Nors vienas iš pagrindinių pavasario darbų yra medžių genėjimas, balinimas, sodinimas ir kita, bet šiuo laikotarpiu reikia nepamiršti ir tręšimo. O viena didžiausių dilemų – kada tręšti vaismedžius. Šis darbas skatina sveiką augalų augimą ir suteikia jam visų maistinių medžiagų derliui išauginti, todėl jo praleisti nereikėtų. Visgi aklai berti kompleksines trąšas ant augalų ne tik kad nenaudinga, bet net ir žalinga, todėl susipažinkime, kaip turėtų būti tręšiami jauni ir seni vaismedžiai ir kada tai padaryti, kad augalai klestėtų.
Kokius vaismedžius tręšite?
Toliau kalbėsime apie tręšimą tokių vaismedžių, kaip obelys, kriaušės, persikai, slyvos, vyšnios, abrikosai, trešnės. Visų pirma reikia įsivertinti, ar jūsų vaismedžiai dar jauni, augantys medeliai, ar jau seni, derlių vedantys augalai. Nuo medžio amžiaus ir brandos priklauso ir tręšimo normos bei trąšų sudėtis, nes augalų poreikiai skirtingi.
Kai vaismedžiai sodinami pirmą kartą, pirmiausia reikia skatinti jų šaknų formavimąsi. Jiems po 1–2 metų įsitvirtinus, galite pradėti tręšti, kad skatintumėte stiprų ir stabilų augimą. Brandesni medžiai spartaus augimo neinicijuoja, tačiau jie veda didelį derlių, kaupia žaliąją masę. O tai ir yra pagrindinė tręšimo idėja, kai įvertinama medžių augimo stadija.
Kada tręšti vaismedžius?
Vienas pirmųjų ir kone svarbiausių tręšimų periodų yra ankstyvas pavasaris. Tai gali apimti ir žiemos pabaigą ir jau kiek įsibėgėjusį balandžio mėnesį. Kada tręšti vaismedžius geriausia? Konkreti tręšimo data priklausys nuo oro sąlygų. Patariama, kad vyrautų teigiama 8–10 °C oro temperatūra, sušiltų dirvožemis, o iki vaismedžių žydėjimo liktų bent 4–6 savaitės. Šiuo laikotarpiu tręšimas paskatina augalą ruoštis vegetacijos sezonui. Pradiniam augimui iki pat žydėjimo medis naudoja iš rudens sukauptas atsargas, tačiau žydėjimo metu jis naudoja tas medžiagas, kurias davėme ankstyvą pavasarį.
Vaismedžių tręšimą galima palaikyti per visą pavasarį ir dalį vasaros, bet liepos mėnesį tręšimą nutraukite. Kartais netgi yra geriau, jeigu trąšų normą paskirstote per kelis kartus.
Rudenį ir žiemą tręšti vaismedžių nerekomenduojama, nes šiuo laikotarpiu augalai pereina į ramybės būseną. Ypač pavojingos šiuo laikotarpiu yra azoto trąšos, nes jos skatina augimą ir vešėjimą. Kita vertus, medžius prieš rudenį naudinga mulčiuoti, nes tai gali padėti apsaugoti jaunų vaismedžių šaknis nuo didelių žiemos šalčių.
Žinoma, svarbus ir tręšimo dažnumas, kuris priklauso nuo dirvos derlingumo. Vaismedžius derlingame ar vidutinio derlingumo dirvožemyje galima patręšti kartą per metus ar kas antrus metus, subrendusius medžius – pakaks kas kelerius metus. Smėlingoje dirvoje augančius medžius tręškite kasmet po 1–2 kartus.
Kokios trąšos reikalingos vaismedžiams?
Visiems vaismedžiams reikia duoti pagrindinių makroelementų, t. y. azoto, fosforo, kalio, taip pat kalcio, magnio ir sieros, nes jų negali pasiimti iš oro. Tačiau priklausomai nuo vegetacijos sezono ir tikslų, šių elementų koncentracijos labai nevienodos, o įvairūs šaltiniai nurodo skirtingas jų normas.
Daugumai vaismedžių pavasarį reikia daug kalio, kuris būtinas pumpurų ir vaisių vystymuisi. Jauni medeliai vysto šaknis, visas darbas vyksta po žeme, tad šiam procesui paskatinti reikia padidinto kiekio fosforo. O kai vegetacija jau prasidėjusi, medžiai reikalauja daug azoto. Kaip matyti, vienomis vienanarėmis trąšomis neapsieisite, todėl visada naudokite vaismedžiams ir vaiskrūmiams pritaikytas organines ar mineralines kompleksines trąšas, kurios dar papildytos kalciu ir mikroelementais.
Kol vaismedžiai yra maži, geriau naudoti organines trąšas kartu su kompostu arba mulčiu. Organinės trąšos padidina dirvožemio aktyvumą ir struktūrą, padeda „užmegzti ryšius“ su naudingais dirvožemio mikroorganizmais. Šiuo atveju siekiama palaikyti naują augimą, kartu nuolat plečiant jauno medžio šaknų sistemą. Tad jeigu tokiems medeliams naudosite mineralines trąšas, geriau tręšti perpus mažesnėmis koncentracijomis, nei rekomenduojama ant pakuotės.
Iš tikrųjų, tikslias tręšimo normas ir poreikius geriausia išsiaiškinti atlikus dirvos tyrimus. Taip pat elementų trūkumą ar perteklių galima matyti stebint specifinius augalo augimo požymius. Nepamirškite vadovautis gamintojų nurodymais, nes trąšų perteklius tikrai nėra geriau nei jų trūkumas.
Vaismedžių mulčiavimas
Mulčiavimas padeda išsaugoti dirvos drėgmę vasarą ir neleidžia augti piktžolėms, gerina dirvožemio struktūrą ir derlingumą, tačiau kaip pagrindinė trąša naudojama retai. Mulčias, palyginti su mineralinėmis trąšomis, veikia lėtai, todėl jis dažniausiai yra ne alternatyva, o papildoma priemonė. Tačiau naujai pasodintiems vaismedžiams pirmuosius 3–4 metus mulčias atstoja pagrindines trąšas. Taip pat, suaugusiems medžiams nereikės papildomų trąšų, jeigu kasmet bus pamulčiuoti kompostu, juodžemiu ar perpuvusiu mėšlu.
Puikiausi organiniai mulčiai yra gerai supuvęs mėšlas, kompostuoti lapai (rudenį surinkti medžių lapai, kurie kompostuojami atskirai kelis metus), šiaudai, sodo kompostas, durpės, smulkintos medžių žievės. Vaismedžius mulčiuokite nuo pavasario vidurio iki pabaigos ir rudenį. Mulčią paskleiskite aplink medžio pagrindą, sudarydami 7,5–10 cm storio sluoksnį.
Kaip ir kada tręšti obelis?
Verta atskirai pakalbėti ir apie tai, kaip ir kada tręšti obelis, nes tai dažniausiai auginamas vaismedis Lietuvoje. Obelų trąšų poreikis kiekvienais metais skiriasi, todėl reikia stebėti jų metinį augimą, ypač jaunų obelų. Kasmet jų augimas lems, ar reikia didinti trąšų kiekį.
Nuo 1 metų iki 3 metų amžiaus obelys kasmet turėtų priaugti 30 cm ar daugiau. Jei jos auga mažiau, kitais metais trąšų kiekį turėsite padidinti 50 %. Kai obelims sukanka 4 metai, joms reikės papildomo azoto. Jei medis užaugo bent 15 cm prieaugio, tai trąšų kiekio nedidinkite, priešingu atveju azoto kiekį padidinkite 50 %. Jei matote, kad medis išaugo daugiau nei 30 cm, daugiau įprastų trąšų nereikia, bet galite pamaitinti sieros, boro, magnio turinčiais priedais. Borą reikėtų naudoti kas trejus metus etiketėje nurodytais kiekiais. Paprastai jauniems vaismedžiams reikia 113 g boro, didesniems – 226,7 g, o dideliems medeliams kas trejus metus galima duoti 340 g.
Kaulavaisių tręšimas
Kaulavaisių tręšimas šiek tiek skiriasi nuo sėklavaisių, nes jie vystosi kiek kitaip. Kaulavaisiai pavasarį pirmiausia ruošiasi žydėjimui, kai dar net lapai nesužaliavę, o sėklavaisiai atvirkščiai – pradeda auginti ūglius, o tik vėliau po truputį išskleidžia žiedus. Kad kaulavaisių vaismedžiai pavasarį užmegztų žiedus ir vaisių užuomazgas, reikia įsitikinti, kad jie turi pakankamai atsargų iš ankstesnių metų. Tuo tarpu obelys ir kriaušės turi palaikyti tiek ūglių augimą, tiek palaipsniui besiskleidžiančius žiedus, taigi jiems gali prireikti dvigubos maistinių medžiagų dozės (lyginant su kaulavaisiais).
Tręšdami kaulavaisius vadovaukitės taisykle: medžių netręškite, jei praėjusiais metais jis neužaugino derliaus. Jei medis užaugina gerą derlių, tręškite jį 453,5 g kalcio nitrato arba naudokite 680 g NPK 10-10-10 vaismedžių trąšas.
Patarimai, kaip tręšti vaismedžius
Na štai, įsigijote trąšų, bet dar daug ką reikia padaryti, kad tręšimas augalui būtų naudingas. Trąšos yra koncentruoti augalų maistinių medžiagų šaltiniai, kurios maitina medžius, o ne dirvožemį. Vadinasi, kad vaismedžiai įsisavintų šias medžiagas reikia tinkamai jas paduoti.
- Pasirūpinkite, kad dirvožemis būtų drėgnas, nes granuliuotos trąšos palaipsniui turi ištirpti
- Jei medis auga vejoje, prieš tręšiant geriausia aplink pagrindą nuimti 0,5–1 m pločio velėnos žiedą (priklausomai nuo medžio dydžio) ir dirvą lengvai perkasti šakėmis
- Trąšomis pabarstykite medžio šaknų plotą, o ne tik prie kamieno, nes šaknys išsikeroja plačiai
- Venkite berti trąšas prie pat kamieno ar ant lapų, nes trąšos šiuos organus gali pažeisti. Palikite bent 10 cm žiedą nuo kamieno
Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/fruit/fruit-trees/feeding-and-mulching
https://orchardpeople.com/episode-64-when-to-fertilize-fruit-trees/
https://www.growveg.com/guides/how-to-fertilize-fruit-trees/
https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/soil-fertilizers/fruit-tree-fertilizer.htm
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
