Vandens šildytuvas tarnaus ilgiau, jeigu išvengsite šių priežiūros klaidų

Vandens šildytuvas – vienas iš nepastebimesnių namų ūkio prietaisų. Paprastai jis ramiai dirba kažkur paslėptas rūsyje, garaže ar techninėje patalpoje. Būtent dėl šios „neregimybės“ daugelis namų šeimininkų apie šį įrenginį prisimena tik tada, kai jis sustreikuoja – ir tada laukia nemaloni staigmena: šaltas dušas arba vandeniu užlietas rūsys.

Tūriniai vandens šildytuvai (boileriai) veikia vidutiniškai 8-12 metų, o modernūs momentiniai modeliai gali tarnauti dar ilgiau – net 15-20 metų. Tačiau tai – tik teorija. Praktikoje įrenginio amžius labai priklauso nuo priežiūros ir naudojimo įpročių. Tinkamai prižiūrint ir vengiant įprastų klaidų, galite ne tik pasiekti, bet ir viršyti gamintojo numatytą tarnavimo laiką. Priešingai – netinkama priežiūra ir blogi naudojimo įpročiai gali sutrumpinti boilerio amžių perpus.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime 12 dažniausių klaidų, kurios greitina vandens šildytuvo gedimą, ir pasidalinsime konkrečiais sprendimais, kaip jų išvengti.

Per aukšta vandens temperatūra

Daugelis namų šeimininkų, mėgstančių karštesnį dušą, nustato per aukštą vandens temperatūrą šildytuve – 70-80 °C ar net daugiau. Tai atrodo logiška: juk kuo karščiau, tuo geriau? Deja, tikrovė kitokia. Per aukšta temperatūra daro neigiamą poveikį:

• Greitesnis kaitinimo elemento nusidėvėjimas. Kai palaikoma aukštesnė temperatūra, kaitinimo elementas (TEN) turi dirbti intensyviau ir dažniau įsijungti. Šiluma sklinda greičiau, kai temperatūrų skirtumas didesnis, todėl šildant iki 80 °C elementas dirba daug sunkiau nei palaikant 55 °C. Tai reiškia dažnesnius įjungimo-išjungimo ciklus ir greitesnį komponentų susidėvėjimą.
• Spartus mineralinių nuosėdų susidarymas. Aukštesnėje temperatūroje vandenyje esantys mineralai (kalcis, magnis) daug greičiau kristalizuojasi ir nusėda ant kaitinimo elemento bei bako sienelių. Šis kalkių sluoksnis veikia kaip izoliacija, dar labiau mažindama šildymo efektyvumą ir verčianti elementą dar sunkiau dirbti. Susidaro užburtas ratas.
• Didesnės energijos sąnaudos. Kuo aukštesnę temperatūrą bandote palaikyti, tuo daugiau elektros energijos sunaudojama. Tyrimai rodo, kad sumažinus temperatūrą 10 °C galima sutaupyti apie 3-5 % energijos.
• Nudegimo pavojus. Praktinė pusė – vanduo karštesnis nei 60 °C gali nudeginti odą per kelias sekundes, ypač pavojinga vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Optimaliausia vandens temperatūra boileryje yra 55-60 °C. JAV Energetikos departamentas rekomenduoja 49°C (120°F), tačiau Lietuvoje įprasta 55-60 °C. Ši temperatūra yra pakankama bakterijų (įskaitant legionelą) kontrolei, užtikrina komfortišką vonios ir dušo temperatūrą, minimizuoja nusidegimo riziką, mažina kalkių susidarymo greitį bei optimizuoja energijos suvartojimą.

Praktinis patarimas: Jei vis dėlto nerimaujtate dėl bakterijų, kartą per mėnesį galite trumpam (1-2 valandoms) pakelti temperatūrą iki 70 °C terminei dezinfekcijai atlikti.

Vandens šildytuvo plovimas – svarbiausias kasmetinis darbas

Net ir su idealiai švaru vandeniu šildytuve laikui bėgant kaupiasi nuosėdos. Kai vanduo šildomas, jame ištirpę mineralai (kalcis, magnis) atsiskiria ir nusėda rezervuaro dugne. Šis procesas vadinamas elektrocheminiu nusodinimu ir yra neišvengiamas.

Problemų grandinė:

1. Nuosėdų sluoksnis izoliuoja vandenį nuo kaitinimo elemento
2. Elementas turi dirbti ilgiau ir karščiau, kad pasiekti norimą temperatūrą
3. Padidėja energijos sąnaudos (iki 20-30 %)
4. Kaitinimo elementas greičiau susidėvi ir gali perdegti
5. Nuosėdos gali sužaloti termostatą
6. Kalkės gali sukelti bako koroziją, ypač emalės įtrūkimų vietose
7. Vandens šildymas užtrunka ilgiau

Įdomus faktas: Vos 1,5 mm kalkių sluoksnis ant kaitinimo elemento gali padidinti energijos sąnaudas 10 %. 3 mm sluoksnis – net 20 %.

Kaip atpažinti, kad reikia plovimo?

• Girdite burbuliavimo ar „poškėjimo“ garsus šildytuvo viduje
• Vandens šildymas užtrunka ilgiau nei anksčiau
• Pastebite rustelėjusią vandens spalvą
• Iš čiaupo teka drumzlinas vanduo
• Elektros sąnaudos padidėjo be aiškios priežasties

Kaip atlikti vandens šildytuvo plovimą?

Reikalingi įrankiai:

• Žarna (geriausiai skaidri)
• Kibiras
• Veržliaraktis
• Guminės pirštinės
• Skystas citrinų rūgšties tirpalas (jei labai užsikalkėjęs)

Išsamus išplovimo procesas:

1. Išjunkite šildytuvą iš elektros tinklo (ne tik perjunkite termostatu, o fiziškai išjunkite saugiklius arba automatinius jungiklius). Dujiniams šildytuvams – uždarykite dujų tiekimą.
2. Leiskite vandeniui atvėsti bent 2-3 valandas. Darbas su karštu vandeniu – pavojingas.
3. Uždarykite šalto vandens tiekimo į šildytuvą ventilį.
4. Atidarykite karštą vandenį bet kuriame name čiaupe ir palikite atvirai. Tai atleis slėgį sistemoje.
5. Prie nuleidimo čiaupo (paprastai esančio apačioje, šalia apsauginio vožtuvo) prijunkite žarną. Žarnos kitą galą nukreipkite į didelį kibirą, vonią ar tiesiogiai į kanalizaciją.
6. Atidarykite nuleidimo čiaupą ir leiskite vandeniui bėgti, kol jis taps visiškai skaidrus. Pirmieji litrai bus drumsti, pilni nuosėdų.
7. Tuomet atsukite šaltą vandenį. Vanduo pradės tekėti per rezervuarą ir išplaus likusias nuosėdas. Tęskite, kol iš žarnos bėgs visiškai skaidrus vanduo (gali užtrukti 10-20 minučių).
8. Uždarykite nuleidimo čiaupą, atsukite šaltą vandenį ir leiskite rezervuarui užsipildyti. Kai vanduo pradės bėgti iš atidaryto karšto čiaupo – rezervuaras pilnas.
9. Tik dabar įjunkite elektros ar dujų tiekimą, kad vandens šildytuvas pradėtų šildyti.

Kaip dažnai reikėtų plauti vandens šildytuvą?

• Standartinės sąlygos – 1 kartą per metus
• Kietas vanduo – 2 kartus per metus
• Labai kietas vanduo ar intensyvus naudojimas – kas 4-6 mėnesius

Profesionalaus valymo laikas: Jei niekada nevalėte boilerio, kuris veikia 3+ metus, geriau kvieskite profesionalus pirmam kartui. Jie gali išardyti flanšą, fiziškai pašalinti kietąsias nuosėdas ir patikrinti magnio anodą.

Magnio anodo keitimas

Magnio anodas – tai metalinis strypas, kabantis šildytuvo rezervuaro viduryje. Jis yra pagamintas iš magnio lydinio (arba aliuminio), kuris yra chemiškai aktyvesnis už plieną. Štai kaip jis dirba:

• Elektrocheminė apsauga. Vandenyje esantis ištirpęs deguonis paprastai atakuotų plieninius rezervuaro vidaus paviršius, sukeliant koroziją. Tačiau magnio anodas pritraukia šias korozines medžiagas į save dėl elektrocheminio potencialo skirtumo. Paprasčiau tariant, anodas „aukojasi“, kad apsaugotų jūsų šildytuvo baką.
• Kodėl būtinas net emaliuotiems bakams? Nors rezervuaro vidus yra padengtas emalės sluoksniu, ši danga yra trapi. Dėl nuolatinių temperatūros ir slėgio pokyčių rezervuaro sienelės plečiasi ir traukiasi, o emalė įtrūksta. Būtent per šiuos mikroįtrūkimus vanduo pasiekia metalą. Jei nebūtų anodo – prasidėtų korozija, kuri galiausiai priveda prie rezervuaro prakiūrimo.

Anodo būklės požymiai

Kada reikia tikrinti ir keisti magnio anodą?

• Reguliarus tikrinimas – kas 1 metus
• Kai anodas sunaudotas 30 % ar daugiau, arba kas 2-3 metus
• Esant kietam vandeniui, reikėtų tikrinti kas 6 mėnesius, o keisti kasmet

Įspėjamieji ženklai:

• Rudos spalvos vanduo (ypač iš ryto)
• Nemalonus, supuvusių kiaušinių kvapas (sieros vandenilio dujų požymis)
• Pastebimi nuotėkiai iš rezervuaro viršaus
• Vanduo tampa drumzlinas, matomos rusvos ar juodos dalelės

Kaip patikrinti ir pakeisti anodą?

Proceso žingsniai:

1. Išjunkite šildytuvą ir leiskite atvėsti. Nuleiskite dalį vandens (apie 20-30 litrų), kad palengvintų anodo išėmimą.
2. Nuimkite apatinį dangtį (jei elektrinis). Atjunkite elektros laidus nuo kaitinimo elemento.
3. Atsukite flanšo varžtus (paprastai 4-6 vienetai). Flanšas laikys ir kaitinimo elementą, ir magnio anodą.
4. Atsargiai ištraukite flanšą kartu su kaitinimo elementu ir anodu. Dėmesio: kartais ant anodo lieka tik kaištis – visa magnio dalis jau nutirpusi.
5. Tai puiki proga išvalyti kaitinimo elementą nuo kalkių. Naudokite citrinos rūgšties tirpalą arba specialius valymo preparatus.
6. Įsriekite naują anodą į tą pačią vietą flanše. Įsitikinkite, kad jis laisvas ir nekliudo kaitinimo elementui.
7. Pakeiskite gumines tarpines flanše (jos dažnai būna komplekte kartu su nauju anodu). Stipriai, bet ne per daug, priveržkite varžtus kryžminiu būdu.

Anodo tipai:

• Tirpstantis magnio anodas (įprastas) – 15-30 EUR, reikia keisti kas 2-3 metus
• Netirpstantis titano anodas – 80-150 EUR, veikia visą šildytuvo amžių, bet reikia elektros maitinimo (kelių vatų).

Svarbu: Garantija dažnai reikalauja, kad anodas būtų tikrinamas ir keičiamas reguliariai. Jei anodas visiškai nutirpsta ir sugenda rezervuaras – tai nėra garantinis atvejis!

Ventiliacija dujiniams ir hibridiniams šildytuvams

Tinkama ventiliacija yra būtina dujinių ir hibridinių (šilumos siurblio) vandens šildytuvų saugumui, efektyvumui ir ilgaamžiškumui užtikrinti.

Dujiniai šildytuvai

Dujiniai vandens šildytuvai degina kurą vandeniui šildyti. Dėl to kyla du svarbūs reikalavimai ventiliacijai:

• Degimui reikalingas oras. Netinkama ventiliacija apriboja degimui reikalingo oro tiekimą. Dėl to gali vykti nepilnas kuro degimas, kurio metu išsiskiria mirtinai pavojingos dujos – anglies monoksidas (CO).
• Kenksmingų dujų pašalinimas. Ventiliacijos sistema (dūmtraukis) turi užtikrinti saugų ir efektyvų degimo metu susidarančių dujų pašalinimą iš namų.

Hibridiniai šildytuvai (šilumos siurblių principu)

Hibridiniai šildytuvai veikia traukdami šilumą iš aplinkinio oro ir išmesdami šaltą orą.

• Oro cirkuliacija. Be tinkamos ventiliacijos, šildytuvas greitai atšaldys orą aplink save. Tai privers jį dirbti sunkiau ir ilgiau, kad pašildytų vandenį, taip perkraunant vidinius komponentus ir sutrumpinant tarnavimo laiką.
• Minimalus tūris. Hibridiniams šildytuvams paprastai reikia pakankamai didelės ir vėdinamos patalpos, kad būtų užtikrintas nuolatinis šilto oro srautas, iš kurio jie galėtų paimti energiją.

Rekomendacijos

• Laisva erdvė. Taisyklė paprasta: palikite mažiausiai 45 cm laisvos erdvės aplink dujinį ar hibridinį vandens šildytuvą. Tai užtikrina geresnį oro srautą, efektyvumą ir leidžia atlikti priežiūros darbus.
• Vėdinimo vamzdžių tikrinimas. Reguliariai apžiūrėkite vėdinimo vamzdžius, kad jie nebūtų užsikimšę šiukšlėmis ar pelėsiu.
• Saugumas. Šalia dujinio šildytuvo įrenkite anglies monoksido detektorių papildomam saugumui.

Įspėjimas: Dujinio šildytuvo montavimą ir ventiliacijos sistemą turėtų tikrinti tik licencijuotas dujų įrangos montuotojas. Tai ne vieta eksperimentams!

Slėgio nuleidimo (apsauginio) vožtuvo priežiūra

Temperatūros ir slėgio nuoleidimo vožtuvas (TPR vožtuvas) – tai pagrindinis saugos mechanizmas, saugantis nuo katastrofinio rezervuaro sprogimo. Jis atlieka dvi kritiškai svarbias funkcijas:

• Slėgio kontrolė: Kai vanduo šildomas, jo tūris padidėja apie 2-3%. Uždaroje sistemoje (o šildytuvas būtent tokia) tai kelia vidinį slėgį. Jei slėgis viršija saugią ribą (paprastai 6-8 bar), vožtuvas automatiškai atsidaro ir išleidžia vandenį.
• Temperatūros kontrolė: Jei termostatas sugestų ir vanduo perkaitų (virš 95-99 °C), slėgis gali smarkiai išaugti. TPR vožtuvas suveikia kaip paskutinė apsaugos linija prieš sprogimą.

Kas nutinka, kai vožtuvas neveikia?

Scenarijus be funkcionuojančio vožtuvo yra tikra grėsmė. Tuomet slėgis kyla iki kritinio lygio – rezervuaras tampa kaip slėgio puodas. Esant įtrūkimui (korozijai, silpnai suvirintai sienelei), vyksta sprogimas, kuris gali išmesti 100+ litų verdančio vandens ir garo. Padariniai: sunki talpa, struktūriniai pastatų pažeidimai, sunkūs nudegimai, net gyvybės pavojus.

Kaip patikrinti vožtuvą?

Slėgio nuleidimo vožtuvą reikia reguliariai tikrinti, kad įsitikintumėte, jog jis veikia. Jeigu jis neveikia, būtina kuo greičiau pakeisti nauju.

Rankinis patikrinimas: Patikrinkite vožtuvą kartą ar du per metus. Prieš tikrinant, leiskite karštam vandeniui bėgti apie minutę, kad sumažintumėte slėgį. Padėkite kibirą vandeniui surinkti po vožtuvu. Atsargiai pakelkite vožtuvo svirtį:

• Jei vanduo išsiveržia ir vožtuvas grįžta į uždarytą padėtį, jis veikia tinkamai.
• Jei vanduo neišsiveržia, arba svirtis negrįžta į uždarytą padėtį, vožtuvą reikia pakeisti.

KRITIŠKA pastaba: NIEKADA nenaudokite šildytuvo be veikiančio apsauginio vožtuvo. Tai pavojinga gyvybei!

Vandens šildytuvo laikymas neapšildytoje patalpoje

Viena iš klaidų, trumpinančių vandens šildytuvo (boilerio) tarnavimo laiką, yra jo įrengimas nešildomoje, nekondicionuojamoje patalpoje, pavyzdžiui, neapšiltintame rūsyje ar garaže.

Tokia aplinka kelia šildytuvui keletą pavojų:

• Temperatūros ekstremumai. Šaltuoju metų laiku vanduo šildytuvo bake ar prijungtuose vamzdžiuose gali užšalti ir plėstis, sukeldamas vamzdžių ar paties bako plyšimą, o tai gali lemti didelius ir brangius nuostolius. Be to, šildytuvas turi nuolat dirbti intensyviau, kad palaikytų vandens temperatūrą šaltame ore, taip greičiau dėvėdamas vidinius komponentus.
• Aukštesnės sąskaitos už energiją. Nuolatinis šilumos praradimas dėl žemos aplinkos temperatūros priverčia šildytuvą sunaudoti daugiau energijos vandens šildymui, kas tiesiogiai didina jūsų sąskaitas.
• Drėgmės poveikis. Didelis drėgmės lygis nevėdinamose patalpose gali pagreitinti metalinių komponentų ir bako išorės koroziją bei rūdijimą.

Ką daryti, kad to išvengtumėte:

• Geriausia šildytuvą montuoti kondicionuojamoje patalpoje.
• Jei tai neįmanoma, bent jau tinkamai izoliuokite vamzdžius. Taip pat galite apvynioti patį baką specialia vandens šildytuvo antklode, kad sumažintumėte šilumos nuostolius.
• Labai šaltose vietovėse žiemą gali prireikti naudoti mažą patalpos šildytuvą, kad būtų palaikoma saugi temperatūra aplink boilerį.

Neapšiltinti karšto vandens vamzdžiai

Neapšiltinti karšto vandens vamzdžiai yra tyli, bet reikšminga problema, kuri kenkia vandens šildytuvo efektyvumui ir trumpina jo tarnavimo laiką. Ką tai lemia:

• Šilumos praradimas. Kai karštas vanduo keliauja per neizoliuotus vamzdžius, ypač tuos, kurie eina per nešildomas ar šaltas patalpas (rūsius, palėpes, sienų ertmes), jis sparčiai praranda šilumą.
• Šildytuvo perkrovimas. Dėl šilumos praradimo vanduo atiteka į kraną ne toks karštas, koks turėtų būti. Natūrali vartotojo reakcija – padidinti temperatūrą pačiame šildytuve, kad gautų norimą karštį. Tai priverčia šildytuvo kaitinimo elementus dirbti intensyviau ir dažniau įsijungti, todėl jie greičiau susidėvi ir sutrumpėja prietaiso tarnavimo laikas.
• Didelės energijos sąnaudos. Kuo daugiau šilumos prarandama, tuo daugiau energijos reikia sunaudoti jai kompensuoti. Tai lemia aukštesnes elektros ar dujų sąskaitas.

Karšto vandens vamzdžių izoliacija yra paprasta ir nebrangi investicija, kuri greitai atsiperka:

• Priklausomai nuo šildytuvo tipo, vamzdžiams apšiltinti naudojamos polietileno, neopreno putos (tinka elektriniams šildytuvams) arba stiklo pluošto vamzdžio apvyniojimas (tinka dujiniams šildytuvams, ypač 8 colių (apie 20 cm) atstumu nuo dūmtraukio).
• Apšiltinus vamzdžius, šiluma išsaugoma, šildytuvas gali dirbti efektyviau, o jūs greičiau gaunate karštą vandenį. Tai sumažina tiek šildytuvo apkrovą, tiek jūsų energijos sąnaudas.

Savarankiški darbai

Nors noras patiems atlikti remonto darbus namuose yra suprantamas būdas taupyti, bandymas savarankiškai tvarkyti vandens šildytuvo elektros ar dujų jungtis gali būti labai pavojingas ir brangiai kainuojantis.

Pavojai:

• Net menkiausia dujų linijos ar elektros instaliacijos klaida gali sukelti gaisrą, sprogimą arba rimtus elektros sužalojimus.
• Neteisingai atliktos vandens jungtys gali sukelti nuotėkius, kurie gali sugadinti patį šildytuvą ir aplinkines patalpas (rūsį, grindis).
• Savarankiški pakeitimai ar neteisingas montavimas anuliuoja gamintojo garantiją. Be to, tai gali pažeisti vietinius statybos kodeksus ir reikalauti papildomų išlaidų, kad būtų atkurta atitiktis normoms.

Rekomendacija:

Griežtai laikykitės taisyklės, kad bet kokius dujų, elektros ar rimtus vandens šildytuvo modifikavimo darbus atliktų licencijuoti profesionalai. Specialistai užtikrins teisingą laidų, slėgio ir ventiliacijos standartų laikymąsi, užkirs kelią avarinėms situacijoms ir padės išsaugoti garantiją.

Per mažas vandens šildytuvas

Viena dažnų klaidų perkant vandens šildytuvą yra jo dydžio nepritaikymas prie realaus namų ūkio karšto vandens poreikio.

Perkrovimo pasekmės:

• Didelė šeima, nuolat naudojanti kelis dušus, skalbimo mašiną ir indaplovę, nuolatos verčia šildytuvą dirbti pakartotiniais ciklais. Nuolatinis perkrovimas greičiau nudėvi vidinius komponentus.
• Dėl nuolatinio per didelio naudojimo gali pasireikšti nepastovi vandens temperatūra, kuomet šildytuvas nespėja įkaisti iki nustatytos temperatūros.
• Dažnas ir intensyvus darbas reikalauja daugiau energijos.

Rekomendacija:

Kad šildytuvas tarnautų ilgiau ir efektyviau, priderinkite jo dydį prie namų ūkio poreikių:

Šeimos dydis (žmonės)	Rekomenduojama bako talpa (litrais)
1–2	95–130 L
3–4	150–190 L
5 ar daugiau	200 L ir daugiau

Jei karšto vandens poreikis yra labai didelis, apsvarstykite galimybę pereiti prie momentinio (bekanalinio) vandens šildytuvo – jis šildo vandenį pagal poreikį ir neturi talpyklos, taupydamas energiją.

Vanduo žiemą – išleisti prieš išvykstant

Jei vandens šildytuvą naudojate sode ir žiemą ten negyvenate, rudenį, prieš išvykstant ir pamiršus išleisti vandenį iš šildytuvo bei vamzdynų, gali baigtis rimta žala.

Rizika:

• Žiemą vanduo, likęs bake ir vamzdžiuose, gali užšalti ir plėstis. Šis plėtimasis sukelia didelę apkrovą metalinėms bako sienelėms ir vamzdžiams, o tai dažnai baigiasi įtrūkimais ir plyšimu, sukeliančiu potvynį ir didelę žalą, kai tik vanduo atitirpsta.

Veiksmai prieš išvykstant:

1. Išjunkite vandens šildytuvą (elektros ar dujų tiekimą).
2. Visiškai užsukite vandens tiekimą į namus.
3. Išleiskite vandenį iš šildytuvo bako ir visų vamzdžių.
4. Kai kurie modernūs šildytuvai turi „Atostogų režimą“ (angl. Vacation Mode), kuris palaiko žemą temperatūrą (šiek tiek aukštesnę nei užšalimo), kad apsaugotų vamzdžius. Jei jūsų šildytuvas turi šią funkciją, tai gali būti patogus būdas išvengti užšalimo.

Kaip paruošti sodo namelį žiemai, jeigu jame negyvensite? Padarykite tai, kad žiemotumėte be rūpesčių

Instrukcijos ir garantijos

Daugelis vartotojų po vandens šildytuvo sumontavimo iškart pamiršta apie pridėtą vartotojo vadovą ir garantijos sąlygas. Tai yra didelė klaida, galinti sutrumpinti įrenginio tarnavimo laiką ir palikti jus vienus atsakingus už remonto išlaidas.

Klaida:

• Priežiūros grafiko ignoravimas. Gamintojai pateikia tikslias priežiūros rekomendacijas (pvz., kada plauti baką, kada keisti anodo strypą). Jų nepaisymas greitina dalių nusidėvėjimą.
• Garantijos anuliavimas. Neteisingas naudojimas, neleistinų dalių montavimas ar garantijos reikalavimų nesilaikymas (pvz., neatliekami periodiniai patikrinimai) gali anuliuoti garantiją.

Rekomendacija:

1. Užregistruokite savo įrenginį pas gamintoją.
2. Nuodugniai perskaitykite vartotojo vadovą. Laikykitės visų nurodytų priežiūros procedūrų ir pildykite detalų priežiūros žurnalą – fiksuokite, kada atliktas plovimas, vožtuvo patikrinimas, kt.
3. Saugokite visus pirkimo ir remonto kvitus. Tai gali būti būtina, norint įrodyti, kad tinkamai prižiūrėjote įrenginį.

Vandens slėgis šildytuve

Per didelis vandens slėgis, ateinantis iš miesto ar šaltinio, gali didinti įtampą visai jūsų namų vandentiekio sistemai, o ypač vandens šildytuvo bakui.

Per didelio slėgio pavojai:

• Vandens šildytuvo bakas yra skirtas atlaikyti tam tikrą slėgį (įprastai 40–80 PSI). Jei įeinantis vandens slėgis viršija šią ribą, didėja bako įtrūkimo ar net sprogimo rizika.
• Didelis slėgis greičiau nudėvi tarpines, sandariklius ir kitas jungtis, didindamas nuotėkių tikimybę.
• Gali girdėtis bildesys ar trinksėjimas iš bako ar vamzdžių.

Sprendimai:

1. Patikrinkite įeinančio vandens slėgį.
2. Jei slėgis per didelis, įrenkite slėgio mažinimo vožtuvą, kuris reguliuos vandens slėgį, apsaugodamas ir šildytuvą, ir visą buitinę santechniką.
3. Šildant vandenį, jis plečiasi, o tai taip pat sukuria slėgį. Norint sugerti šį perteklinį slėgį ir sumažinti stresą šildytuvui, rekomenduojama įrengti išsiplėtimo baką.

Išvados

Apibendrinant, vandens šildytuvas (boileris) yra vienas iš namų ūkio prietaisų, kurio ilgaamžiškumas ir efektyvumas priklauso ne tik nuo kokybės, bet ir nuo tinkamos priežiūros. Vengiant tokių klaidų kaip per aukštos temperatūros nustatymas, ignoruojant kasmetinį plovimą, tikrinant anodo strypo būklę ir užtikrinant tinkamą bako bei vamzdžių izoliaciją, galima žymiai pailginti prietaiso tarnavimo laiką ir sutaupyti energijos sąnaudų.

Esminis saugumo ir ilgaamžiškumo užtikrinimas yra reguliari apsauginio slėgio vožtuvo priežiūra, gamintojo instrukcijų laikymasis bei svarbių dujų ar elektros jungčių darbai, patikimi specialistams. Reguliari, bet minimali priežiūra yra geriausia investicija į nuolatinį karšto vandens tiekimą.

Nuotraukos asociatyvinės ©canva.