Snaputis (lot. geranium) yra žydintis snaputinių augalų genties augalas, paplitęs beveik visame pasaulyje. Snapučių rūšių žinoma apie 380. Pavadinimas galimai kilęs iš graikų kalbos, kadangi graikų kalboje žodis „geranos“ reiškia gervę, o snapučio subrandinti vaisiai yra panašūs į gervės snapą.
Augalas ypatingas tuo, kad yra nelepus, atsparus ligoms, gali augti beveik visur, iš vieno kero išaugindamas ilgus, išsišakojusius, nemažą plotelį žemės galinčius padengti stiebus. Žydi nuo birželio vidurio iki pat šalnų, gražūs ne tik jo melsvi žiedai, bet ir švelniai žali, su pūkeliu, vėduokliški lapai.
Kaip atrodo snaputis?
Jeigu mėgstate apie augalo kilmę žinoti visas smulkmenas, tai štai jo mokslinė klasifikacija: snaputis priklauso augalų karalystei, magnolijūnų skyriui, magnolijainių klasei, erškėčiažiedžių poklasiui, snaputinių šeimai ir snapučių genčiai. Skamba sudėtingai, bet esame dėkingi mokslininkams augalų entuziastams, kad jie kažkada įdėjo daug darbo, ištyrinėjo, suskirstė ir aprašė augalų rūšis, selekcininkai išvedė naujas, gėlynuose tinkamas auginti rūšis. O mes dabar pagal turimą informaciją galime atpažinti natūraliai gamtoje augančius augalus arba pasirinkti savo erdvei tinkamiausią augalų rūšį ir ja džiaugtis.
Snapučių genčiai priklauso daugiamečiai medingi žoliniai augalai, turintys skiautėtus lapus su pūkeliu, leidžiantys žiedus iš lapų pažastėlių. Tai augalas su stačiais arba išgulančiais stiebais, plaštakiškais lapais, kurie augalo apačioje sudaro skrotelę, o stiebo dalyje būna pražanginiai. Taisyklingi žiedai iš 5 vainiklapių skleidžiasi viršūniniuose arba pažastiniuose žiedynuose. Žiedų spalva – balta, rausva, melsva, violetinė su tamsesnių spalvų dryželiais. Vaisius – skeltavaisis. Snapučiai dauginami sėklomis ir dalijant kerą. Sėklos greitai praranda daigumą, tad sėjamos netrukus po surinkimo.
Snapučiai Lietuvoje
Lietuvoje natūraliai auga 14 snapučių rūšių, pavyzdžiui, boheminis snaputis (lot. bohemicum), pelkinis snaputis (lot. palustre), pievinis snaputis (lot. geranium pratense) ir kt. Kai kurios iš jų yra retos ar netgi saugomos, pvz, blizgantysis snaputis įrašytas į Lietuvos (taip pat ir Lenkijos, Danijos, Estijos) Raudonąją knygą, Lietuvoje aptinkamas tik Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje. Daugelio rūšių snapučiai auginami gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai (armėninis, himalajinis, didžiažiedis ir kt.), be to, yra išvesta nemažai dekoratyvinių snapučių rūšių.
Augalų prekybos vietose galima rasti tikrai daug įvairiausių snapučių. Priklausomai nuo rūšies jie skiriasi žiedų ir lapų forma, dydžiu, spalva, kerelio aukščiu, netgi lapų spalva. Žiedai gali būti ir pilnaviduriai. Spalvos – balta, melsva, purpurinė, alyvinė, švelniai arba ryškiai rožinė, mėlyna, melsvai violetinė.
Populiariausias snaputis ir jo atsiradimo istorija
Snaputis „Rozanne“ – pats populiariausias snaputis, gavęs aukščiausius apdovanojimus, netgi „Chelsea“ augalų parodoje paskelbtas šimtmečio augalu. Paskaičiuota, kad šios rūšies snapučių parduota virš 12 milijonų.
Vien ko verta jo atsiradimo istorija! Prieš maždaug 25 metus pensininkai Donaldas ir Rozanne Waterer savo gėlyne rado šiek tiek kitokį nei įprasta snapučio sėjinuką. Kitais metais šis sėjinukas nustebino juos ypatingai ilgu ir gausiu žydėjimu. Susisiekus su augalų specialistais, buvo patvirtintas šio sėjinuko išskirtinumas. Jis buvo ištirtas, padaugintas, išbandytas įvairiose augimo sąlygose ir, tarsi pateisindamas savo išskirtinumą, ėmė skinti įvairiausius apdovanojimus.
Kiekvienas snaputis pasižymi savitomis savybėmis
- Snapučio „Rozanne“ aukštis su žiedais siekia 50 cm, plotis iki 80 cm.
- Snaputis „Tiny Monster“ – žemesnis, užauga iki 30-40 cm aukščio, 30 cm pločio, žydi ryškiai alyviniais žiedais nuo gegužės iki spalio mėnesio.
- Snaputis „Tanya Rendall“ – dar mažesnis, puikiai tinkantis alpinariumo tipo gėlynams, kadangi užauga tik iki 10-15 cm ir 30 cm pločio. Žydi gegužės-spalio mėnesiais ryškiais, rausvai violetinės spalvos žiedais.
- Snaputis „Storm Cloud“ – šis snaputis išsiskiria tamsiais lapais ir smulkesniais, ryškiai mėlynais žiedais. Aukštis iki 50 cm, plotis iki 45 cm. Žydi gegužės-birželio mėnesiais, nukirpus peržydėjusius žiedynus sužydi dar kartą vasaros gale.
- Himalajinis snaputis „Birch Double“ žydi mėlynais pilnaviduriais žiedais nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio, užauga iki 40 cm, plečiasi labai lėtai.
- Juodasis snaputis „Album“ užauga iki 70 cm, auga vešliu, kompaktišku keru, pavasarį anksti atželia, žydi baltai gegužės-birželio mėnesiais.
- Pilkasis snaputis „Ballerina“ žydi švelniai rožiniais su tamsiais dryželiais ir tamsiu centru žiedais gegužės-birželio mėnesiais. Aukštis tik 20 cm.
- Juodasis snaputis „Golden Spring“ pasižymi geltonais lapais pavasarį, kurie vėliau pažaliuoja. Žydi burokinės spalvos smulkesniais žiedais gegužės-birželio mėnesiais. Užauga iki 70 cm.
- Raudonžiedis snaputis „Auga“ nedideliu apvaliu kupstu iki 30 cm, gegužės-birželio mėnesiais žydi švelniai rožiniais žiedais.
- Raudonžiedis snaputis „Elke“ užauga tik iki 20 cm, žydi gegužę-birželį ryškiai rožiniais su baltu apvadu ir baltu centru žiedais.
Snaputis kaip vaistinis augalas
Tam tikros snapučių rūšys yra laikomos vaistinėmis: dėmėtasis snaputis (lot. maculatum), raudonstiebis snaputis (lot. robertianum), pievinis snaputis (lot. pratense).
Snapučiai yra vertingi, medingi augalai, kurie savyje kaupia nektarą, eterinius aliejus, taniną, karotinoidus, flavonoidus, mineralines druskas, organines rūgštis, vitaminą C, karčiąsias medžiagas, žiedadulkes. Jų žaliava plačiai naudojama farmacijos ir parfumerijos pramonėje.
Vaistiniams preparatams gaminti naudojama snapučio žolė, lapai, šakniastiebiai. Antžeminė dalis renkama ir džiovinama vasarą, o šakniastiebiai raunami ir džiovinami rudenį. Iš stambiašaknių snapučių vaistinės žaliavos pagaminti preparatai pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, odai, mažina arterinį kraujo spaudimą, stabdo dantenų kraujavimą, naikina bakterijas, slopina uždegimą, veikia raminančiai.
Snapučių auginimas
Auginant snapučius, nereikia įdėti daug pastangų, svarbu pasodinti į laidžią, derlingą žemę, nepadauginti trąšų, rudenį arba pavasarį nukirpti iki žemės. Pasitaiko, kad snapučiai dėl netinkamų sąlygų suserga grybeline liga – miltlige, tokiu atveju taip pat reikia juos nukirpti iki žemės, kartais jie dar spėja iš naujo atželti ir sužydėti. Snapučiai nebijo šalčio, tad žiemai jų dengti nereikia.
Snapučiai nėra reiklūs aplinkos sąlygoms augalai, jie gali augti pavėsyje, pusiau pavėsyje ir saulėje, tačiau geriausiai jausis ir ilgiausiai žydės derlingoje, drėgnesnėje, bet neužmirkstančioje dirvoje. Augančius saulėje reikėtų dažniau laistyti, nes jie nemėgsta sausų ir karštų vietų.
Su kuo dera snapučiai?
Šie augalai pasižymi labai plačiu pritaikymu gėlynuose. Juos galima auginti pavieniui arba grupėmis, jie labai gražiai uždengia pomedžius, tuščius tarpus gėlynuose, paslepia nužydėjusius daugiamečius augalus ar nefotogeniškas sodo vietas. Dera prie bijūnų, melsvių, viendienių, rožių. Puikiai tinka natūralistinio tipo gėlynuose kaip foninis augalas, žemesnės rūšys tinka auginti alpinariumuose. Turintys nedaug vietos gali sodinti snapučių rūšis, kurios lėtai plečiasi, o norintys greitai uždengti tuščius žemės plotus gali pasirinkti iš augesnių snapučių rūšių.
Smagu, kad su snapučiu gali susidraugauti net neturintys auginimo patirties gėlių mėgėjai. Tai labai mielas, simpatiškas ir nereiklus augalas, kuris žavi savo švelnia žaluma, o jo žiedeliai, nors ir nėra labai įspūdingi, tačiau šviečia iš tolo ir kviečia pasigrožėti iš arčiau.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/snaputis
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
