Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Azijietiška kriaušė – saldžių vaisių stebuklas, kuris noksta, kai kiti medžiai jau miega

Azijietiška kriaušė – saldžių vaisių stebuklas, kuris noksta, kai kiti medžiai jau miega
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Azijietiška kriaušė (Pyrus pyrifolia), dar vadinama japonine kriaušė, nashi arba vandens kriauše – tai vaismedis, kuris apjungė kriaušės skonį su obuolio traškumu ir sultingumu. Nors Lietuvoje šis augalas dar tik pradeda kelią į sodus, pasaulyje jis auginamas jau 3000 metų ir laikomas vienu vertingiausių vaismedžių Rytų Azijoje.

Lietuvoje azijietiškas kriaušes dažnai klaidingai vadina kriaušės ir obuolio hibridu, tačiau tai atskira kriaušių rūšis su unikaliomis savybėmis. Jos vaisiai prinoksta vėlai – spalio–lapkričio mėnesiais, kai kiti vaismedžiai jau seniai baigę derėti. Traškūs, sultingi, saldūs vaisiai su lengva rūgštele tapo tikru atradimu tiems, kas ieško neįprastų skonių ir ilgai išsilaikančių vaisių.

Azijietiškos kriaušės kilmė ir kultūrinė svarba

Azijietiška kriaušė kilusi iš Kinijos ir Japonijos kalnuotų regionų, kur laukinės formos vis dar auga natūraliose buveinėse. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie kultūrines veisles siekia 3000 metų atgal – Kinijos „Ši Jing“ poezijos rinkinyje kriaušė minima kaip aristokratų sodų puošmena ir vertingas vaisius.

Įdomūs faktai apie azijietišką kriaušę Azijietiška kriaušė stebina savo traškumu ir sultingumu – ji labiau primena obuolį nei įprastą kriaušę. Įdomu tai, kad ši kriaušė dažnai dovanojama Azijoje kaip pagarbos ir gerų linkėjimų ženklas, o dėl didelio vandens kiekio puikiai gaivina karštomis dienomis.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie azijietišką kriaušę? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Azijietiškos kriaušės vaisiai pasižymi neįprasta savybe – jie skaniausi iškart nuskinti nuo medžio, skirtingai nei europinės kriaušės, kurioms reikia „prinokti“ po nuskynimo. Japonijoje kasmet rengiamos kriaušių degustacijos, kur vertintojai ragauja iki 50 skirtingų veislių per dieną. Įdomu ir tai, kad Korėjoje kriaušės sultys tradiciškai naudojamos mėsai minkštinti – fermentai skaido baltymus geriau nei cheminis minkštiklis.

Kultūrinė reikšmė Azijoje didžiulė. Japonijoje kriaušė simbolizuoja rudenį ir nostalgiją, dažnai minima haiku poezijoje. Kinijoje balti kriaušės žiedai – tyrumo ir moterų grožio simbolis. Korėjoje tradiciškai kriaušės sodinamos prie namų kaip apsauga nuo blogų dvasių. Taivane kriaušių derlius sutampa su Vidurio Rudens švente – vaisiai dovanojami kaip klestėjimo linkėjimas.

Į Europą azijietiškos kriaušės pateko XIX a. pabaigoje su japonų kultūros banga. Prancūzai pirmieji pradėjo komercinį auginimą, bet platesnio pasisekimo nesulaukė – europiečiai neįvertino traškios tekstūros. Situacija pasikeitė XXI a. pradžioje su sveikos mitybos ir egzotiškų vaisių mados banga. Dabar azijietiškos kriaušės auginamos Italijoje, Ispanijoje, net Lenkijoje.

Azijietiškos kriaušės kilmė ir kultūrinė svarba

Azijietiška kriaušė: botaninė charakteristika ir veislių įvairovė

Azijietiška kriaušė – vidutinio dydžio lapuotis medis, natūraliomis sąlygomis užaugantis iki 7–15 m aukščio. Kultūrinėse sąlygose, ypač ant silpnai augančių poskiepių, aukštis kontroliuojamas 3–5 m ribose. Laja plati, išsišakojusi, pradžioje piramidės formos, vėliau apvali. Žievė lygi, pilkai ruda, senų medžių – su negiliais įtrūkimais.

Rekomenduojamas video

Lapai dideli, 7–12 cm ilgio, ovalūs–pailgi, su ilgai ištęsta viršūne ir dantytu kraštu. Pavasarį šviesiai žali su bronziniu atspalviu, vasarą – tamsiai žali, blizgantys. Rudeninis lapų „šou“ įspūdingas – nuo auksinės per oranžinę iki purpurinės spalvos. Taigi kraiušė vertinga ne tik dėl vaisių, bet ir kaip dekoratyvus medis.

Žiedai dideli, 3–4 cm skersmens, balti arba šviesiai rožiniai, susitelkę po 6–9 į žiedynus. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, prieš lapų skleidimąsi arba kartu. Žydėjimas gausus, trunka 10–14 dienų. Daugumai veislių reikalingas kryžminis apdulkinimas, todėl sodinamos bent 2 skirtingos veislės.

Vaisiai – pagrindinė vertybė. Forma įvairi: apvali, kiaušinio formos, plokščiai apvali. Dydis nuo 200 g iki 500 g (rekordininkai – iki 800 g). Odelė plona, lygi, šviesiai žalia, gelsva arba ruda su „rūdžių“ taškeliais. Minkštimas baltas, traškus, sultingas, su 13–17 % cukrų. Skonis saldus su lengva rūgštele, aromatas subtilus.

Populiariausios veislės Europoje:

  • ‘Hosui’ – japonų veislė, vaisiai rudi, labai saldūs, 350–400 g;
  • ‘Kosui’ – ankstyviausia, vaisiai geltoni, 250–300 g, puikus skonis;
  • ‘Nijisseiki’ – žali vaisiai, atspari ligoms, deri kasmet;
  • ‘Shinseiki’ – geltoni vaisiai, labai sultingi, gerai laikosi.

Lietuvai perspektyvios būtų: ‘Chojuro’ – atspari šalčiui, vaisiai rudi; ‘Olympic’ – korėjietiška, labai atspari.

Azijietiškos kriaušės auginimas

Lietuvos klimatas azijietiškoms kriaušėms yra ribinis – jos mažiau atsparios šalčiui nei europinės kriaušės. Kritinė temperatūra -20–25 °C, priklausomai nuo veislės ir poskiepio. Tačiau tinkamai parinkus vietą ir veisles, sėkmingas auginimas visiškai įmanomas, ypač šiltesniuose regionuose (pvz., pajūryje).

Vietos parinkimas ypač svarbus. Idealiausia – pietinė ar pietvakarinė šlaito vieta, apsaugota nuo šiaurės vėjų. Šalto oro „kišenės“ slėniuose netinka – pavasarinės šalnos pažeidžia žiedus. Gera vieta – pietinė namo siena, kur susidaro šiltesnis mikroklimatas. Vengti žemų, drėgnų vietų su stovinčiu vandeniu.

Dirvožemis turėtų būti derlingas, giliai įdirbtas, gerai drenuotas, neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos (pH 6,0–7,0). Sunkūs moliai netinka – šaknys pūva, augimas sulėtėja. Lengvi smėliai reikalauja pagerinimo organine medžiaga. Idealus – vidutinio sunkumo priemolis su geru drenažu. Gruntinio vandens lygis – ne aukščiau 1,5 m.

Azijietiškos kriaušės auginimas

Azijietiška kriaušė: sodinimas ir formavimas

Optimalus sodinimo laikas – ankstyvas pavasaris (balandis), kol neprasidėjo aktyvus syvų judėjimas. Rudeninis sodinimas galimas tik šiltesniuose regionuose ir tik iki spalio vidurio. Vazonuose auginti medeliai gali būti sodinami visą vegetacijos periodą, bet ne karščių metu.

Sodinimo duobės ruošiamos 80×80×80 cm dydžio, geriausia iš anksto – rudenį pavasariniam sodinimui. Viršutinis derlingas sluoksnis atskiriamas. Į duobės dugną dedama 10–15 cm drenažo (žvyro, skaldos). Derlingas dirvožemis maišomas su 2 kibirais komposto, 200 g superfosfato, 100 g kalio sulfato.

Sodinimas:

  1. Medelis statomas ant kauburėlio duobės centre, šaknys išskečiamos.
  2. Skiepijimo vieta turi būti 5–8 cm virš dirvos lygio.
  3. Užpylus žemę, formuojama laistymo duobutė. Palaistoma labai gausiai (30–40 l).
  4. Rekomenduojama mulčiuoti 10 cm sluoksniu.
  5. Pirmaisiais metais taip pat būtina atrama. Kuolelį reikia įkalti prieš sodinant.

Azijietiškos kriaušės laja formuoti pradedama jau pirmaisiais metais. Populiariausios formos: retinta piramidė, taurės forma, verpstės, palmetė. Medelį formuoti reikia anksti pavasarį, iki vegetacijos pradžios.

Pirmųjų 3–4 metų genėjimas tik formuojamasis: paliekamas 60–80 cm štambas, formuojamos skeleto šakos 45–60 ° kampu. Vėliau – palaikomasis genėjimas: šalinamos sergančios, konkuruojančios, į vidų augančios šakos.

Azijietiškos kriaušės priežiūra

Pavasario darbai prasideda kovo pabaigoje, kai atliekamas sanitarinis genėjimas bei balinamas kamienas. Taip pat būtina nepamiršti nupurkšti vario preparatais, saugančiais nuo grybelinių ligų.

Pavasarį taip pat atnaujinimas mulčias, palaikant 10–15 cm sluoksnį.

Azijietiška kriaušė tręšiama etapais:

  1. anksti pavasarį – 30–40 g/m² azoto trąšų, kurios skatina vegetaciją;
  2. prieš žydėjimą – kompleksinės trąšos su mikroelementais;
  3. po žydėjimo – fosforo–kalio trąšos vaisių formavimuisi;
  4. rugpjūty – kalio sulfatas žiemojimui pasiruošti;
  5. organinės trąšos – kompostas 5–10 kg/medžiui kasmet.

Laistymas itin svarbus sausros periodais. Jauni medžiai laistomi kas savaitę, supilant po 30–50 l vienam medeliui. Suaugę – rečiau, bet gausiau, 100–150 l. Itin svarbu palaikyti pakankamą drėgmės lygį žydėjimo, vaisių mezgimo ir intensyvios vegetacijos metu.

Itin gausaus derliaus metais, taip pat rekomenduojamas vaisių retinimas. Vaisiai retinami birželį, kai yra maždaug riešuto dydžio. Rekomenduojama palikti 1–2 vaisius žiedyne, 15–20 cm atstumu. Neretinant, auga smulkūs vaisiai, medis išsenka, kitais metais nedera. Didžiavaisėms veislėms rekomenduojama palikti dar mažiau vaisių.

Spalio–lapkričio mėnesiais skinamas derlius, o jauni medžiai apsaugomi prieš žiemos šalčius, apvyniojant kamienus agroplėvele. Taip pat patariama pasirūpinti ir šiaurine lajos puse.

Azijietiškos kriaušės priežiūra

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo veislės: ankstyvosios veislės sunoksta rugsėjo pabaigoje, vėlyvosios – lapkričio pradžioje. Skirtingai nei europinės kriaušės, azijietiškos skinamos jau visiškai prinokusios.

Tinkamai nuskinti vaisiai gali išsilaikyti iki 2–3 mėnesių, jeigu laikomi 0–+2 °C temperatūroje, esant 90–95 % drėgmei. Reikia žinoti, jog ankstyvos veislės laikosi prasčiau nei vėlyvos. Taip pat negalima azijietiškų kriaušių laikyti su obuoliais, bananais.

Azijietiška kriaušė: dažniausios auginimo problemos ir ligos

Nors azijietiška kriaušė yra gana atsparus vaismedis, Lietuvos klimato sąlygomis ji susiduria su specifiniais iššūkiais. Didžiausią grėsmę kelia ne tiek kenkėjai, kiek ligos ir fiziologiniai sutrikimai, atsirandantys dėl nepalankių oro sąlygų ar netinkamos priežiūros. Svarbu atpažinti problemas ankstyvoje stadijoje ir imtis prevencinių priemonių, nes gydyti jau prasidėjusias ligas yra sudėtingiau ir brangiau.

Dažniausiai pasitaikantys auginimo iššūkiai:

  1. Bakterinė degligė – pavojingiausia liga, kurią išduoda staiga parudavę žiedai ir lapai. Jie tarsi „nudega“, lieka kaboti. Plinta labai greitai šiltu, drėgnu oru.
  2. Kariaušių rauplės – dažna grybelinė liga. Ant lapų, vaisių atsiranda juodi taškai, vėliau rudos dėmės. Vaisiai deformuojasi, įtrūkinėja.
  3. Fiziologinės ligos: vaisių įtrūkimai dėl netolygaus laistymo, kalcio trūkumo; vaisių stikliškumas atsiranda dėl per ankstyvo skynimo, šalčio pažeidimų; lapų chlorozė – geležies trūkumas kalkingose dirvose.
  4. Kenkėjai: kriaušinė blakė, vaisėdis, amarai.

Žiemos pažeidimai – specifinė Lietuvos problema. Nušalę šakos, žievės įtrūkimai, šaknų pažeidimai. Todėl auginant mūsų sąlygomis reikėtų rinktis tik šalčiui atsparias veisles ir poskiepius, taip pat sodinti tinkamoje vietoje bei laipsniškai grūdinti rudenį, o pirmaisiais metais nepamiršti pasirūpinti apsauga prieš žiemą.

Azijietiška kriaušė: dažniausios auginimo problemos ir ligos

Azijietiška kriaušė – vaismedis ateičiai, jungiantis egzotiką su praktine nauda. Nors jo auginimas Lietuvoje reikalauja papildomų pastangų ir žinių, rezultatas atperka investicijas. Traškūs, sultingi, saldūs vaisiai, derantys vėlyvą rudenį, kai kiti sodai jau tušti, tampa tikra sodo pažiba.

Šaltiniai:

  1. https://www.gardeningknowhow.com/edible/fruits/pear/how-to-grow-an-asian-pear-tree.htm
  2. https://plantura.garden/uk/fruits/asian-pear/asian-pear-overview
  3. https://www.gardeningknowhow.com/edible/fruits/pear/caring-for-hosui-asian-pears.htm
  4. https://www.growveg.com/guides/growing-asian-pears/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vaida Janikūnienė
Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *