Skip to content

Agava: jos auginimas ir priežiūra Lietuvoje. Ar įmanoma patiems pasigaminti agavų sirupo?

Agava: jos auginimas ir priežiūra Lietuvoje
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Agava yra vis dar egzotiškai skambantis ir atrodantis augalai. Mūsų kambariuose ji nėra labai populiari. Kaip ir nėra labai populiarus agavų sirupas. Todėl taip įdomu susipažinti su šiuo augalu artimiau: kas ta agava, kur ji auga, kaip auginti Lietuvoje ir ar įmanoma pasigaminti agavų sirupo namuose?

Kas ta agava?

Agava (Agave) – tai smidrinių (Asparagaceae) šeimos lapinis augalas, kurių lapus puošia spalvotos dėmės ir juostos. Šiai šeimai priklauso apie 300 skirtingų rūšių, tame tarpe ir gerai žinomos jukos bei dracenos. Tai arba sukulentai (sausų vietų augalai, turintys savo audiniuose vandens atsargų), arba kserofitai (sausrą pakelti prisitaikę augalai, kurių lapai stori, sultingi, dygliuotais kraštais). Natūraliai agavos auga kalnų rajonuose Pietinėje JAV dalyje, Meksikoje, Centrinėje bei dalyje Pietų Amerikos. Netgi Meksikos pavadinimas kilęs nuo šio augalo, kadangi Meksika senąja actekų kalba reiškia „agavos vieta“. Ir šiandien Meksika išlieka viena didžiausių agavų augintojų pasaulyje.

Kaip atrodo agava?

Agava – stiprus žolinis augalas, labai trumpu stiebu arba visiškai be jo. Lapai pilkai žali, stori, sultingi, standūs, dažniausiai dygūs, išsidėstę skrotelėje, gali užaugti iki 1-2,5 m ilgio. Daugelio rūšių skrotelės skersmuo siekia net 3 m. Agavos yra monokarpiniai augalai – tai reiškia, kad žydi tik kartą gyvenime. Tačiau sukrauna tikrai įspūdingus žiedynus. Žiedynkotis gali siekti net 8-12 m, o patys žiedai – 7-9 cm skermens. Žiedyne būna iki 1000 žiedų, o siauralapė agava (Agave angustifolia) net iki 2000 žiedų. Deja, laukiant šio grožio tikrai prireiks apsišarvuoti kantrybe, nes auginamos namuose, oranžerijose agavos pražysta tik po 20-30 metų.

Agava - auginimas

Agavų rūšys

Agavos rūšių yra daugybė. Jos skiriasi tiek savo lapų spalva (nuo melsvai iki pilkai žalios), tiek dydžiu, atsparumu klimatinėms sąlygoms, tiek savo paskirtimi: vienos yra tik dekoratyviniai augalai, iš kitų gaminamas tvirtas pluoštas, naudojamas popieriaus gamybai, dar kitos naudojamos agavų sirupui išgauti ar tekilai gaminti.

  • Amerikinė agava (Agave americana) dar vadinama šimtamečiu augalu, kadangi buvo manoma, jog ji pražysta tik po 100 metų. Iš tiesų pražysta po 10-25 metų ir pražydėjusi miršta. Iš jų gaminamos virvės ir lasas. Lietuvoje auginama kambariuose, šiltnamiuose kaip dekoratyvinis augalas.
  • Siauralapė agava (Agave angustifolia) dėl savo išvaizdos dar vadinama lapės uodega arba drakono medžio agava. Tai bespyglė rūšis, užauganti iki 2 m aukščio.
  • Smulkiažiedė agava (Agave parviflora), kitaip dar vadinama Santa Cruz dryžuotoji agava, užauga vos iki 15 cm aukščio. Iš kitų išsiskiria savo lapais: lapai su baltomis dėmėmis ir siūleliais, kurie atrodo tarsi plaukai. Žydi po 6-8 metų mažais žaliais žiedeliais.
  • Tekilinė agava (Agave tequilana azul) arba Weberio mėlynoji agava. Iš šios rūšies agavos sulčių yra gaminama tekila bei agavų sirupas. Ši agavos rūšis plačiai paplitusi Meksikoje, kur auginamos ištisos jų plantacijos. Tačiau taip pat tai gali būti įspūdingas dekoratyvinis augalas, užaugantis iki 6 m aukščio ir žydintis nuostabiais geltonais žiedais.
  • Karalienės Viktorijos agava (Agave victoria – reginae) natūraliai auga Šiaurės ir Vakarų Meksikos akmenuotuose šlaituose, 700-800 m aukštyje. Užauga nedidelės, iki 50 cm aukščio. Augalui subrendus, agavos lapai susitraukia į vidų, sudarydami kupolą. Žydi po 20-30 m kreminės spalvos žiedais.
Agavų rūšys

Agavos sodinimas

Agavos yra nereiklūs augalai, tačiau Lietuviškos žiemos vis dėlto negali ištverti, todėl auginamos vazonuose kambariuose, šiltnamiuose, oranžerijose kaip dekoratyviniai augalai.

Dauguma agavų neturi didelių šaknų, todėl joms nereikia gilių vazonų. Svarbiausia, įsitikinti, kad vazonas atlaikys augalo svorį šiam augant. Kaip jau minėta, agavos yra itin pakančios sausrai, todėl drėgmės perteklius joms gali būti žalingas: gali pūti šaknys, kristi, vysti lapai. Todėl sodinti agavą reikėtų į molinį, neglazūruotą vazoną, kad pro jo sieneles išgaruotų visas drėgmės perteklius. Vazone taip pat būtinos skylutės, kurios leistų ištekėti pertekliniam vandeniui, kad jis nesikauptų žemėje.

Agavai parenkamas neutralus dirvožemis, pralaidus orui, idealiausia specialiai sukulentams skirta žemė. Įrengiamas geras drenažas.

Agavų dauginimas

Agava gali būti sėkmingai išauginta tiek iš atžalų, tiek iš sėklų. Tik sėklų turbūt Lietuvoje sunkiai pavyktų mums surasti, žinant, kiek ilgai reikia laukti agavos žiedo.

Atžalas išaugina tik subrendęs agavos augalas. Atžalos auga aplink agavos pagrindą, todėl paaugusias iki 2-3 cm jas galima atsargiai atskirti nuo suaugusio augalo. Mažos atžalos turi savo šaknis, todėl atskiriant reikia būti atsargiems, kad tų šaknelių nenutrauktume. Prieš sodinant į žemę, agavos atžalą reikėtų kelioms dienoms palikti tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje.

Agavų priežiūra

Agavos priežiūra

Agava gerai auga tiek šiltuose, tiek vėsesniuose kambariuose. Jai puikiai tinka temperatūra nuo +6 °C iki +20 °C ir 20-40 proc. oro drėgnumas. Mėgsta saulėtą, šviesią, tačiau be tiesioginių saulės spindulių vietą.

Agavos yra sukulentiniai augalai, todėl labai svarbu jų neperlaistyti. Mažai tikėtina, kad agavai pritrūks drėgmės, jos itin kantrios, tačiau perlaistymas gali stipriai pakenkti augalui ir netgi jį numarinti. Vasaros laikotarpiu agava laistoma vidutiniškai kartą į savaitę, žiemą – kartą į mėnesį arba dar rečiau. Laistyti reikia tik tada, kai bent 2-3 cm viršutinio dirvožemio sluoksnio jau yra sausa, pilnai išdžiūvę. Netgi naujai pasodintų ūgliukų rekomenduojama beveik nelaistyti. Tik pasodinus žemę sudrėkinti vos vos, vėliau laistyti tokiu dažnumu kaip suaugusį augalą.

Agavų nerekomenduojama tręšti visiškai. Nebent jūs norite sulaukti žiedų. Tuomet galima patręšti universaliomis trąšomis. Tačiau reikia atsiminti, kad dauguma agavų rūšių po žydėjimo miršta.

Agava žydi - kaip sulaukti žiedų

Kaip sulaukti agavos žiedų?

Bet kurios rūšies agava žydi tik kartą gyvenime. Žydi tik visiškai subrendęs augalas. Nenatūraliai augančios agavos žiedų gali tekti laukti 20-30 metų. Siekiant paankstinti žydėjimą, reikia agavas patręšti. Tačiau vis tiek agavos žiedų nereikėtų tikėtis anksčiau nei po 10 metų.

Agava pražysta pavasario-vasaros mėnesiais. Žiedus krauna maždaug 3-4 mėnesius, o pats žydėjimas tetrunka apie mėnesį. Peržydėjusios dauguma agavų miršta.

Agavos žiedai įspūdingi, baltos, žalios, geltonos, kreminės spalvų. Jie pilni cukraus saldumo nektaro, todėl skleidžia saldų kvapą panašų į vanilės ar medaus. Kvapas ryškiausiai uodžiamas naktį, kadangi natūralioje aplinkoje jis skirtas pritraukti žiedus apdulkinantiems vabzdžiams ir šikšnosparniams.

Agavos žiemojimas

Kadangi agava yra gana atspari temperatūros pokyčiams, šiltuoju sezonu galima išnešti į atvirą lauką. Svarbu saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjo. Į lauką galima išnešti ne anksčiau nei birželio pradžioje, kai nebelieka šalnų tikimybės.

Žiemai, prieš temperatūrai nukrentant žemiau 5-6 °C šilumos, agavas reikia vėl parnešti į patalpą, kurioje jos įprastai auga ir žiemoja. Vazoną su agava žiemai pastatykite šviesiausioje vietoje, tačiau saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat reikėtų vengti skersvėjo.

Agava ir jos priežiūra

Agavų priežiūros problemos

Agavos praktiškai neturi problemų dėl kenkėjų bei ligų. Dažniausios problemos kyla dėl perlaistymo bei šviesos trūkumo. Labai retai gali užpulti skydamariai.

Jeigu agavos lapai gelsta, vysta, pasidaro dėmėti, pats augalas tarsi nyksta, vadinasi, agavą perlaistėte. Nelaistykite kol žemė neišdžius.

Jeigu lapai tįsta, tapo blyškūs, vadinasi, agava gauna per mažai saulės šviesos, reikėtų augalui parinkti šviesesnę vietą.

Labai retai pasitaiko, kad agavos lapai vystų dėl drėgmės stygio. Jeigu žemė vazone visa sausa, būtinai paliekite ir agava vėl atsigaus.

Agavos maisto pramonėje

Plačiausiai agavos panaudojamos gaminant agavų sirupą bei tekilą. Tiek viena, tiek kita yra gaminama iš tekilinės agavos (Agave tequilana azul) sulčių. Skiriasi tik technologija.

Tekila gaminama distiliuojant fermentuotas tekilinės agavos sultis. Jos gamybai taikomos griežtos Meksikos Tekilos reglamentavimo tarybos nuostatos bei kilmės apsaugos taisyklės. Tai reiškia, kad tekila gali būti gaminama tik apibrėžtuose Meksikos valstijų (Chalisko, Gvanachuato, Mičoakano, Tamauilpo ir Najarito ) regionuose. Vien iš agavos sulčių pagaminta tekila etiketėje žymima Tequila 100% puro de Agave. Jeigu etiketėje parašyta tik Tequila, vadinasi, gėrimas turi ir kitų sudedamųjų dalių, yra maišytas.

Agava - iš jos gaminama tekila

Agavų sirupas, kitaip dar vadinamas agavų nektaru arba agavų medumi, plačiai naudojamas desertams gaminti, jiems gardinti. Sirupas išsiskiria savo sodria, tamsia spalva bei intensyviu saldumu, skonis primena karamelę. Kuo sirupas tamsesnis, tuo jis natūralesnis. Iš tekilinės agavos pagamintame sirupe yra net 55 proc. fruktozės. Palyginimui, meduje fruktozės būna tik apie 40 proc. Neįtikėtinas saldumas!

Ar įmanoma agavų sirupą pasigaminti patiems?

Agavų sirupas gaminamas tik iš pilnai subrendusių augalų. Visų pirma pašalinami visi lapai ir šaknys, paliekant tik augalo šerdį. Tada iš jos spaudžiamos sultys, kurios vėliau smulkiai filtruojamos ir kaitinamos žemoje temperatūroje. Štai ir viskas. Atrodo, taip paprasta, kad norisi agavų sirupo pasigaminti patiems namuose. Deja, tenka jus nuvilti – iš nenatūraliai auginamų agavų pasigaminti sirupo nepavyks. Augalas turi būti pilnai subrendęs, vadinasi, sulaukęs ne mažiau 20-30 metų.

Agavų sirupo nauda

Agavų sirupo nauda sveikatai

Visos agavos augalo dalys gali būti valgomos ir naudojamos maisto pramonėje, vis dėlto mūsų parduotuvėse mes rasime tik agavų sirupo ir kai kur – tekilos. Toliau skaitykite, kokių naudų sveikatai teikia agavų sirupas.

  • Agavų sirupas pasižymi žemu glikeminiu indeksu, todėl rekomenduojamas vartoti žmonėms, kuriems reikia reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, pvz., sergant diabetu. Vis dėlto mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šią teoriją, nėra labai daug. Todėl turėkite omenyje, kad agavų sirupas savo sudėtyje turi ir labai didelį kiekį fruktozės.
  • Agavose taip pat yra vitamino B6, kuris yra labai svarbus normaliai nervų sistemos veiklai. Taip pat šis vitaminas padeda palaikyti žemą homocisteino kiekį, o tai gali apsaugoti nuo širdies ligų bei insulto.
  • Agavų sirupe randami vitaminas K bei folatai taip pat labai svarbūs gerai nervinei sveikatai palaikyti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas K sumažina depresijos atsiradimo riziką.
  • Nors agavų sirupas yra puiki alternatyva cukrui, kadangi yra sveikesnis, be to, daug saldesnis, tad jo sunaudojama mažiau, vis dėlto jį vartoti reikia saikingai. Ir labai svarbu, agavų sirupo negalima duoti kūdikiams bei visai mažiems vaikams, kadangi jis yra nepasterizuotas ir mažų vaikų virškinimo sistema yra nepakankamai brandi su juo susidoroti.

Agavos tikrai išskirtiniai augalai. Mums, Lietuvoje, labai egzotiški ir įdomūs. Nors nereiklūs priežiūros prasme, vis dėlto reikalaujantys daug kantrybės laukiant įspūdingų žiedų. Tad auginti agavą turbūt ryšis tik patys kantriausi. Na, o agavų sirupo vis dėlto teks nusipirkti. Tik vartokite jį atsakingai!

Šaltiniai:
https://botanika.vdu.lt/augalas/gruodzio-menesio-augalas
https://www.vle.lt/straipsnis/agava/
https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/cacti-succulents/agave/growing-agave.htm
https://www.gardenia.net/guide/agave-plant-care-and-growing-guide
https://www.thespruce.com/agave-tips-for-growing-this-easy-succulent-1402874
https://www.webmd.com/diet/agave-health-benefits
https://www.healthline.com/nutrition/agave-nectar-is-even-worse-than-sugar

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex