Pušų auginimas iš sėklų – tai įdomus ir apdovanojantis procesas, leidžiantis stebėti medžio augimą nuo pat pradžių. Nors šis metodas reikalauja kantrybės ir dėmesio, jis suteikia unikalią galimybę užauginti sveiką pušį, kuri puikiai prisitaikys prie jūsų sodybos dizaino. Be to, pušų sėklos tinka ne tik užauginti įprastą medį, bet ir sukurti įspūdingą bonsą – mažiausią medžio kopiją, kuri taps unikaliu meno kūriniu jūsų namuose.
Pušų sėklos: rinkimas ir kokybės vertinimas
Pušų sėklas galima rinkti rudenį, kai spygliuočių kankorėžiai pilnai subręsta. Lietuvoje dažniausiai auginamos paprastosios pušys (Pinus sylvestris), juodosios pušys (Pinus nigra) ir kalninės pušys (Pinus mugo), kurios puikiai auga mūsų klimato sąlygomis. Sėklas galima pradėti rinkti spalio–lapkričio mėnesiais, kai kankorėžiai įgauna rudą spalvą ir pradeda atsiverti.
Žiema ir ankstyvas pavasaris – palankiausias metas rinkti pušų sėklas – tada jos yra pasiekusios geriausią brandą, bet dar neišsibarsčiusios. Nors pušų kankorėžiai užauga per vasarą, rudenį dažnai jie būna pilni drėgmės ir užsidarę. Tik po pirmųjų šalčių ir sausesnių žiemos dienų sėklos viduje galutinai subręsta ir pasiruošia „skrydžiui“.
Kankorėžius galite rinkti iki kovo pradžios. Svarbiausia spėti iki pirmųjų stiprių pavasario saulės spindulių ir atšilimo. Kai tik oras tampa sausas ir šiltas, kankorėžio žvyneliai pradeda riestis į išorę, ir sėklos su sparneliais išbyra ant sniego ar žemės. Jei miške matote jau „išsipūtusius“ kankorėžius – sėklų rinkimo metas šiems metams jau baigėsi.
Prisirinkus kankorėžių, juos reikia gerai išdžiovinti šiltoje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Džiūdami kankorėžiai atsiveria, ir sėklos išbyra savaime per kelias dienas ar savaites. Svarbu neskatinti dirbtinio kankorėžių atidarymo kaitinant juos per aukštoje temperatūroje – tai gali pažeisti pušų sėklų gyvybingumą.
Kokybiškas pušų sėklas atpažinti nėra sudėtinga, jei žinote pagrindinius požymius. Geros kokybės sėklos yra pilnos, tamsiai rudos arba beveik juodos spalvos, su blizgančiu paviršiumi. Jų dydis priklauso nuo pušies rūšies, tačiau paprastai jos būna 4–6 mm ilgio. Kokybiškas pušų sėklas turi dengti plonyčiai sparneliai, kurie gamtoje padeda joms skristi, tačiau prieš sėjant šiuos sparnelius galima pašalinti.
Blogos kokybės pušų sėklas galima atpažinti pagal šviesesnius atspalvius, suskilusius ar pažeistus lukštelius, pelėsių žymes ar tuščią, lengvą struktūrą. Paprastas būdas atskirti geras sėklas nuo blogų – įmesti jas į vandenį. Kokybiškos pušų sėklos nuskęsta ant dugno per kelias minutes, o tuščios ar blogos kokybės išplaukia į paviršių. Šis testas leidžia atrinkti tik perspektyviausias sėklas sėjai.
Rekomenduojamas video
Pušų sėklų daigumas ir saugojimas
Pušų sėklų daigumas labai priklauso nuo jų rinkimo ir saugojimo sąlygų. Šviežių, teisingai surinktų ir išdžiovintų pušų sėklų daigumas gali siekti net 70–90 procentų. Tačiau su kiekvienu praėjusiu mėnesiu šis rodiklis mažėja. Po metų saugojimo daigumas sumažėja iki 50–60 procentų, o po dvejų metų – iki 30–40 procentų. Todėl geriausiai pušų sėklas sėti tą patį ar kitą pavasarį po surinkimo.
Jei neplanuojate sėklų sėti iš karto, jas būtina teisingai laikyti. Pušų sėklas geriausiai saugoti sandariai uždarytame stikliniame inde arba popieriaus maišelyje, žemoje temperatūroje ir esant mažai aplinkos drėgmei. Ideali saugojimo temperatūra yra nuo 0 iki 5 laipsnių Celsijaus – tokiomis sąlygomis sėklos išlaiko gerą daigumą ilgesnį laiką. Svarbu, kad laikymo vieta būtų tamsi, nes šviesa gali neigiamai paveikti sėklų gyvybingumą.
Prieš įsigydami pušų sėklas parduotuvėje arba iš tiekėjų, būtinai patikrinkite jų daigumo rodiklius ant pakuotės. Patikimi tiekėjai visada nurodo sėklų daigumo procentą ir išbandymo datą. Rekomenduojama rinktis pušų sėklas, kurių daigumas yra ne mažesnis kaip 60 procentų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pakuotės datą – kuo šviežesnės sėklos, tuo geresni rezultatai.
Stratifikacija – būtinas žingsnis prieš sėją
Prieš sėjant pušų sėklas būtina atlikti stratifikaciją – šaltojo poveikio procesą, imituojantį natūralias žiemos sąlygas. Šis procesas yra kritiškai svarbus, nes be jo daugelis pušų sėklų apskritai nesudygs arba dygimas bus labai nevienodas ir prastas. Gamtoje pušų sėklos nukrenta rudenį, žiemą patiria šaltį, o pavasarį, atšilus orams, pradeda dygti.
Stratifikaciją galima atlikti keliais būdais. Paprasčiausias metodas – pušų sėklas išmirkyti šaltame vandenyje 24–48 valandas, tada sudėti į drėgną smėlį, vermikulitą ar durpių substratą plastikinėje dėžutėje ar maišelyje. Svarbu, kad substratas būtų drėgnas, bet ne permirkęs. Paruoštą dėžutę ar maišelį reikia laikyti šaldytuve 2–4 laipsnių temperatūroje 2–3 mėnesius.
Kitas metodas – natūrali stratifikacija lauke. Rudenį pušų sėklas galima pasėti į lauko daržo lysvę, lengvai užberiant žeme. Žiemą gamta pati pasirūpins stratifikacijos procesu, o pavasarį pamatysite daigus. Šis metodas paprastesnis, tačiau sunkiau kontroliuojamas – sėklas gali sulesti paukščiai, išpūsti stiprus vėjas ar sunaikinti graužikai.
Po stratifikacijos pušų sėklų daigumas paprastai pagerėja 20–40 procentų. Be to, stratifikuotos sėklos dygsta greičiau ir tolygiau – dauguma jų sudygsta per 2–4 savaites, o nestratifikuotų sėklų dygimas gali užtrukti net 2–3 mėnesius ir būti labai nevienodas.
Pušų sėklos: sėja ir optimalios sąlygos dygimui
Pušų sėklas geriausia sėti ankstyvą pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, kai dienos jau ilgėja ir šviesos pakanka daigų augimui. Substratas turi būti lengvas, gerai drenuojantis – idealiai tinka mišinys iš durpių, smėlio ir perlito santykiu 2:1:1. Pušų sėklos sėjamos 1–1,5 cm gyliu į atskirus vazonėlius arba bendrą dėžę, išlaikant 3–4 cm atstumą tarp jų. Giliau sėti nerekomenduojama, nes sėkloms bus sunkiau prasiskverbti pro žemės paviršių.
Pasėjus substratas turi būti nuolat drėgnas, bet ne permirkęs. Idealiausia drėgmę palaikyti purškiant vandenį purkštuku, kad neišplautų sėklų. Optimaliausia dygimo temperatūra – 18–22 laipsniai. Pirmųjų daigų galima tikėtis po 2–4 savaičių, jei pušų sėklos buvo teisingai stratifikuotos. Jaunus pušelių daigus būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau užtikrinti pakankamai šviesos – geriausia vieta būtų šviesi, bet tiesioginių saulės spindulių nepasiekiama patalpa arba šiltnamis.
Kai daigai išleidžia 2–3 tikrųjų spyglių puokšteles, juos galima persodinti į atskirus didesnės talpos vazonėlius. Pirmuosius metus jaunas pušeles rekomenduojama auginti vazonuose, kad jos sustiprėtų ir geriau prisitaikytų. Antraisiais metais pavasarį jau galima sodinti į nuolatinę vietą sode, parinkus saulėtą, gerai drenuojamą žemę.
Kaip iš pušies sėklos išauginti bonsą?
Pušys yra viena populiariausių rūšių bonsų kūrimui dėl savo atsparumo ir plastiškumo. Norint išauginti pušies bonsą, auginimo procesą reikia pradėti jau nuo pat daigų stadijos. Pirmuosius 1–2 metus jauną pušelę auginame įprastai, leisdami jai sustiprėti ir išvystyti tvirtą šaknų sistemą.
Formavimą galima pradėti, kai medžio kamieno storis pasiekia bent 0,5–1 cm. Tai paprastai įvyksta antraisiais ar trečiaisiais metais. Bonso formavimas apima kelis esminius procesus: šaknų genėjimą, kamieno lenkimą specialia viela, šakų formavimą ir reguliarią priežiūrą. Svarbu prisiminti, kad pušų bonsus reikia auginti lauke – šie medžiai negali pilnavertiškai augti tik patalpose, jiems būtinos natūralios sezonų kaitos sąlygos.
Persodinti pušies bonsą į specialų plokščią indą rekomenduojama tada, kai medis jau turi pasikeitusią kamieno formą ir pagrindinę šakų struktūrą. Bonso substratui naudojamas specialus mišinys iš akadamos molio, lavos granulių ir organinės medžiagos. Pušų bonsus reikia persodinti kas 3–5 metus, atsargiai genint šaknis ir pašalinant seną substratą.
Dažniausios klaidos ir jų prevencija
Auginant pušį iš sėklų, svarbu nepamiršti, kad tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės. Dažniausia klaida – per dažnas laistymas, dėl kurio pūva šaknys. Pušys mėgsta vidutiniškai drėgną dirvožemį, tačiau toleruoja ir trumpalaikę sausrą. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, nei dažnai ir po truputį.
Kita problema – netinkamos augimo vietos parinkimas. Pušys mėgsta saulę ir gerai drenuojamą dirvožemį. Šešėlyje ar pernelyg drėgnoje vietoje medžiai silpsta, tampa jautresni ligoms ir kenkėjams. Tinkamas tręšimas taip pat svarbus – jauni medeliai turi būti tręšiami kompleksinėmis trąšomis keletą kartų per augimo sezoną, tačiau reikia vengti pertręšimo, ypač azoto pertekliaus.
Kantrybė ir nuoseklus rūpestis leis jums po kelių metų džiaugtis gražiu, savo rankomis išauginu medžiu.
Šaltiniai:
- https://www.tentree.com/blogs/environmentor/how-to-plant-a-pine-tree-from-seed
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/trees/pine/how-to-grow-a-pine-tree-from-seed.htm
- https://bonsaitonight.com/2016/08/17/grow-japanese-black-pine-seed/
- https://www.instructables.com/Starting-a-Bonsai-From-Seed/
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva
Naujienos iš interneto
