Braškių auginimas tampa vis populiaresnis – ne tik darže ar sodo sklype, bet ir balkonuose bei terasose. Tai nei kiek nestebina, nes braškių vaisiai garsėja savo išskirtiniu skoniu ir turtinga maistine verte. O skaniausios yra tos, kurios nuskintos tiesiai iš krūmo mūsų pačių sklype.
Nors dauguma mūsų pažįsta braškes dar iš vaikystės, dažnai net nenutuokiame, kad braškė yra dviejų žemuogių rūšių hibridas. Žemuogės auga laukinėje gamtoje, o braškės tai yra tiesiog „prijaukintos” žemuogės.
Braškės – tai žemaūgiai daugiamečiai žoliniai augalai, tinkami auginti ir tiesiogiai dirvoje, ir konteineriuose. Pastaruoju metu vis labiau populiarėjančios vijoklinės braškės yra gerai pritaikytos augti vazonuose. Nors populiariausia braškes vartoti žalias, jos puikiai tinka šaldymui, o taip pat džemų, konservų, ledų, tortų ir kitų desertų gamybai. Braškėse yra daug vitaminų ir mineralų, taip pat pektino – vandenyje tirpių skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį ir neutralizuoja toksines medžiagas.
Braškių veislės
Braškes galime skirstyti į vieną kartą vedančias derlių, arba daug kartų derančias, kitaip remontantines veisles. Vieną kartą derančios braškės žydi anksti pavasarį, o vaisius veda pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Švelnaus klimato vietovėse jos gali vėl vesti vaisius ankstyvą rudenį, tačiau derlius būna nedidelis. Iš jų galima išskirti ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias veisles. Norint užsitikrinti braškių derlių visą sezoną, verta sodinti bent kelias veisles.
Pakartotinai derančios braškių veislės žydi ir veda vaisius nuo pavasario iki rudens, tačiau niekada neužaugina gausaus derliaus vienu metu, nors bendras viso sezono derlius būna didelis. Jos taip pat nenustoja žydėti ir vesti vaisių po pirmųjų rudens šalnų, todėl tinka auginti šaltesnio klimato vietovėse.
Daugiau apie braškių veisles galima paskaityti čia.
Kaip išsirinkti braškių daigus
Dažniausiai įsigyjama braškių daigus, kurie sodinami į nuolatinę vietą iš karto po to, kai yra paimami iš medelyno. Tokius daigus geriausia sodinti rudenį (pasodinti per vėlai, jie gali nušalti).
Taip pat galima pirkti braškių daigus vazonėliuose (t. y. įsišaknijusius vazonėliuose). Juos lengviau pasisodinti, jie greičiau auga ir gausiau veda vaisius. Paprastai jie yra šiek tiek brangesni už anksčiau minėtus daigus.
Abiejų minėtų rūšių daigai leidžia braškes auginti dvimetėje sistemoje, t. y. pirmaisiais metais augalai sodinami į lysves ir tik kitais metais galima nuimti pirmąjį derlių. Derlius kartojamas per kitus trejus-ketverius metus, po to augalai pakeičiami naujais.
Alternatyva šiems tradiciniams braškių daigams yra „frigo“ daigai. „Frigo“ braškių daigai imami nuo motininio augalo žiemos ramybės periodu, rūšiuojami ir laikomi šaldymo kameroje. Jie naudojami augintojų kontroliuojamam auginimui, tačiau vis labiau populiarėja ir mėgėjiškam auginimui. Jų privalumas tas, kad derlių galima skinti visą vegetacijos sezoną (vaisius jie veda praėjus aštuonioms savaitėms nuo pasodinimo datos), be to, jie taupo laiką, nes derlius nuimamas jau pirmaisiais auginimo metais. Tačiau „frigo“ braškių daigai po pasodinimo reikalauja kruopštesnės priežiūros (ypač laistymo) ir, panašiai kaip ir vazoniniai daigai, yra šiek tiek brangesni.
Braškių auginimo sąlygos
Braškės geriausiai auga ir derlių duoda saulėtoje vietoje (pavėsyje jos prasčiau žydi ir dera, o vaisiai ne tokie aromatingi ir saldūs). Dirva turėtų būti derlinga, humusinga, pakankamai laidi, bei leidžianti reguliuoti vandens balansą. Sunkios, permirkusios ir užlietos dirvos nėra tinkamos. Optimalus dirvos pH braškėms yra 5,5-6,2. Braškės prasčiau auga ir veda vaisius rūgštesnėse ir šarmingesnėse dirvose.
Renkantis braškėms auginti tinkamą vietą, verta atkreipti dėmesį ir į greta augančius augalus. Nereikėtų auginti braškių šalia aviečių ar gervuogių krūmų, taip pat lysvėse su agurkais ir kopūstinėmis daržovėmis, nes šie augalai neigiamai veikia braškių augimą. Kita vertus, šalia braškių (pvz., braškių lysvės pakraščiu) verta sodinti česnakus ir svogūnus, kurie padeda apsaugoti braškes nuo pilkojo pelėsio.
Vietos paruošimas braškių sodinimui
Jei norite pradėti auginti braškes savo sklype anksti pavasarį, jau rudenį turėtumėte paruošti dirvą, perkasdami ją kartu su mėšlu. Prieš pat sodinant braškes, dirvą taip pat reikėtų labai kruopščiai išvalyti nuo piktžolių, nes vėliau bus labai sunku suvaldyti piktžoles jau augančiose braškėse.
Braškių sodinimas
Sodinimui pasirinkite daigus su stipria šaknų sistema (be žaliojo pelėsio ar juodų dėmių ant šaknų). Braškių daigus reikia sodinti taip, kad lapų pagrindo neuždengtų nauji pumpurai. Tarp daigų turi būti apie 35 cm atstumai, o tarp eilių – 70 cm. Taip pat nepamirškite, kad jei turite stipriai augančią braškių veislę, atstumas tarp sodinukų turėtų būti didesnis. Kita vertus, jei turite silpnai augančių veislių, tuomet atstumus tarp sodinukų reikėtų sumažinti. Tas pats pasakytina ir apie dirvožemio tipą. Kuo dirvožemis turtingesnis ir geriau tręšiamas, tuo braškių augalai augs energingiau, todėl tarpai tarp augalų eilėje turėtų būti didesni.
Dirva aplink daigus turėtų būti įdirbta ir palaistyta, ji turėtų būti užklota šiaudais arba plėvele (braškių sodinimą naudojant specialiąją agroplėvelę aptarsime truputi toliau).
Paprastus braškių daigus sodiname rudenį (tam, kad sekantį vasaros sezoną jau sulaukti derliaus), bet ne prieš pat šalčius, o truputi anksčiau. Prieš pat žiemą daigus užklojame storu šiaudų sluoksniu, kad apsaugotume juos nuo šalčio. Tuo tarpu „frigo” tipo daigus galima sodinti pavasarį.
Braškių priežiūra
Pavasarį braškių priežiūrą pradedame nuo žiemos dangos pašalinimo, kuri paprastai būna storas šiaudų sluoksnis. Tada sugrėbiame ir pašaliname senesnius lapus, kurie saugojo šaknies kaklelį nuo šalčio. Tokiu būdu pašaliname ligų sukėlėjus, kurie galėjo peržiemoti ant šių lapų.
Tai atlikus, į rankas paimamas kauptukas arba nedidelis grėbliukas ir dirva išpurenama, o pavasarį braškės ravimos. Nuo ankstyvo pavasario labai svarbu kontroliuoti piktžoles braškėse, kad jos neužgožtų braškių. Tai darykite atsargiai, kad nepažeistumėte švelnių braškių šaknų. Purenti galima 2-3 cm gyliu, ne daugiau. Tačiau piktžoles, ypač daugiametes, reikia šalinti labai atsargiai, ištraukiant jas su šaknimis.
Vėlyvą pavasarį prinokusius braškių vaisius reikėtų skinti kasdien, nes pernokę vaisiai linkę pūti.
Braškių tręšimas pavasarį
Braškių tręšimas pavasarį taip pat yra svarbi procedūra. Šiuo atveju galime naudoti sudėtines mineralines trąšas, kurių galima įsigyti sodininkystės parduotuvėse, geriausia – specialias braškių trąšas, kurias tręšiame vadovaudamiesi ant pakuotės pateiktais nurodymais. Įsitikinkite, kad be pagrindinės NPK formulės, t. y. kalio, fosforo ir azoto, trąšose yra ir kitų braškėms reikalingų makro- ir mikroelementų, t. y. kalcio, boro, geležies, magnio, sieros, vario, mangano, cinko bei molibdeno.
Daugiakomponentės mineralinės trąšos tręšiamos dviem būdais. Pirmuoju atveju visa trąšų dozė išberiama vieną kartą pavasarį, maždaug 0,25 kg trąšų 10 m² lysvės. Antrasis braškių tręšimo būdas yra padalyti trąšas į dvi dozes. Pirmoji, didesnė dozė tręšiama pavasarį, o antroji, šiek tiek mažesnė, tręšiama nuskynus vaisius. Šiuo atveju 0,15 kg trąšų 10 m² braškių lysvės tręšiama pavasarį, o likusi dalis – 0,10 kg 10 m² po derliaus nuėmimo.
Jei sklype vengiama naudoti mineralines trąšas, braškes galima laistyti vandeniu atskiestu biohumusu.
Braškių purškimas nuo pilkojo pelėsio
Viena dažniausių braškių ligų yra pilkasis pelėsis. Ši liga pavasarį gali pasireikšti ant žiedpumpurių ir žiedų rudomis, pūvančiomis dėmėmis. Vėliau ji stipriai pažeidžia vaisius, kurie masiškai deformuojasi, tampa rudi ir pūva, o jų paviršiuje atsiranda pilkas dulkėtas žiedas. Augindami sklype, kur vengiame naudoti cheminius pesticidus, galime naudoti natūralius priešgrybelinius preparatus (biofungicidus) kovai su pilkuoju braškių pelėsiu.
Braškių sodinimas ant agroplėvelės
Pastaraisiais metais vis populiariau braškes sodinti ant juodos agroplėvelės, kuri veikia kaip mulčias, palengvina lysvių įšilimą ir stabdo piktžolių augimą. Toks sodinimo būdas turi daug privalumų ir gerokai palengvina braškių auginimą.
Agroplėvelė yra kvėpuojanti ir pralaidi drėgmei medžiaga, todėl, nors ir dengia dirvą, ji leidžia vandeniui laisvai skverbtis į dirvožemį, be to, neleidžia jam per daug išgaruoti, todėl dirvožemis išlieka nuolat drėgnas. Įrodyta, kad braškių sodinimas ant agrotekstilės pagreitina augalų nokimą.
Norėdami išbandyti šį būdą, pirmiausia nusipirkite tinkamo storio juodos agroplėvelės. Juodos spalvos neaustinė agroplėvelė yra geriausia, nes juoda spalva skatina dirvos įšilimą. Tinkamiausias pluošto tankis yra 50 g/m².
Sodinant daigus tarpai tarp eilučių turėtų būti apie 50 cm, o tarp sodinukų apie 20- 35 cm (jei dirva ypač derlinga o braškių veislė greitai auganti, tarpai gali būti ir didesni).
Pasiruošimas ir braškių sodinimas ant agroplėvelės
Ant paruoštų lysvių visų pirmą reikia tvirtai įtempti agroplėvelę, kad būtų kuo mažiau raukšlių. Geriausia audeklą prie žemės kraštuose pritvirtinti agrotekstilės smeigtukais. Šiuos smeigtukus galima nusipirkti arba pasigaminti patiems iš atitinkamo storio vielos. Nukirpkite maždaug 30 cm ilgio vielos gabalus ir sulenkite juos iš dviejų pusių, o vidurinę dalį palikite tiesią. Turėtumėte gauti pasagos formos smeigtukus, kurie smeigiami į agroplėvelės kraštus.
Tose vietose, kur planuojami sodinti daigai, tiesia linija įpjauname tekstilę. Darome du susikertančius pjūvius, kurie sudaro X formą. Pjūviai neturėtų būti per dideli, nes tuomet gali augti piktžolės (pjūvio ilgis apie 10 cm).
Į paruoštas vietas sodiname braškių daigus. Po augalais reikia iškasti pakankamai gilias duobes, kad sodinant šaknys nesulinktų ir būtų įkištos vertikaliai, o paskui užbertos žemėmis. Svarbu, kad iškastą žemę dėtumėte ne ant agropluošto, o, pavyzdžiui, į kibirą. Taip pat turėtumėte įsitikinti, kad sodinukų nesodinate per giliai (apatinės šakos po žeme) arba per sekliai (šaknys matomos virš dirvos). Pasodinus, nuvalykite žemės perteklių nuo agroplėvelės ir gausiai palaistykite lysvę.
Braškių auginimas vazonuose
Jei turite nedidelį žemės sklypą arba, pavyzdžiui, balkoną ar terasą, braškes galite auginti induose. Geriausiai tokiam auginimui tinka tos veislės, kurios pakartotinai veda vaisius ir išaugina daug šakniastiebių – tinka auginti prie atramų. Dabar labai madingos tampa vijoklinės braškių veislės (pvz. Selva), kurios veda vaisius nuo liepos iki vėlyvo rudens.
Auginimo saulės šviesoje ir dirvožemio pH reikalavimai yra panašūs kaip ir auginant žemėje. Geras substratas auginimui konteineriuose yra durpių substratas, į kurį sezono pradžioje įberiama lėtai išsiskiriančių sudėtinių trąšų (arba laistoma skystomis trąšomis visą sezoną).
Braškių auginimas šiltnamyje
Braškės puikiai pritaikytos taip pat auginimui šiltnamyje. Šiltnamio sąlygos suteikia braškėms daugiau stabilumo, kadangi jos nėra taip veikiamos oro sąlygų, t. y. staigių ir stiprių liūčių, dėl kurių vaisiai gali supūti, taip pat krušos, kuri gali sunaikinti visą derlių.
Be to, šiltnamyje daug lengviau užtikrinti optimalią braškėms temperatūrą, ypač per pavasarines šalnas, kurios gali pakenkti žiedams ir vaisių derliui. Šiltnamio braškių privalumas yra ir nokimo laikas – jomis galite mėgautis tuo metu, kai antžeminės braškės dar tik pradeda žydėti.
Auginant braškes šiltnamyje jų priežiūra iš esmės nesiskiria nuo auginimo lauke. Kaip ir auginant įprastai, svarbu laiku nupjauti šakniastiebius, saugoti augalus nuo parazitinių ir grybelinių ligų, bei tinkamai tręšti.
Šaltiniai:
https://poradnikogrodniczy.pl/truskawki.php
https://ogrodosfera.pl/blog/uprawa-truskawek-na-dzialce-2
https://www.almanac.com/plant/strawberries
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.