Šį kartą akiratyje – su lietuviais dar nepakankamai susidraugavę, bet neaprėpiamomis teigiamomis savybėmis pasižymintys pankoliai. Neįprasta anyžiaus skonio daržovė paįvairina patiekalus. Be kvapnių pankolio prieskonių neapsieina tam tikri rytietiški receptai, o aromatinga sėklų arbata – tikra vitaminų ir augalinių medžiagų bomba. Tad kodėl gi neauginti šios daržovės ir savo darže, kai jos priežiūra išties nereikalauja pastangų, o nauda – didžiulė. Pasidalinsim patarimais, kaip sėkmingai užsiauginti pankolio, nuimti derlių ir jį panaudoti receptuose.
Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare) priklauso salierinių (Apiaceae) šeimai. Aukštas 60-150 cm augalas su plonu tuščiaviduriu stiebu, plunksniškais plonyčiais į krapus panašiais lapais ir liepos-rugpjūčio mėn. geltonai žydinčiu skėtiniu žiedynu. Baltas, suplokštėjęs ir sustorėjęs stiebo pamatas ir lapamakštės sudaro gumbą. Augalas subrandina daugybę sausų rudų pailgų sėklų, panašių į kmynus. Pankolis atkeliavo iš Viduržemio jūros regiono, jis paplitęs ir Azijoje bei šiaurės Afrikoje, o retkarčiais bandoma prisijaukinti ir lietuviškuose daržuose.
Pankolių rūšys ir veislės
Pankoliai auginami dėl nevienodų panaudojimo būdų, todėl skiriasi jų auginimo būdas, o veislės turi tam tikrų savybių.
Gumbiniai pankoliai (F. vulgarevarietetasdulce) – dar vadinami daržoviniais pankoliais ar Florencijos pankoliais – tai augalai, auginami vienam sezonui. Jų derlius nuimamas tais pačiais metais. Kaip daržovė vartojamas jo gumbas, nors šios rūšies augalas gali būti suvartotas visas, t. y. ir stiebai, ir sėklos. Galima įsigyti: „Orion H“ – hibridinė veislė, kuri mėsingus gumbus subrandina per 80-85 dienas ir gerai išsilaiko po derliaus nuėmimo; „Romy“ – ankstyva veislė, dideli 350-400 g svorio gumbai subręsta per 70-75 dienas; „Romanesco“ – vidutiniškai ankstyva veislė, gumbai užauga iki 300 g dydžio.
Lapiniai pankoliai (F. vulgarevarietetasazoricum) – daugiau auginami dėl lapų ir sėklų. Tokius augalus reikia auginti vienerius arba dvejus metus. Veislė „Magnafena“ – vienametis 60-80 cm aukščio augalas, sėklų derlius imamas rudenį. „Fenykl“ ir kitos dvimetės veislės auginamos 2 metus ir sėklų derlius nuimamas antrą vasarą.
Dekoratyviniai pankoliai. Gėlynuose sodinami ar sėjami pankoliai su bronzinės arba varinės spalvos lapais. Žinomos tokios veislės kaip „Smokey“, „Bronze Pinched“, „Purpureum“, kurios dekoratyviniuose želdiniuose suteikia spalvų ir lapų tekstūros kontrastą.
Pankolių auginimas
Vieta. Kad gerai augtų, pankoliams reikia gauti pilną saulės šviesą. Jiems reikalinga užuovėja, kad nenulūžtų ilgi aukšti stiebai ir auginami toliau nuo kitų salierinių augalų. Gali būti auginami šiltnamyje, o kai kurios veislės – ir vazone.
Dirvožemis. Pankoliai augs šiek tiek drenuotame, bet drėgname, derlingame, lengvame, puriame dirvožemyje, sudarytame iš giliai įdirbto priesmėlio ar lengvo priemolio. Dirvos pH 5,5-6,8.
Sodinimas. Pankoliai yra šiltamėgiai augalai, tad į dirvą sodinami tik praėjus visoms galimoms pavasario šalnoms, gegužės viduryje ar pabaigoje. Galima sėti tiesiai į dirvą arba pasigaminti daigų iš anksto balandžio viduryje, daiginant sėklas daigyklėje arba šiltnamyje. Lysvėse pankoliai sodinami arba sėjami 20-30 cm atstumu vienas nuo kito ir 40-60 cm atstumu tarp eilių.
Pankolių priežiūra
Laistymas. Mūsų klimatinėmis sąlygomis pankoliams reikia daug drėgmės, todėl negalima leisti išdžiūti žemei. Per mažas drėgmės kiekis iššaukia žydėjimą, bet ne sėklų formavimąsi.
Tręšimas. Auginami skurdesnėse dirvose augalai neužauga tokie aukšti. Taip pat dirvožemio derlingumas gali turėti įtakos pankolių skonio aštrumui. Prieš sodinimą žemę patariama patręšti perpuvusiu mėšlu ar kompostu. Kas dvi savaites tręšiama daug kalio turinčiomis trąšomis.
Mulčiavimas. Dirvos purenimas aplink gumbą ir mulčiavimas šiaudais, medžių pjuvenomis, žole, padės išvengti piktžolių augimo, ištverti žiemą.
Žiemojimas. Jeigu pankoliai auginami dėl sėklų, augalus reikia palikti žiemoti dirvoje ir antrais metais išgauti derlių. Tokiu atveju pankolius būtina pridengti durpių, eglišakių ar augalų liekanų sluoksniu, nes jie yra jautrūs šalčiui ir per žiemą iššąla. Prieš tai augalas patrumpinamas paliekant 10 cm stiebo.
Pankolių dauginimo būdai
Pankoliai dauginami sėklomis. Kad geriau sudygtų, 1-2 dienas sėklas verta išmirkyti. Sėklos sėjamos 0,5-1,5 cm gylyje į skyreliais perskirtą daigyklę, pripildytą drėgno substrato. Sėklos turėtų sudygti per 1-2 savaites. Į daržą persodinama po kelių savaičių, kai daigelis turi kelis lapelius.
Galima pankolius dauginti ir sodinukais. Įsigyti arba išsiauginti sodinukai sodinami giliai į dirvą taip, kad po žeme pasislėptų visa dalis iki pirmojo lapų išsišakojimo. Dauginimas sodinukais nėra labai efektyvus būdas, nes augalas jautrus persodinimams.
Pankolių derliaus nuėmimas ir laikymas
Priklausomai nuo pankolio veislės, derlius dažniausiai nuimamas liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje augalui nespėjus sužydėti. Gumbas turėtų būti suapvalėjęs, pabalęs, bet dar minkštas. Nespėjus laiku nupjauti gumbų, jie sumedėja ir tampa nebetinkami vartoti. Gumbas nupjaunamas prie pat žemės, taip pat nupjaustant ir lapus, paliekant neilgus stiebelius. Geriausia, jeigu pankoliai suvartojami iš karto, tačiau gumbus galima kelias savaites laikyti šaldytuve ar kitoje vėsioje, sausoje vietoje.
Antram derliui gauti sodininkai panaudoja mažą gudrybę: nuimant pirmą derlių, pankolio gumbas nupjaunamas taip, kad dirvoje tebeliktų jo šaknys. Taip iš šaknų išaugs jauni ūgliai, kuriuos bus galima vartoti arba iki pirmųjų šalnų dar spės išauginti ir gumbą. Antras derlius imamas rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.
Sėklų derlius renkamas rudenį, kai pagelsta centriniai žiedynai. Reikia stebėti, kad sėklos nepradėtų byrėti, nes taip augalas pasisėja. Sėklų skėtis kartu su stiebo dalimi nupjaunamas ir džiovinami sausoje vietoje, pavyzdžiui, pastogėje. Subrendusios ir sunokusios sėklos sumalamos ir jos gali būti laikomos iki 3 metų.
Pankolio lapai laikymui gali būti džiovinami, o švieži – užšaldomi (tada išsilaiko 3 mėnesius).
Pankolių ligos ir kenkėjai
Pankolių ligos ir kenkėjai nesukelia daug problemų, tačiau įmirkusioje dirvoje išsivysto šaknų puvinys. Jauno pankolio sodinukų mėgsta paragauti sraigės bei šliužai, o kartais juos užpuola amarai.
Pankolių panaudojimas virtuvėje
Pankoliai pasižymi saldžiai aromatingais lapais, o gumbo skonis primena anyžius, todėl jį galima įtraukti į įvairių patiekalų receptus. Nors pankolis nėra populiarus ingredientas, tačiau juo paskaninami patiekalai. Jauni stiebai ir gumbas, kurio tekstūra panaši į salierų, gali būti verdami, kepami, troškinami ir patiekiami su kitomis šakninėmis daržovėmis arba vartojami neapdoroti supjaustyti griežinėliais salotose. Tokiuose patiekaluose kaip pankolių sriuba jis dominuos kaip pagrindinis akcentas, suteikiantis švelnų, gaivų ir malonų skonį.
Švieži pankolio lapai kaip prieskonis pasitarnaus žuvies, kiaušinių patiekalams, padažams, salotoms pagardinti, o iš sudžiovintų lapų galima pasigaminti pankolių arbatą. Prieskoniams naudojamos ir sėklos (neapdorotos arba sumaltos), kurios yra pagrindinė kinų penkių prieskonių ir indiškos masalos, kario ar kitų Rytų Azijos šalių patiekalų sudedamoji dalis. Sėklų įdedama kepant duoną, konservuojant daržoves, ruošiant marinatus.
Pankolių nauda ir panaudojimo sritys
Sveikatai. Pankoliuose gausu vitamino C, A ir B grupės, mineralinių medžiagų, geležies, karatinoidų, o sėklose dar ir baltymų, eterinių aliejų. Pankolių arbata iš sėklų dominuoja maitinančių mamyčių mityboje, kaip maisto papildas pieno kiekiui didinti ir padėti diegliukų kamuojamiems kūdikiams. Pankolių sėklų nauda pasireiškia tuo, kad stiprina imunitetą, sumažina skausmą ir atpalaiduoja pilvo, gimdos, skrandžio raumenis esant diegliams, pūtimui, skausmui, varo šlapimą ir skatina medžiagų apykaitą, gerina regėjimą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Teigiamai veikia žmogaus hormoninę, kvėpavimo, virškinimo, reprodukcines, kraujotakos sistemas.
Eterinių aliejų gavybai. Krapų ir anyžių kvapo prisotintas pankolis yra puikus augalas eteriniam aliejui išgauti, kuris naudojamas maisto ir farmacijos pramonėje, kvepalų gamyboje, absentui aromatizuoti.
Kosmetika. Iš pankolio sėklų arbatos pasigaminta naminė veido kaukė padeda lyginti ir gražinti odą. Įeina į kai kurių į muilų ir kvepalų sudėtį.
Dekoratyvumas. Pankoliai yra dekoratyvūs dėl plunksniškų lapų ir skėtiškų žiedynų, todėl dera gėlynuose ar puošia daržo lysves. Kaimo stiliaus sodybose ar mišriuose soduose komponuojamas su vienmečiais ar kitais žoliniais daugiamečiais augalais. Naudojamas plikoms vietoms užpildyti arba pasodinamas centriniam taškui sukurti. Aukštas pankolis yra gražus fonas žemesniems augalams. Aromatingi žiedai ir sėklos pritraukia vabzdžius ir paukščius.
Svarbu žinoti
Jis kryžmiškai apsidulkina su krapais, todėl sėklos įgauna nepageidaujamą skonį.
Pankolis gali būti ir šiek tiek pavojingas. Pankolių arbatos negalima gerti nėščiosioms, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ir iššaukti ankstyvą gimdymą. Augalo sultys jautriems žmonėms gali sukelti odos sudirginimą, ypač veikiant saulei. Taip pat nuo pankolių reikia saugoti šunis, nes šie jiems yra nuodingi.
Šaltiniai:
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/pankolis
https://hort.extension.wisc.edu/articles/fennel-foeniculum-vulgare/
https://www.rhs.org.uk/vegetables/florence-fennel/grow-your-own
https://www.gardenersworld.com/plants/foeniculum-vulgare/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4137549/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.