra pagrindinis genėjimo tikslas – kuo labiau padidinti vienmetės medienos kiekį kiekvienoje vynmedžio šakoje. Paliktas savieigai vynmedis kasmet užauga iki tankios masės su „sena“ mediena, kuri jau derliaus neduoda.
„Didysis“ vynuogių genėjimas ir nesutarimai kada geriausia tai atlikti
Vynuogių genėjimas turi būti atliekamas kelis kartus per metus, todėl reikia žinoti, kada šį darbą galima atlikti, o kada – ne. Vyrauja visokių nuomonių, pastebėjimų ir patirčių, kada turėtų būti atliekamas „didysis“ vynuogių genėjimas. Daugybė šaltinių teigia (ypač užsienio), kad toks genėjimas turi būti žiemos pradžioje (lapkričio pabaigoje–gruodį), nes genėjimas po žiemos vidurio sukelia stiprų sulos tekėjimą, dar vadinamą „kraujavimu“ arba „ašarojimu“. Todėl jie žiemos viduryje–pabaigoje stipriai vynuogių genėti nerekomenduoja. Tačiau kai kurie baiminasi, kad stipriai apgenėtos vynuogės prieš žiemos šalčius gali tapti per silpnos žiemai ištverti, todėl pastarieji renkasi genėjimą žiemos pabaigoje (vasarį) ar ankstyvą pavasarį (kovo mėn.). Ši nuomonė labai paplitusi ir Lietuvoje.
Visgi sutariama, kad pagrindinis vynuogių genėjimo sezonas, kai atliekami grubūs genėjimo darbai (senų stiebų, šakų ar ištisų kordonų nupjovimas, atlikti didesnius pjūvius senesnėje medienoje), yra visiškoje jų ramybės stadijoje. Genėjimo dieną vynmedžiai jau turėtų būti numetę lapus, oro temperatūra nebūtų žemesnė nei -5 °C. Tuo metu padaryti pjūviai užsitraukia ir pernelyg „nenukraujuoja“. Taip pat, geriau rinktis laikotarpį, kad iki pumpurų brinkimo (kai sulos tekėjimas pats intensyviausiais) liktų bent mėnuo. Lietuvoje patariama rinktis šalčiui atsparias veisles, tad nebus baimės atlikti svarbių darbų ir žiemą.
„Žaliasis“ vynuogių genėjimas vegetacijos metu
Jau kovo–balandžio mėnesiais pašalinami šalčio padaryti pažeidimai. Genėjimo metu atsiradęs „ašarojimas“ paprastai neturi didelės įtakos sveikam vynmedžiui, tačiau daromos žaizdos turėtų būti nedidelės.
Vasarą augalas formuojamas ir treniruojamas, atliekamas taip vadinamas „žaliasis genėjimas“. Jo metu patrumpinami bei pašalinami nauji ūgliai, reguliuojamas vynuogių augimas ir derlius, išretinama dalis būsimų vaisių kekių. Visų pirma, pašalinami visi tie ūgliai, kurie nereikalingi krūmo formai sudaryti ir neturi žiedinių kekių. Prieš žydėjimą reikia nugnybti derančių ūglių viršūnes, paliekant virš 2–3 žiedų kekių po 2 lapus. Rugpjūtį, kai ūgliai prie pagrindo pradeda medėti (keisti spalvą į rudą), reikia nugnybti pakaitinių ūglių viršūnes.
Iš lapkočių pažastų ūgliai išaugina šalutinius ūglius, vadinamus posūniais. Jo visiškai pašalinti nerekomenduojama, tačiau reikalinga patrumpinti, o tai daroma jį nugnybiant virš antro lapo. Iš posūnio pažastų išaugę „antros eilės“ posūniai nugnybiami už pirmojo lapo.
Kaip genėjami vynmedžiai pagal jų amžių?
Pirmi metai. Pirmus metus vynmedis turi sustiprinti šaknis ir išvystyti vieną tvirtą stiebą, todėl reikia patrumpinti jo viršūnę. Reikėtų neleisti pirmais metais vynuogei auginti daug lapų. Prieš žiemą ūglis patrumpinamas paliekant apatinius 4 pumpurus.
Antri metai. Pavasarį išaugę iš pagrindinio stiebo paliekami tik du stipriausi ūgliai (kiti pašalinami). Jie bus reikalingi kordonų formavimui, todėl paliekami augti, o vasaros viduryje nugnybiamos viršūnės.
Treti metai. Sumedėję išformuoti pastarieji 2 ūgliai, kurie tarnaus kaip atsinaujinančių ūglių kamienas, pradeda leisti daug naujų vertikalių ūglių. Kiekvieną šių ūglių reikia patrumpinti taip, kad liktų po 2 pumpurus.
Ketvirti metai ir daugiau. Nuo ketvirtų metų paliekama po 2–12 pumpurų ant kiekvieno pernykščio ūglio.
Vynuogių lapų arbata – gydanti galia arbatos puodelyje. Ar ji gali padėti įveikti vėžį?
Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/fruit/grapes/pruning-training
https://modernfarmer.com/2016/02/pruning-grapevines/
https://www.fassadengruen.de/en/winter-pruning.html
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-prune-grapes/
Moksliniai tyrimai:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0304423816301650
https://www.mdpi.com/2073-4395/10/10/1509
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
