Skip to content

Šilauogių veislių pasirinkimas platus, o uogų nauda sveikatai – didžiulė

Šilauogė – vitaminų šaltinis jūsų sode
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kas gi nežino šilauogių? Ji tapo viena populiariausių uogų po braškių. Šilauogės – tai lapuočių krūmai (Vaccinium uliginosum), viržinių šeimos (Vaccinium) genties augalai. Natūraliai gamtoje šilauogė aptinkama šalto ir vidutinio klimato zonose visame šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo Kalifornijos iki Aliaskos, o Europoje ir Azijoje – nuo Mongolijos ir Viduržemio jūros iki pat Islandijos.

Vaccinium genčiai priklauso spanguolės, šilauogės, mėlynės ir bruknės. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad mėlynės ir šilauogės yra tas pats augalas, o kiti botanikai tokiam sutapatinimui prieštarauja. Šilauogių šaknų sistema neturi šaknų plaukelių. Cilindriškų, stačių šakų paviršius padengtas ruda arba tamsiai pilka žieve. Stiebai žali. Šilauogių krūmai neviršija 100 cm aukščio, tačiau didžiosios šilauogės gali užaugti iki 200 cm ar net daugiau.

Šilauogių trumpakočiai, pakaitomis augantys lapai yra maži, lygūs ir standūs, apie 30 mm ilgio ir iki 25 mm pločio. Jie yra lancetiškos arba obelinės formos, bukomis viršūnėmis ir šiek tiek lenktais pakraščiais. Lapų paviršius padengtas vaškiniu sluoksniu, kuris suteikia lapams žalsvai mėlyną spalvą. Apatinė lapų pusė šviesesnė, su stipriai iššokusiomis gyslomis.

Maži, nusvirę, penkiažiedžiai žiedai turi baltą arba šviesiai rausvą vainiklapį, kuris užauga iki 60 mm ilgio. Žiedai būna išsidėstę ant praėjusių metų šakų viršutinių dalių ir auga kekėmis. Pailgi, mėlynos spalvos šilauogių vaisiai yra 1,2 cm ilgio ir sveria apie 1 gramą.  Aukštaūgių šilauogių uogų svoris gali būti net gi 10-25 gramai.

Lietuvoje auginamos šilauogių veislės

Lietuvoje auginamos šilauogių veislės

Šilauogė „Duke“

Tai ankstyva šilauogių veislė, uogas subrandinanti pirmoje liepos pusėje. Uogos geros prekinės išvaizdos, stambios arba vidutinio dydžio, labai skanios ir transportabilios. Ši veislė yra gausiai deranti (5-8 kg nuo krūmo) ir atspari žiemos šalčiams.

Šilauogė „Patriot“

Tai gana ankstyva veislė, deranti liepos antroje pusėje. Uogos stambios, šviesiai mėlynos, labai skanios, kvapnios, saldžiarūgštės ir tvirtos. Duoda gana gausų, kokybiškų uogų derlių – apie 4-9 kg nuo krūmo. „Patriot“ veislė labai atspari šalčiui, šalnoms ir grybelinėms ligoms.

Šilauogė „Reka“

Tai ankstyva šilauogių veislė, deranti liepos viduryje. Uogos labai skanios, saldžios, vidutinio dydžio, kvapnios, su vaškine apnaša ir tvirta odele. Veislė labai derlinga – apie 6-10 kg nuo krūmo. Labai atspari šalčiui ir grybelinėms ligoms

Šilauogė „Hannah Choice“

Tai viena ankstyviausių veislių, kuri derėti pradeda liepos pirmoje pusėje. Uogos vidutinio dydžio, labai gero skonio, aromatingos, turi kietą odelę. Pilnai subrendęs krūmas užaugina apie 5-8 kg uogų. Ši veislė atspari šalčiui.

Šilauogė „Pink Lemonade“

Tai vėlyva šilauogių veislė, kuri uogas sunokina tik rugpjūčio viduryje – rugsėjo pabaigoje. Uogos vidutinio stambumo, unikalios išvaizdos, šviesiai rožinės spalvos, puikaus skonio ir aromato. Jos labai tvirtos, tinka ilgai laikyti, galima šaldyti. Ši veislė yra labai derlinga – kasmet vienas krūmas užaugina 5-9 kg uogų. Šalčiams ir šalnoms pakankamai atspari. „Pink Lemonade“ viena unikaliausių veislių dėl savo neįprastos rožinės uogų spalvos.

Šilauogė „Chandler“

Tai vėlyvesnė veislė, deranti nuo rugpjūčio vidurio. Uogos ypač stambios, net iki 2,5-3 cm skersmens. Jos yra suplotos formos, puikaus skonio, kvapnios ir tvirtos. Dera net iki 6 savaičių. Derlingumas – 5-7 kg nuo krūmo. Kad gausiai derėtų, šalia šios šilauogės turi augti kitos veislės šilauogių – kad gerai apsidulkintų. Pakankamai atspari šalčiui ir grybinėms ligoms.

Šilauogė „Sierra“

Tai vidutinio ankstyvumo šilauogių veislė, kurios uogos pradeda nokti liepos viduryje – rugpjūčio pirmoje pusėje. Tai viena saldžiausių šilauogių veislių. Uogos kvapnios, aromatingos, ilgai išlieka standžios, todėl labai tinka perdirbimui ar šaldymui. Pilnai subrendęs krūmas gali užauginti 4-8 kg uogų.

Šilauogė „Bluegold“ 

Tai vėlyvesnė veislė, deranti rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Uogos stambios, šviesiai mėlynos, kvapnios, saldžiarūgštės, tvirtos, tinkamos ilgai laikyti. Veislė gana derlinga (5-7 kg nuo krūmo). Labai atspari šalčiui ir grybelinėms ligoms.

Šilauogė „Nelson“

Tai vėlyvesnė šilauogių veislė, kurios uogos sunoksta rugpjūčio viduryje – rugsėjo viduryje. Ši šilauogių veislė yra labai atspari šalčiams, pavasarinėms šalnoms ir net gi grybelinėms ligoms. Uogos stambios, didelės, užauga iki 25 mm skersmens. Jos aromatingos, saldžiarūgštės, gero skonio.

Čia pateiktos dažniausiai Lietuvoje auginamos šilauogių veislės, tačiau jų yra ir daugiau.

Šilauogių nauda

Šilauogių nauda

Mokslininkams nuodugniai ištyrus šilauoges paaiškėjo, kad jos pasižymi unikaliausiomis savybėmis. Jos gerina kasos ir žarnyno veiklą, saugo organizmą nuo radiacijos, stiprina kraujagyslių sieneles ir lėtina nervinių ląstelių senėjimą. Jos pasižymi anticigoziniu, priešuždegiminiu, hipotenziniu, choleretiniu, antisklerotiniu ir net gi kardiotoniniu poveikiu.

Į šilauogių sudėtį įeina provitaminas A, vitaminai B1, B2, C, PP, kurie atsakingi už epidermio kapiliarų elastingumą ir mažina venų varikozės riziką. Taip pat šio augalo uogose yra gana lengvai įsisavinamos 6 aminorūgštys, fosforas, kalcis ir geležis, taip pat pektinas, kuris padeda surišti radioaktyvius metalus ir pašalinti juos iš organizmo.

Šilauogės pasirodė esančios veiksmingos gydant aterosklerozę, reumatizmą, hipertenziją, anginą ir kitas ligas. Jos gali padėti pašalinti akių spazmus ir atkurti regėjimą. Šilauogių uogose taip pat yra aktyvių antioksidantų, kurie neleidžia organizme susidaryti vėžinėms ląstelėms. Šilauogių sultis rekomenduojama vartoti sergant virškinamojo trakto ligomis, cukriniu diabetu ir karščiuojant.

Šilauogės gydymui

Šilauogių uogos dažniausiai vartojamos šviežios. Jas naudinga valgyti ir visiškai sveikiems, ir sergantiems žmonėms, nes šviežios uogos padeda stiprinti imuninę sistemą ir prisotina ją vitaminais. Tačiau gydomųjų savybių turi ne tik uogos, bet ir stiebai bei lapai – iš jų ruošiami užpilai, nuovirai, tinktūros.

Šilauogių nuoviras, sergant širdies ligomis

2 valgomuosius šaukštus susmulkintų lapų ir jaunų šakelių supilkite į nedidelį indą. Užpilkite juos 200 ml verdančio vandens. Indą sandariai uždenkite dangčiu ir 30 minučių palaikykite įdėję į didesnį, verdančio vandens indą. Tam puikiai tiks puodas. Atvėsusį nuovirą nukoškite. Gerai nuspauskite lapus ir šakeles. Kadangi dalį vandens sugers lapai ir šakelės, gautą nuovirą atskieskite virintu vandeniu, kad bendras kiekis vėl gautųsi 200 ml. Gerkite po 1 arbatinį šaukštą, 4 kartus per dieną.

Šilauogių užpilas, viduriuojant ir sergant dizenterija

1 valgomąjį šaukštą džiovintų šilauogių sumaišykite su 200 ml ką tik užvirinto vandens. Mišinį 5 min. pavirkite ant silpnos ugnies, po to 15 min. palaikykite uždengę dangčiu. Vartokite po 1 arbatinį šaukštą, 4 kartus per dieną.

Šilauogių nuoviras, sergant cukriniu diabetu   

1 valgomąjį šaukštą susmulkintų džiovintų šilauogių lapų ir šakelių užpilkite 400 ml verdančio vandens. Užplikytą nuovirą 5 min. pavirkite ant silpnos ugnies ir išjunkite. Gautą šilauogių nuovirą palaikykite uždegtą 60 minučių ir perkoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės, 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Šilauogių šalutinis poveikis

Šilauogių uogas gali vartoti absoliučiai visi, nes jos neturi kontraindikacijų. Tačiau vis dėlto reikėtų turėti saiką, nes persivalgymas gali sukelti vėmimą, pykinimą arba alerginę reakciją.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex