Po ilgos tamsios žiemos niekas taip nedžiugina, kaip ankstyvos pavasario gėlės. Daugybė svogūninių ar daugiamečių gėlių pradeda žydėti vos prasidėjus pavasariui, o kartais dar ir žiemos pabaigoje. Pasidomėkime, kurios pavasarinės gėlės šauklės pirmiausia iškelia savo spalvotas galvas prieš saulę ir kokiomis sąlygomis jos auginamos. O nežinantiems, kokios gėlės žydi pavasarį, pasidalinsime sąrašu, kokie yra pirmosios pavasario gėlės pavadinimai, kad pamatę augalus iš karto juos atpažintumėte.
Eleboras: pirmi žiedai – per Kalėdas
Kai kurie eleborai (Helleborus) žydėti pradeda dar sniegui neištirpus. Savotiškos išvaizdos ir savybių gėlės jau pražysta ir per Kalėdas, tačiau dauguma hibridų žydi žiemos pabaigoje ir pavasarį. Šios gėlės ant 20–60 cm ilgio kotelio išaugina platų žemės spalvų taisyklingą pavienį žiedą ar žiedus kekėse, kurie dažniausiai būna nukreipti žemyn. Eleborai nereikalauja daug saulės šviesos, gali augti ir pavėsyje po medžiai, o ir pasisodinti užteks giliai įdirbtos, vandeniui laidžios priemolio dirvos.

Snieguolės – pirmosios pavasarinės gėlės, tirpdančios sniegą
Niekas nepasiginčys, kad snieguolės (Galanthus) yra tikros pavasario pranašės. Šios baltos gėlės ypatingos tuo, kad mažą žiedą kelia jau iš po sniego jį tirpdydama. Apipinta legendomis svogūninė gėlytė gali pražysti sausio–kovo mėnesiais. Ją galite nesunkiai atpažinti iš nedidelio iki 2 cm skersmens baltos spalvos žemyn žiūrinčio pavienio žiedelio, o augaliukas užauga iki 10–25 cm aukščio. Tad jeigu ir jūs užsigeisite auginti snieguolių, jas sodinti reikia rudenį į atvirą ar po medžiais bei krūmais paruoštą vietą. Šiems augalams parinkite drėgną, gerai drenuotą ir purią dirvą. Ir viskas – vienoje vietoje grožėtis snieguolėmis galėsite ne vienerius metus be jokių rūpesčių.

Erantis – retai auginamos pavasarinės gėlės
Erantis (Eranthis) yra retai auginamas, tačiau anksti (nuo vasario iki gegužės mėnesio) pražystantis augalas. Jis užauga iki 10–25 cm aukščio, o išvaizda iš dalies primena eleborus. Erančio žiedai žiūri stačiai į saulę ir nėra nusvirę ar pakreipti šonu kaip eleborų, be to, jų skersmuo siekia iki 3 cm ir yra geltonos spalvos. Jų gumbelius sodinti reikia vasarą į saulės apšviestą ar šiek tiek pavėsingą, atvirą vietą, kur vyrauja, puri, lengva, nešlapia, įdirbta ir pūdiniu patręšta dirva.

Krokai – ankstyvos pavasario gėlės
Dar vienos anksti pavasarį žydinčios ir iš svogūnėlių augančios violetinės, baltos ar geltonos gėlės yra krokai (Crocus). Tai neaukštos apie 10–20 cm aukščio gėlės, kurios tiesiogiai iš svogūnėlio be antžeminės dalies išaugina 3–5 cm skersmens žiedus (kažkiek primena lemputės formą). Šių gėlių žydėjimo laikotarpis skiriasi nuo rūšies, bet dauguma jų jau pradeda skleistis kovą–balandį (išskyrus šafranui auginamą rudenį žydintį daržinį kroką). Tai reiškia, kad norint mėgautis jų žydėjimu, reikia jų sodinimu pasirūpinti iš rudens. Pilną saulės šviesą ar dalinį pavėsį po medžiais toleruojantys krokai sodinami į sausoką, vandeniui laidžią, purią, derlingą, nerūgščią dirvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje.

Sniegžydrė – įspūdį sudaro jų gausa
Sniegžydrė (Chionodoxa) – svogūninė mėlynos, baltos ar rožinės spalvos darželių gėlytė, kuri paprastai skleidžiasi balandį, bet yra veislių, žydinčių nuo kovo ar netgi vasario mėnesio. Augaliukas siekia 20 cm aukštį, o pavienis žvaigždutės pavidalo žiedelis esti apie 1–3 cm skersmens dydžio. Jos įspūdingai atrodo pasodintos grupėmis. Kitos labai dažnai sodybose sutinkamos mėlynos gėlės panašiu pavadinimu yra žydrės (Muscari). Tai lyg mažais mėlynais rutuliukais apkibusios nedidelės mėlynos pavasarinės gėlės, kurios pradeda žydėti nuo balandžio vidurio. Kaip sodinti sniegžydres ar žydres – nieko naujo nepasakysim, nes sodinimas atliekamas taip pat, kaip ir kitoms svogūninėms gėlėms. Saulėta ar dalinai apšviesta vieta, puri, derlinga, drėgnoka, drenuota dirva – tos pačios auginimo sąlygos.

Scylė – mėlynoji „snieguolė”
Scylė (Scillia) – tai lyg snieguolės ir sniegžydrės mišinys, net dažnai vadinama mėlynąja snieguole, nes mėlynos spalvos žiedelis šie tiek pasviręs. O ir užauga nedidelio ūgio – apie 10–20 cm. Pavasarį pražysta beveik kartu su snieguolėmis, bet žydi ir kovo–gegužės mėnesiais. Scylės gerai auga pusiau pavėsingose, drėgnesnėse tarp krūmų vietose, o svogūnėliai sodinami rugsėjo mėnesį.

Žibuoklės – mėlynos miško „akys”
Klasika tapusios pavasarinės miško gėlės žibuoklės (Hepatica) iš tikrųjų sėkmingai auginamos ir gėlynuose. Šios mėlynos gėlės miškuose vieną kitą žiedą išskleidžia jau vasarį, nors tikrasis žydėjimas apima kovo–gegužės laikotarpį. Tai 5–25 cm aukščio augaliukai su pavieniais, taisyklingais 2–2,5 cm skersmens žiedukais. Lapai žali odiški ir iš apačios apaugę plaukeliais. Žibutės auga pavėsingose vietoje, ypač mėgsta medžių užuovėją, bei derlingą ir drėgną dirvą. Savo gėlynui galite pasirinkti baltų, rausvų spalvų veisles.

Narcizai – svaigios pavasario gėlės
Negalima nepaminėti ir narcizų (Narcissus), kurie svaigiai kvapnius baltai geltonus ar baltus žiedus skleisti pradeda nuo kovo pabaigos ir žydi iki vasaros pradžios. Apie 10–80 cm aukščio svogūninės pavasarinės gėlės pasižymi ant ilgo žiedynstiebio pasipuošusiu taisyklingu pavieniu žiedu su centre išsikišusia karūnėle. Maždaug 6–10 cm skersmens žiedas žiūri šonan lyg maivydamasis. Kad šie žiedai jus anksti žavėtų, svogūnėlius sodinkite vasaros gale saulėtoje ar dalinai užpavėsintoje vietoje, gerai drenuotoje, įdirbtoje, trąšioje, pakankamai drėgnoje priemolio dirvoje.

Raktažolės su spalvinga žiedų įvairove
Į pavasarinių gėlių gretas šalia daugumos minėtųjų svogūninių augalų stoja ir raktažolės (Primula). Visgi neapsigaukite, nes tikrai ne visos raktažolės žydi pavasarį. Kadangi jų yra didelė įvairovė, tai šios gėlės skirstomos pagal žydėjimo laikotarpį į 7 grupes. Kaip pavasarinės gėlės, žydinčios jau nuo kovo pabaigos, yra Julijos raktažolė (P. juliae). Dauguma Lietuvoje auginamų raktažolių žydi nuo balandžio mėnesio. Jos mėgsta šviesią ar pusiau pavėsingą vietą ir drėgną, puveningą dirvą. Tokiomis sąlygomis pasodintos, pavasario gėlės užauga iki 10–50 cm aukščio įvairiaspalviais skirtingos formos žiedais ar žiedynais.

Našlaitės – gležnos pavasario gėlės
Našlaitės (Viola) yra stebėtinai ištvermingos pavasarinės gėlės (kai kurios ir rudeninės), vienos pirmųjų balandį pražystančių gėlių. Šios pavasarį žydinčios gėlės užauga iki 30 cm aukščio ir pasidabina dideliais, iš pažiūros gležnais, 2–7 cm skersmens, su niekuo nesupainiojamais netaisyklingais žiedais. Priklausomai, ar norite užsiauginti daugiamečių ar vienmečių gėlių, skirsis našlaičių sėja ir sodinimas. Joms pritinka saulėta ar nežymiai pavėsinga vieta ir derlinga, puri, drėgna priemolio dirva.

Hiacintai – kompaktiškos ir kvapnios pavasarinės gėlės
Žydinčius sode ar gėlyne hiacintus (Hyacinthus) dažniausiai pastebėsite nuo balandžio mėnesio, tačiau juos pražydinti jau galima ir gruodį. Žinoma, šios svogūninės pavasario gėlės žydės patalpoje, bet ko gi neprasiskaidrinti sau nuotaikos niūrią žiemą? Rožinės, baltos, raudonos ar mėlynos gėlės – štai kokia spalvų gama keri 15–30 cm aukščio hiacintų kekės pavidalo žiedynai. Hiacintams sodinimo reikalavimai tokie patys, kaip ir kitiems svogūniniams augalams.

Ankstyvosios tulpės – pavasario gėlės Moterų dienai
Tarptautinės moters dienos (kovo 8–ąją) neįmanoma įsivaizduoti be tulpės (Tulipa) žiedo. Žinoma, kovo mėnesį šių gėlių galima gauti tik auginant šiltnamiuose, bet savo sode pirmųjų ankstyvųjų tulpių žiedų sulauksite balandžio pradžioje. Pabrėžiame, kad būtent ankstyvųjų, nes tulpių veislių yra milžiniška įvairovė. Tulpė yra 10–100 cm aukščio pavasarinė gėlė su įvairiausių spalvų taurelės formos pavieniu žiedu. Ji sodinama svogūnėliais saulėtoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje į neutralios reakcijos, lengvo, drenuoto, gerai įdirbto priesmėlio ar priemolio dirvą, papildytą pūdiniu.

Nepamirškite krūmų bei medžių
Pavasarį nereikia ieškoti žiedų pažeme, nes visu gražumu žydi ir kai kurie ankstyvieji pavasario krūmai bei medžiai. Vieni iš tokių yra forsitija (Forsythia) – sodriais geltonais žiedais apsipylęs krūmas balandžio mėnesį. Taip pat nuo balandžio vidurio pradeda rodyti savo prabangius žiedus magnolija (Magnolia). Tikra miškų pavasario ikona laikomas žalčialunkis (Daphne), kurio auginamos veislės ar giminingos rūšys balandį pražysta baltos ar purpurinės spalvos žiedeliais ir sodybose.
O kaip gi nepaminėjus „kačiukus” skleidžiančių blindžių (Salix caprea) ir gluosnių (Salix)? Nors krūmai iš tikrųjų žydėti pradeda vėliau, balandžio mėnesį, bet žmones žavi tik ką prasiskleidę kačiukai, kurių jau galima matyti kovo mėnesį ir net žymiai anksčiau.

Šaltiniai:
- https://www.botanikos-sodas.vu.lt
- https://www.thespruce.com/the-earliest-flowers-to-bloom-in-spring-4767428
- https://www.vle.lt/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.