Razeta – tai grakštus žydintis augalas, kuris nors ir nėra itin populiarus šiuolaikiniuose Lietuvos gėlynuose, tačiau turi įdomią istoriją ir yra vertinamas dėl savo unikalaus kvapo bei dekoratyvumo. Šis augalas priklauso razetinių (Resedaceae) šeimai ir pasižymi kuklia, tačiau žavinga išvaizda. Nors mūsų kraštuose razeta nėra savaiminė, kai kurios jos rūšys vis dėlto aptinkamos kaip svetimžemiai augalai arba auginamos gėlynuose.
Šiame straipsnyje detaliai susipažinsime su razetos kilme, išvaizda, auginimo ypatumus bei jos praktiniu pritaikymu.
Razeta: kilmė ir paplitimas
Razeta (Reseda) – tai razetinių šeimos augalų gentis, apimanti apie 60 rūšių. Šio augalo paplitimo areolas apima gana plačią geografinę zoną – razetą galima rasti Pietų Europoje, Šiaurės ir Rytų Afrikoje bei Azijos pietvakariuose. Augalas mėgsta šiltą klimatą ir gerai auga Viduržemio jūros regiono šalyse, kur natūraliai aptinkamas laukinėje gamtoje.
Lietuvoje savaiminių razetų rūšių nėra, tačiau kai kurios iš jų yra atvykėlės iš kitų kraštų. Pavyzdžiui, geltonžiedė razeta (Reseda lutea) Lietuvoje laikoma apyrečiu svetimžemiu augalu – ją galima pastebėti pakelėse, ant geležinkelio sankasų ar dykvietėse, kur augalas prisitaikė prie vietinių sąlygų ir laisvai dauginasi. Kitos rūšys, tokios kaip kvapioji razeta (Reseda odorata), dažinė razeta (Reseda luteola) ir glaudeninė razeta (Reseda phyteuma), Lietuvoje auginamos gėlynuose, tačiau daugiausia entuziastų, vertinančių retesnius ir istorinę vertę turinčius augalus.

Razetos išvaizda ir botaninės savybės
Razeta pasižymi gana kuklia, bet žavinga išvaizda. Priklausomai nuo rūšies, augalas gali būti vienametis arba daugiametis. Dažniausiai tai žolė, nors retais atvejais pasitaiko krūmokšnių ar net krūmų formų. Razetos stiebas gali būti status arba prigulęs, kartais net gulsčias, prisitaikantis prie augimo sąlygų.
Lapai būna ištisiniai arba suskaldyti – plunksniškai arba netaisyklingai. Jie paprastai šviesiai žalios spalvos, suteikiantys augalui gana paprastą, bet elegantišką išvaizdą. Žiedai susitelkę į kekės pavidalo žiedynus, esančius šakų viršūnėse. Vainiklapiai dažniausiai iki pamato suskaldyti siauromis skiltimis, dėl to žiedai atrodo puošnūs ir šiek tiek egzotiški. Žydėjimo metu razetą galima atpažinti iš specifinio, kartais labai intensyvaus kvapo, ypač būdingo kvapiajai razetai.
Augalo žiedai gali būti įvairių spalvų – nuo gelsvai žalsvo atspalvio iki šviesiai geltonos ar netgi baltos spalvos, priklausomai nuo rūšies. Vaisius – atsidarančioji dėžutė, kurioje subręsta smulkios sėklos.
Rekomenduojamas video

Razetos veislės ir rūšys
Gentis apima apie 60 rūšių, tačiau praktiškai ir dekoratyviai auginti tinkamos tik kai kurios iš jų. Labiausiai žinoma ir vertinama yra kvapioji razeta (Reseda odorata) – tai vienametis augalas, pasižymintis itin maloniu, saldžiu aromatu. Būtent dėl šio kvapo kvapioji razeta istoriškai buvo auginama daugelio Europos šalių gėlynuose ir naudojama parfumerijos pramonėje. Iš jos žiedų gaunamas eterinis aliejus, kuris ir šiandien vertinamas kosmetikos ir parfumerijos gamyboje.
Kitos dažnesnės razetos rūšys:
- Geltonžiedė razeta (Reseda lutea) – tai daugiau laukinė rūšis, aptinkama Lietuvoje kaip svetimžemis augalas. Ji pasižymi geltonais žiedais ir dažnai laikoma piktžole, nes gali sparčiai plisti ir užgožti kitus augalus.
- Dažinė razeta (Reseda luteola) – istoriškai labai svarbi rūšis, naudota natūraliam audinio dažymui. Iš jos gaunama geltona dažanti medžiaga, kuri buvo populiari iki sintetinių dažų atsiradimo. Šiuo metu ši rūšis taip pat laikoma piktžole, kai kur auga laukinėje gamtoje.
- Baltoji razeta (Reseda alba) – dar viena rūšis, pasižyminti baltais žiedais, taip pat priskiriama prie piktžolių kai kuriose teritorijose.
- Glaudeninė razeta (Reseda phyteuma) – retai auginama dekoratyvinė rūšis, kuri Lietuvoje pasitaiko tik pavienių entuziastų gėlynuose.
Kaip ir kada sodinama razeta?
Razeta yra gana nereiklus augalas, tačiau norint pasiekti puikių rezultatų, vertėtų laikytis kelių pagrindinių rekomendacijų. Auginant razetą gėlyne, svarbu pasirinkti tinkamą vietą – augalas mėgsta saulėtą arba lengvai pavėsingą poziciją. Idealios sąlygos – gera drenažo sistema ir vidutinio derlingumo, neutralios ar šiek tiek šarminės reakcijos dirvožemis.
Sodinant razetą tiesiai į atvirą gruntą, sėklos sėjamos anksti pavasarį, kai praeina išeina pašalas. Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą arba išauginti daigus vazonėliuose ir vėliau persodinti. Sėklas reikėtų pasėti negiliai – maždaug 0,5–1 cm gylyje, nes jos nedidelės ir neturėtų būti per giliai užkastos. Tarpai tarp sėklų turėtų būti apie 20–30 cm, kad suaugę augalai turėtų pakankamai vietos augti.
Daugiametę razetą galima sodinti ir rudenį, tačiau svarbu tai padaryti pakankamai anksti, kad augalas suspėtų įsišaknyti prieš žiemą.

Razetos auginimas ir priežiūra
Kaip minėta, razetai nereikia jokios ypatingos priežiūros. Augalą reikia reguliariai laistyti, ypač sausų vasaros periodų metu, tačiau svarbu neperlaistyti dirvožemio – užsistovintis vanduo gali sukelti šaknų puvimą. Pakanka vidutinio drėgnumo palaikymo.
Tręšti razetą rekomenduojama saikingai – per didelis trąšų kiekis gali skatinti lapų augimą, bet sumažinti žydėjimo intensyvumą. Pakanka kartą per mėnesį patręšti kompleksinėmis gėlių trąšomis arba kompostu.
Žydėjimo metu nuvytusius žiedynus vertėtų reguliariai nuskinti – tai skatina naujų žiedų formavimąsi ir prailgina žydėjimo periodą. Daugiametė razeta Lietuvos klimato sąlygomis gali žiemoti atvirame grunte, tačiau šaltesniais žiemos periodais rekomenduojama ją uždengti lapų arba šiaudų sluoksniu. Vienametės rūšys, žinoma, žūva po pirmųjų šalnų, todėl kitais metais jas reikia sėti iš naujo.
Kaip dauginama razeta?
Razeta dauginama sėklomis. Vienametės rūšys kasmet auginamos iš šviežių sėklų, kurias galima surinkti rudenį iš subrendusių sėklų dėžučių arba įsigyti specializuotose parduotuvėse. Sėklos gali būti saugomos vėsioje, sausoje vietoje ir išlaiko daigumą kelerius metus.
Daugiametę razetą taip pat galima dauginti dalinant krūmą. Tai daroma anksti pavasarį arba rudenį, atsargiai išimant augalą iš žemės ir padalijant į kelis atskirus krūmelius, kurių kiekvienas privalo turėti savo atskiras šaknis. Padalintas augalas pasodinamas į paruoštą dirvožemį ir gerai palaistytomas.
Razetos ligos ir kenkėjai
Razeta yra gana atsparus augalas, retai kenčiantis nuo ligų ar kenkėjų. Tačiau tam tikromis sąlygomis gali iškilti problemų. Drėgnomis sąlygomis augalą gali pažeisti miltligė arba pelėsiai, todėl svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų ir išvengti per didelio drėkinimo.
Iš kenkėjų razetą kartais užpuola amarai ir tripsai, kurie maitinasi lapais ir žiedais. Jei pastebite kenkėjų, galima naudoti ekologiškas apsaugos priemones – muilo tirpalą arba natūralius insekticidus. Profilaktiškai augalai turėtų būti reguliariai tikrinamas, o pažeisti lapai pašalinami.

Kur naudinga razeta?
Razeta yra ne tiek dekoratyvus, kiek praktiškas augalas. Kvapioji razeta istoriškai buvo labai vertinama dėl savo aromato – jos žiedai buvo naudojami gaminant parfumerijos produktus. Iš kvapiosios razetos žiedų gaunamas eterinis aliejus, kuris ir šiandien naudojamas kosmetikos ir parfumerijos pramonėje, suteikiant gaminiams švelnų, saldų aromatą.
Dažinė razeta ir geltonžiedė razeta istoriškai buvo naudojamos kaip dažiniai augalai. Iš jų gaunama geltona dažanti medžiaga buvo naudojama vilnos, lino ir kitų natūralių pluoštų dažymui. Nors šiandien sintetiniai dažai dominuoja pramonėje, kai kurie mėgėjai ir amatininkai vis dar domisi natūraliais augaliniais dažais ir eksperimentuoja su razetų naudojimu.
Gėlynuose razeta auginama dėl savo kvapo ir dekoratyvumo. Ji puikiai dera su kitais vasaros gėlynų augalais ir gali būti naudojama takų pakraščiuose, prie bordiūrų ar net vazonuose. Nors razeta nėra itin ryškus augalas, jos subtilus grožis ir kvapas suteikia gėlynui ypatingą atspalvį.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/razeta/
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/weld-plant/weld-plant-information.htm
- https://www.rhs.org.uk/plants/82322/reseda-odorata/details
- https://harvesttotable.com/how-to-grow-mignonette-reseda/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
