Kmynai – tai ne tik kvapnus prieskonis močiutės duonos ar raugintų kopūstų receptuose, bet kartu ir itin vertingas augalas. Jis jau nuo seno pripažįstamas ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių, o pritaikymo galimybės vis plečiasi. Nors kmynų sėklų pakuotę labai paprasta įsigyti bet kokiame prekybos centre, daug naudingiau šių augalų nesunkiai užsiauginti savo darže. Taip įsitikinsite, kad sunaudoti galima ne tik sėklas, bet ir kmynų lapus ar šaknis! Sužinosite, kaip auginti kmynus, kada ir kaip nuimti derlių, kaip juos naudoti sveikatinimui ir kodėl šis paprastas augalas vis dažniau vadinamas natūraliu stebuklu.
Paprastasis kmynas – ką žinome apie jo biologiją?
Paprastieji kmynai (Carum carvi) – tai prieskoniniai augalai, kurių vegetacija gali trukti vienerius, dvejus ar daugiau metų. Šios maždaug 30–100 cm aukščio žolės gali būti šiek tiek painiojamos su giminingais krapais, laukinėmis morkomis ar kitais salierinių (Apiaceae) šeimos augalais. Vis dėlto, šiam augalui būdingas status, plikas, itin šakotas stiebas, pailgi, plunksniški lapai. Jo žiedynas – 7 cm skersmens skėtis, kurį sudaro balti ar rausvi smulkūs žiedeliai ant stipinų. Bet labiausiai šį prieskoninį augalą atpažįstame iš aromatingą kvapą turinčių pailgų, briaunotų, rudos spalvos 4 mm ilgio sėklų.
Apskritai kmynas Lietuvoje nėra joks „stebuklas“ – jis plačiai auga visoje mūsų šalies teritorijoje: pievose, palaukėse, ganyklose, pakelėse ar pamiškėse, o dabar dar ir daržuose. Šiuo augalu pasitenkina ir visa kita Europos ir Azijos dalis (išskyrus šiauriausią arealą ir Pietų Azijos sritį). Be to, žolė introdukuota ir į Š. Ameriką bei Naująją Zelandiją.

Kaip auginami kmynai?
Nors išlieka galimybė kmynų žolės ar sėklų prisirinkti laukinėje gamtoje, tačiau gali būti paprasčiau ir saugiau šių prieskonių užsiauginti savo darželyje. Štai pagrindiniai reikalavimai kmynams augti:
- Vieta. Kmynams reikia pakankamo saulės apšvietimo (6–8 valandų trukmės) ir šiltos vietelės, nors iš dalies gali augti ir daliniame pavėsyje. Turėkite omenyje, kad kmynai auginami dvejus metus, todėl reikia skirti tokią vietą, kurios nereikės kultivuoti dar tais pačiais metais. Venkite kmynus auginti draugijoje su kitais salieriniais augalais (krapais, pankoliais, morkomis, salierais).
- Dirva. Žemės derlingumui šie augalai nėra itin lepūs, todėl vidutinio derlingumo, tačiau gerai drenuota, drėgna, lengva žemė jiems augti yra prioritetas. Kmynai augs neutraliame ar silpnai rūgščiame (pH 6,0–7,5), priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemyje.
- Kmynų auginimas vazone. Atrodytų, kad idėja kmynus auginti vazone yra kiek keistoka, tačiau gresiant vietos trūkumui toks sprendimas gali būti patrauklus. Tokiu atveju kmynams auginti reikia labai didelio konteinerio – mažiausiai 60 cm gylio ir 30 cm skersmens. Jis pripildomas lengva, laidžia, vidutinio derlingumo žeme, o dugne padaromas drenažo sluoksnis iš žvyro ar smėlio.

Kmynai: kaip prižiūrėti šiuos augalus?
- Laistymas. Kmynai mėgsta drėgmę, todėl iki sudygimo, jaunų daigų stadijoje ir esant sausiems orams laistymas turi būti gausus ir esminis. Vėliau galima palaikyti vidutinį drėkinimą, o antrais metais augalas ištveria net ir ganėtinai sausas sąlygas.
- Tręšimas. Kai augalai suformuoja lapų skroteles, liepos mėnesį reikia nepamiršti kmynus patręšti mineralinėmis azotinėmis trąšomis. Antrais metais šiomis trąšomis papildomai patręškite tik tuomet, jei pasėlis atrodo silpnokas.
- Mulčiavimas ir ravėjimas. Šie darbų tikrai nederėtų pamiršti: visą sezoną reikia šalinti piktžoles, purenti tarpueilius, o pavasarį prieš atželiant – suakėti skersai eilių. Kai augalai jau įsitvirtina, dėkite nupjautos žolės, šiaudų ar kitą organinį mulčią.

Kaip nuimti kmynų derlių?
Iš tiesų, galite suvalgyti visą kmyno augalą, pradedant nuo šaknų, baigiant pamėgtomis sėklomis. Norint skinti lapus salotoms arba garnyrui, palaukite, kol augalas pasieks 15 cm aukštį ir skabykite atskirus lapelius. Tik neįsijauskite ir palikite pakankamai lapų ant augalo, kad būtų galima išlaikyti sveiką augimą dar ir antriems metams. Augalui pradėjus žydėti, lapai praranda skonį. Laikykite lapus plastikinėje pakuotėje ar maišelyje šaldytuve iki dviejų savaičių.
Šaknis galite rauti rudenį (rugsėjį – spalį), antraisiais augalo gyvenimo metais, kai augalas jau baigė vegetaciją. Šaknis raukite įprastai kaip ir morkas ar pastarnokus, kai augalas nužydi, o lapai pradeda gelsti ir vysti, bet dar prieš didesnius šalčius ar įšalą.
Na, o sėklų galvutes (skėčius) pradėkite skinti tuomet, kai sėklos pakeis spalvą į auksinę ar šviesiai rudą. Pralaukus šį etapą, kmynai patys išbarstys sėklas dar prieš jas surenkant, taip galite likti ir be derliaus. Todėl esant didesniam pasėliui, kmynų sėklas pradėkite rinkti su visomis galvomis kai paruduoja trečdalis pasėlio. Žiedų stiebus suriškite kartu, įdėkite į popierinį maišelį ir pakabinkite šiltoje ir sausoje vietoje, kad sėklos subręstų. Taip sausos sėklos kris į maišelį.
Kmynų ligos ir kenkėjai
Kartais kokybiškam kmynų derliui užaugti gali sutrukdyti kai kurie kenkėjai ir ligos. Vieni labiausiai rūpesčių keliantys kenkėjai yra kmyninės erkutės ir kmyninės kandys, kurie žalos padaro antrais prieskonio auginimo metais. Kai kada pasitaiko morkinės musės, pievinės kandelės, lapgraužiai ir šauktukinio dirvinuko vikšrai, spragšių lervos. Na ir amarai ar voratinklinės erkės taip pat gali „surengti puotą“ ant kmyno augalo organų.
Ligos, kurios vargina kmynus, yra miltligė, fomozė, rūdys, kekerinis puvinys, šaknų vytimas ir kitos grybinės prigimties ligos.

Kmynų dauginimas
Dėl paprastos sėjos, kmynus dauginti dažniausiai renkamasi iš sėklų. Kmynai laikomi labai atspariais šalčiui (dėl šalčio atsparumo jie apima 4–10 zonas), todėl juos sėti galima jau ankstyvą pavasarį balandžio mėnesį iki gegužės. Sulaukus tinkamo laiko, kai dirva jau sušyla iki 4 °C temperatūros, žemė išakėjama ar išpurenama, sėklos įterpiamos eilėmis 2,0–2,5 cm gyliu, paliekant 45–60 cm tarpueilius ir suvoluojama.
Jokia paslaptis, kad kmynus galima dauginti ir auginiais, tačiau šį metodą renkasi maža dalis sodininkų. Norėdami gauti kmynų auginių, tiesiog atkirpkite nedidelį ūglio segmentą nuo esamo kmyno augalo, kad auginys turėtų bent 3–4 tikruosius lapus. Pašalinkite tikruosius lapus, palikdami tik vieną ar dvi poras lapų. Stiebo pjūvį pamirkykite į drėgną auginimo žemę. Substratą palaikykite drėgną ir padėkite į vietą, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių. Kai auginiai pradės įsišaknyti, palaipsniui juos grūdinkite, kol ateis laikas persodinti į galutinę vietą sode.
Kmynų nauda
Užteks apsiriboti kmynais gardinti tik įprastus patiekalus, tokius kaip bulvės, duona, salotos ar rauginti kopūstai. Šio prieskoninio augalo panaudojimo galimybės labai plačios, o nauda –neišmatuojama. Štai kokiems tikslams ir naudoms galima išmėginti kmyno potencialą:
- Virškinimui ir prieš spazmus – kmynai skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą, malšina pilvo pūtimą, spazmus, dujų kaupimąsi. Labai naudingi vaikams nuo pilvo skausmų ir moterims mėnesinių metu.
- Priešuždegiminės savybės – gali padėti esant lengviems virškinamojo trakto uždegimams ar sudirgimui.
- Antimikrobinis poveikis – kmynų eterinis aliejus (ypač karvonas jame) veikia prieš kai kurias bakterijas ir grybelines infekcijas. Aliejų galima naudoti kaip maisto papildą ar kosmetinę priemonę.
- Ramina – kmynų arbata ar nuovirai gali lengvai raminamai veikti nervų sistemą, padeda esant įtampai ar nerimui.
- Pieno skatinimas – liaudyje kmynų arbatas geria žindančios mamos pieno gamybai skatinti.

Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/kmynas
- https://gardenerspath.com/plants/herbs/grow-caraway/
- https://plantura.garden/uk/herbs/caraway/growing-caraway
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/herbs/caraway/diseases-of-caraway-plants.htm
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.