Jamsas – egzotiškas gumbas, kuris maitino civilizacijas ir gali augti net Lietuvoje

Jamsas (Dioscorea) – tropinė vijoklinė kultūra, kurios valgomi gumbai tūkstančius metų maitino Afrikos, Azijos ir Okeanijos tautas. Nors daugelis mano, kad tai grynai tropinis augalas, kai kurios dioskorėjų rūšys sėkmingai auga ir vidutinio klimato juostoje, įskaitant Lietuvą. Šis neįprastas augalas ne tik praturtina mūsų stalą egzotiškais patiekalais, bet ir siūlo vertingų maistinių medžiagų alternatyvą tradicinėms daržovėms.

Lietuvoje jamsas vis dar laikomas egzotika, tačiau klimato pokyčiai ir augančios vasaros temperatūros sudaro palankesnes sąlygas šių gumbų auginimui. Japoniškoji dioskorėja (Dioscorea japonica) ir batatinė dioskorėja (Dioscorea batatas) – dvi rūšys, kurios puikiai prisitaiko prie mūsų klimato ir gali duoti gausų derlių net šaltesniais metais. Šių gumbų skonis primena bulvių ir batato mišinį, o maistinė vertė pranoksta daugelį įprastų daržovių.

Jamso kilmė ir istorinė reikšmė

Jamsai – vieni seniausių žmonijos auginamų augalų. Archeologiniai duomenys rodo, kad Vakarų Afrikoje jie buvo kultivuojami jau prieš 11 000 metų. Šis augalas buvo pagrindinis maisto šaltinis daugelyje tropinių regionų, kur klimatas netiko grūdinėms kultūroms. Afrikoje jamsai tapo ne tik maistu, bet ir kultūros dalimi – daugelyje genčių jamso auginimas ir derliaus šventės buvo svarbiausi metų įvykiai.

Istoriškai jamsai vaidino svarbų vaidmenį transatlantinėje prekyboje. XVI–XVIII amžiuose jie buvo pagrindinis maistas vergų laivuose, nes gerai išsilaikydavo ilgose kelionėse. Paradoksalu, bet būtent tokiu būdu jamsai pasklido po Ameriką ir Karibų salas, kur tapo vietinės virtuvės dalimi. Šiandien didžiausi jamso augintojai yra Nigerija, Gana, Dramblio Kaulo Krantas.

Skirtingose pasaulio dalyse susiformavo unikalios jamso vartojimo tradicijos. Japonijoje kalnų arba japoniškasis jamsas (Dioscorea japonica) laikomas sveikatos eliksyru ir naudojamas tradicinėje medicinoje jau 2000 metų. Kinijoje džiovinti jamso griežinėliai yra svarbi tradicinės medicinos dalis. Polinezijoje jamsai ne tik valgomi, bet ir naudojami religiniuose ritualuose kaip „dievų maistas“.

Jamsas: botaninė charakteristika ir rūšių įvairovė

Dioskorėja priklauso dioskorėjinių (Dioscoreaceae) augalų šeimai, kuriai priskiriama daugiau nei 600 rūšių. Tai daugiametės vijoklinės laipiojančios arba šliaužiančios žolės su požeminiais gumbais (būtent gumbai ir vadinami jamsais, ne pats augalas). Stiebai ploni, vinguriuojantys, gali užaugti iki 3–6 metrų ilgio. Daugumos rūšių stiebai sukasi prieš laikrodžio rodyklę (kairėn), kas yra itin retas reiškinys augalų pasaulyje.

Lapai paprastai širdiški arba strėliški, 5–15 cm ilgio, su ryškiai matomomis gyslomis, išsidėstę ant stiebo spirališkai arba priešpriešiniais. Kai kurių rūšių lapų pažastyse formuojasi mažyčiai gumbeliai (bulbiliai), kurie taip pat gali būti naudojami dauginimui. Žiedai smulkūs, vienalyčiai (augalai dvinamiai), susitelkę į kekinius žiedynus.

Svarbiausia augalo dalis – požeminiai gumbai, kurie botaniškai yra modifikuoti stiebai. Jie formuojasi ant specializuotų požeminių ūglių ir gali būti įvairių formų: cilindriniai, rutuliški, šakoti. Spalva varijuoja nuo baltos iki purpurinės, priklausomai nuo rūšies. Populiariausios dioskorėjos rūšys:

• Batatinė dioskorėja (Dioscorea batatas sin. D. polystachya) – atspariausia šalčiui, gali pakęsti net iki iki -20 °C. Gumbai cilindriniai, iki 60 cm ilgio, baltu minkštimu.
• Japoninė (kalnų) dioskorėja (Dioscorea japonica) – formuoja nedidelius ovalius gumbus, labai tinka mažiems sklypams.
• Kaukazinė dioskorėja (Dioscorea caucasica) – retas, bet perspektyvus medicininis augalas.

Tropinėse šalyse populiarios rūšys: baltoji dioskorėja (D. rotundata), geltonoji dioskorėja (D. cayenensis), sparnuotoji (purpurinė) dioskorėja (D. alata) pasižymi didesniais gumbais ir didesniu derlingumu, tačiau netinka mūsų klimatui. Vaistiniais tikslais naudojama gauruotoji dioskorėja (D. villosa), auganti Šiaurės Amerikoje.

Jamso auginimas mūsų regiono sąlygomis

Nepaisant tropinės kilmės, kai kurios jamso rūšys puikiai prisitaikė prie vidutinio klimato sąlygų. Svarbiausia – parinkti tinkamą rūšį ir vietą. Batatinė dioskorėja, pavyzdžiui, natūraliai auga Kinijos kalnuose, kur žiemos šaltos, todėl genetiškai yra prisitaikiusi prie sezoninių temperatūros svyravimų.

Optimali augimo vieta – saulėta arba iš dalies pavėsinga, apsaugota nuo stiprių vėjų. Jamsai puikiai auga pietinėse sienų pusėse, kur susidaro šiltesnis mikroklimatas. Svarbu užtikrinti atramas vijokliniam stiebui – tai gali būti 2–3 m aukščio kartys, tinklas ar pergolė. Be atramos augalas blogai vystosi ir formuoja mažesnius gumbus.

Dirvožemis turi būti giliai įdirbtas (mažiausiai 60 cm), purus, derlingas, gerai drenuotas. Idealus pH 5,5–6,5. Sunkiose molio dirvose būtina įrengti aukštas lyses arba giliai sukasti ir pagerinti struktūrą įmaišant smėlio, perlito, kompostuoto. Gumbų formavimosi zonoje (30–50 cm gylyje) neturi būti akmenų ar kitų kliūčių.

Temperatūros poreikis: aktyviam augimui reikia 20–25 °C temperatūros. Vegetacijos periodas Lietuvoje – 150–180 dienų, ko visiškai pakanka vidutinio dydžio gumbams užauginti. Kritinė temperatūra antžeminei daliai -2 °C, todėl augalai auginami kaip vienmetės kultūros, kasmet iškasant gumbus.

Jamsas: sodinimas ir pradinis auginimas

Jamso auginimas prasideda anksti pavasarį. Kovo mėnesį gumbai arba jų dalys su „akutėmis“ (panašiai kaip ir bulvės) pradedami daiginti šiltoje patalpoje (20–25 °C). Gumbai dedami į drėgnas pjuvenas ar durpių substratą, paliekant viršutinę dalį atvirą. Per 3–4 savaites pasirodo pirmieji ūgliai.

Sudygę gumbai balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje sodinami į 15–20 cm gylio vazonėlius su lengvu, derlingu substratu. Augalai laikomi šiltnamyje ar ant palangės, palaikant 18–22 °C temperatūrą. Svarbu užtikrinti gerą apšvietimą, bet vengti tiesioginių saulės spindulių.

Į lauką sodinami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, kai praeina šalnų pavojus ir dirva įšyla iki 12–15 °C. Sodinimo schema: 60–80 cm tarp augalų, 100 cm tarp eilių. Duobės kasamos 40 cm gylio, į apačią dedamas 10 cm komposto sluoksnis, sumaišytas su pagrindine dirva.

Alternatyvus būdas – tiesioginė sėja. Smulkūs pažastiniai gumbeliai (bulbiliai) arba gumbų gabaliukai sodinami tiesiai į dirvą gegužės viduryje. Šis metodas paprastesnis, bet derlius bus 20–30 % mažesnis nei auginant iš daigų. Bulbiliai sodinami 5–7 cm gyliu, po 2–3 vienoje vietoje.

Pasodinus, reikia iš karto šalia kiekvieno augalo įkalti 2–2,5 m aukščio atramas. Geriausia naudoti bambuko kartis arba medinius kuolus su vielos tinkleliu tarp jų. Metalinės atramos netinka – jos per daug įkaista saulėje ir gali pažeisti švelnius ūglius.

Jamso auginimas ir priežiūra

Pirmąsias 3–4 savaites po pasodinimo augalai vystosi lėtai, formuodami šaknų sistemą. Šiuo periodu svarbu palaikyti tolygią dirvos drėgmę, bet vengti užmirkimo. Laistyti geriausia rytais, šiltu vandeniu, po 2–3 litrus augalui kas 3–4 dienas.

Kai ūgliai pasiekia 30–40 cm, juos reikia nukreipti ant atramų. Jamsai patys nepradeda vyniotis – reikia atsargiai apvynioti ūglius aplink atramą prieš laikrodžio rodyklę. Vėliau augalas pats kabinsis ir augs aukštyn. Vasaros metu 1–2 kartus reikia patikrinti, ar visi ūgliai tinkamai auga ant atramų.

Tręšiama 3–4 kartus per sezoną. Birželį – azoto trąšos skatina lapijos augimą (20 g/m² amonio salietros). Liepa–rugpjūtis – fosforo–kalio trąšos (30–40 g/m² kompleksinių) skatina gumbų formavimąsi. Labai gerai reaguoja į lapų tręšimą mikroelementų tirpalu kas 2 savaites.

Jamsas mulčiuojamas 10–15 cm organinio mulčio sluoksniu (šiaudai, pjuvenos, kompostuota žolė). Sausringais metais mulčiavimas būtinas. Mulčias ne tik išlaiko drėgmę, bet ir vėsina dirvą karštomis dienomis – jamsų šaknys nemėgsta perkaitimo. Rugpjūčio pabaigoje mulčio sluoksnį reikia sumažinti, kad dirva geriau šiltų ir spartintų gumbų brendimą.

Ravėti jamsus reikėtų atsargiai, nes dioskorėjos šaknys auga horizontaliai ir negiliai. Geriau naudoti mulčią piktžolių kontrolei nei mechaninį ravėjimą. Jei reikia ravėti, darykite tai tik paviršutiniškai, 3–5 cm gyliu.

Gumbų derliaus nuėmimas ir laikymas

Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo oro sąlygų ir rūšies. Ankstyvosios rūšys (japoninis jamsas) noksta rugsėjo pabaigoje, vėlyvosios (batatinis jamsas) – spalio viduryje. Požymis, kad gumbai prinokę – lapai pradeda gelsti ir džiūti. Tačiau nebūtina laukti visiško antžeminės dalies nuvytimo.

Jamsų kasimas – atsakingas darbas, reikalaujantis atidumo. Gumbai auga giliai (30–60 cm) ir yra trapūs. Pradėti reikia 30–40 cm atstumu nuo augalo, atsargiai kastuvėliu ar šakėmis keliant žemę. Batatinės dioskorėjos gumbai cilindriniai, auga vertikaliai žemyn, todėl kasti reikia iš šono, pamažu atidengiant gumbą.

Iškasti gumbai atsargiai nuvalomi nuo žemių (jokiais būdais neplaukite!), paliekami kelias valandas pavėsyje nudžiūti. Pažeisti gumbai atskiriami valgymui, sveiki – laikymui. Japoninė dioskorėja užaugina 2–3 kg jamsų iš augalo, batatinė – 3–5 kg/ augalo pirmaisiais metais.

Laikymas panašus kaip bulvių, bet reikalinga aukštesnė temperatūra. Optimalios jamsų laikymo sąlygos: 12–15 °C temperatūra, 70–80 % drėgmė, gera ventiliacija. Jei bus per šalta (žemiau 10 °C), gumbai pradės gesti, jei per šilta – dygti. Tinkamai laikomi jamsai išsilaiko 4–6 mėnesius.

Labai įdomus specialus jamsų laikymo būdas – „gydymas“ (curing). Šviežiai iškasti gumbai 7–10 dienų laikomi 25–30 °C temperatūroje ir 85–90 % drėgmėje. Procesas gydo mechaninius pažeidimus, pagerina skonį (krakmolas virsta cukrumi) ir prailgina laikymo trukmę iki 8 mėnesių.

Jamsas: pagrindinės auginimo problemos ir sprendimai

Jamso auginimas ne tik įdomus, netgi kiek egzotiškas, tačiau ir nelabai sudėtingas procesas. Vis dėlto, kaip ir kiekvienas augalas, taip ir dioskorėjos neišvengia ligų ar kitų auginimo problemų.

1. Didžiausia problema Lietuvos sąlygomis – per trumpas vegetacijos periodas šiltamėgėms rūšims. Sprendimas – rinktis atsparias rūšis, naudoti šiltnamius bent augimo pradžioje, mulčiuoti juoda plėvele dirvos šildymui. Agroplėvelės naudojimas gali prailginti augimo sezoną 3–4 savaitėmis.
2. Gumbų puvimas dažniausiai kyla dėl prastos dirvožemio struktūros ar per didelio drėgnumo. Prevencija: geras drenažas, aukštų lysių formavimas, organinės medžiagos įterpimas dirvos struktūrai gerinti. Pažeistus augalus išrauti, vietą dezinfekuoti kalkėmis.
3. Sraigės ir šliužai – pagrindiniai kenkėjai, graužiantys jaunus ūglius.
4. Amarai kartais puola lapus, bet žala nedidelė. Lapų dėmėtligės pasireiškia drėgnais metais – pažeisti lapai šalinami, augalai purškiami biologiniais fungicidais.
5. Maistinių medžiagų trūkumas pasireiškia lapų spalvos pokyčiais: azoto trūkumas – šviesiai žali lapai, fosforo – purpuriniai lapų pakraščiai, kalio – rudi lapų kraštai. Sprendimas – subalansuotas tręšimas.

Jamsas kulinarijoje ir medicinoje

Jamsai – universali daržovė su plačiomis kulinarinėmis galimybėmis. 100 g jamso turi apie 118 kalorijų, 28 g angliavandenių, 1,5 g baltymų, daug kalio, vitamino C ir B6. Krakmolo kiekis (16–20 %) panašus į bulvių, bet glikeminis indeksas žemesnis, todėl tinka ir diabetu sergantiems žmonėms.

Tradiciniai patiekalai: Vakarų Afrikoje – „fufu“ (sutrintas virtas jamsas), Japonijoje – „tororo“ (tarkuotas žalias jamsas su sojos padažu), Kinijoje – saldūs jamso desertai. Lietuvoje jamsus galima ruošti kaip bulves: virti, kepti, skrudinti, gaminti košes. Skonis švelnesnis nei bulvių, su riešutų natomis.

Svarbios kulinarinės taisyklės: kai kurios laukinės rūšys turi alkaloidų, todėl, kaip ir bulvės, jamsai valgomi tik virti. Kultūrinės rūšys saugios ir žalios, bet geresnio skonio termiškai apdorotos. Lupena nevalgoma, bet kepant galima palikti – ji apsaugo minkštimą nuo išdžiūvimo.

Medicinoje jamsas naudojamas jau tūkstančius metų. Kinų medicina naudoja džiovintus gumbus („Shan Yao“) virškinimui gerinti, inkstų funkcijoms stiprinti. Japonai jamso ekstraktus naudoja hormonų balansui reguliuoti. Modernūs tyrimai patvirtino antioksidacines, priešuždegimines savybes.

Vakarų fitoterapijoje populiari gauruotoji dioskorėja (D. villosa), vadinama „moterų augalu“. Jos šaknyse yra diosgenino – natūralaus steroido, naudojamo hormonų preparatų gamyboje, kurie skirti menopauzės simptomams lengvinti, menstruacijų ciklo reguliavimui. Tyrimai rodo teigiamą poveikį cholesterolio lygiui, kaulų tankiui.

Jamsas – unikalus augalas, sujungiantis tūkstantmetę istoriją su moderniomis auginimo galimybėmis. Nors Lietuvoje vis dar egzotika, klimato pokyčiai ir augantis susidomėjimas sveika mityba atveria naujas perspektyvas šios kultūros auginimui. Jamsas ne tik praturtina mitybą, bet ir suteikia galimybę pažinti kitų kultūrų kulinarines tradicijas, plečia mūsų supratimą apie augalų įvairovę ir pri(si)taikymo galimybes.

Šaltiniai:

1. https://www.vle.lt/straipsnis/dioskoreja/
2. https://www.vle.lt/straipsnis/jamsai/
3. https://www.ediblebackyard.co.nz/how-to-grow-yams/
4. https://www.lovethegarden.com/au-en/growing-guide/how-grow-care-yam
5. https://www.healthline.com/nutrition/yam-benefits
6. https://www.tuasaude.com/en/yams/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio