Bugenvilija (Bougainvillea) – egzotinė gėlė, atkeliavusi į mūsų kraštus iš Pietų Amerikos tropinių miškų. Tai dyvinutinių (Nyctaginaceae) šeimos augalas. Ji pavadinta jūrininko L. Bugenvilio (1729-1811), vadovavusio pirmajai prancūzų kelionei aplink pasaulį, garbei. Savo gimtinėje Brazilijoje bugenvilija užauga iki 15 metrų ir gyvena net iki 200 metų. Ten, skirtingai nuo mūsų kraštų, ši gėlė ištisus metus aktyviai auga ir žydi, nepanyra į ramybės būseną, nes oro temperatūra bugenvilijos gimtinėje nenukrenta žemiau +5 °С.
Bugenvilija džiugina akį savo ryškiomis spalvomis. Kitaip nei daugumos gėlių, ryškiausi yra ne bugenvilijos žiedai (jie balti ir smulkūs), o pažiedės – gėlės dalys, supančios tikrąjį biologine prasme žiedą. Pažiedės gamtoje skirtos vabzdžiams privilioti.
Bugenvilija – universalus augalas. Ją galima auginti kaip medelį, vijoklinį, kambarinį augalą. Puikiai tinka auginti balkonuose, terasose. Gėlė bugenvilija visiškai nekenksminga, nekelia jokio pavojaus nei vaikams, nei naminiams gyvūnams. Gyvena ši gražuolė mūsų kraštų sąlygomis 5-10 metų namų sąlygomis ir iki 30 metų oranžerijose. Ilgainiui su amžiumi augalas sumedėja.
Lietuvoje paplitusios bugenvilijos rūšys
Plikoji bugenvilija (Bougainvilliea glabra) – tai vijoklis su plikais spygliuotais stiebais ir baltos, geltonos, raudonos, alyvinės bei rožinės spalvų pažiedėmis. Ovalūs lapai ryškiai žali, nedideli, glotnūs. Gali užaugti iki 5-6 m aukščio, todėl būtina genėti, kad tilptų kambaryje. Auginama dideliuose vazonuose. Žydi balandį-birželį. Plikoji bugenvilija nėra reikli, lengvai prižiūrima net ir pradedančiųjų sodininkų. Šią rūšį lengva genėti ir formuoti, dažnai iš jos formuojami bonsai medeliai, siekiantys vos 15-20 cm aukščio.
Puošnioji bugenvilija (Bougainvilliea spectabilis), dar vadinama didžiąja bugenvilija. Ši rūšis turi stambias baltos, raudonos, rožinės ar alyvinės spalvos pažiedes, kurios augalui žydint blanksta. Stiebai ir lapai kiek plaukuoti. Natūralioje gamtoje šis vijoklinis augalas išauga iki 9 m. Puošnioji bugenvilija taip pat nėra įnoringa, lengvai perneša karštus ir sausus orus.
Bugenvilijos auginimas
Parinkite šilumamėgei bugenvilijai kuo saulėtesnę, erdvią vietą balkone, kieme ar sode. Iš pietų kraštų kilusi bugenvilija mėgsta saulę ir nebijo tiesioginių saulės spindulių. Ši tropinė gražuolė nepakelia žemesnės nei +5 °С oro temperatūros, todėl Lietuvoje lauke žiemoti ji, deja, negali. Į lauką išnešama nuo pavasario, pratinama prie mūsų vėsaus pavasario orų palaipsniui, iš pradžių išnešant tik dienos metu.
Bugenvilijos greitai auga, šiltuoju metų laiku gausiai laistomos, tačiau neperlaistomos. Mėgsta derlingą, purią dirvą. Žydi pavasarį, pavieniai žiedai pasirodo ir vasarą. Nužydėjusios šakelės šalinamos. Pavasarį ir vasarą kas savaitę bugenvilijos pamaitinamos universaliomis arba žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
Pradėjus auginti šią egzotinę gėlę vėsesnio klimato kraštuose, bugenvilija prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų dėl saulės stokos, bei sauso oro, o žiemos metu išmoko pasinerti į ramybės būseną. Taigi rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais, artėjant šalnoms, augalas nugenimas ir perkeliamas į šviesią ir vėsią (apie +10 °C) vietą namuose, kur ir žiemos. Augalui esant ramybės būsenoje, jis laistomas saikingai. Gali numesti dalį lapų, dėl to nereikėtų pergyventi. Kai nukrenta lapai, gėlė nebelaistoma. Jei bugenvilija žiemoja šiltoje patalpoje, gali pradėti menkiau žydėti.
Bugenvilijos persodinimas
Bugenvilijos persodinamos kas du tris metus, anksti pavasarį arba rudenį. Mėgsta velėninę, kompostinę žemę, kompostinės žemės ir durpių mišinį, galima primaišyti smėlio, pridėti medžio anglies, kalio sulfato. Persodinant šaknų gniužulo nevalyti, kuo mažiau liesti, nes šaknys jautrios, pakanka nukratyti nuo jų žemę. Jaunam augalui užtenka 0,4-0,5 litrų talpos vazono, kuris turėtų būti pakankamai aukštas ir neplatus. Jei parinksit žymiai per didelį vazoną, teks ilgiau laukti gėlės žydėjimo.
Bugenvilijas nesunku genėti, šiltuosiuose kraštuose iš jų formuojamos greitai augančios gyvatvorės. Mūsų kraštuose jos taip sparčiai neauga. Tačiau tam, kad gėlė tilptų kambaryje ar norint suformuoti tam tikrą išvaizdą, jas reikia genėti. Siekiant suformuoti medelį, pagrindinį stiebą iki liepos vidurio reikia kelis kartus apgenėti, kad išaugtų stiprios šoninės šakos.
Pasirūpinkite ir tinkama atrama ar karkasu – jei nesiruošiate formuoti iš bugenvilijos žemaūgio medelio, ji augs vijokliu. Karkasas gali būti laiptelių, lanko, apskritimo ant kojelių ar kitokios, jums patinkančios, formos. Plastiškoms ir lanksčioms bugenvilijoms nesunku suteikti norimą formą, svarbu lenkti jas aktyviuoju gėlės gyvenimo periodu, o ne tada, kai bugenvilija pasinėrusi į ramybės būseną. Dviejų kontrastingų spalvų bugenvilijas pasodinus į vieną vazoną, joms augant galima formuoti persipinančias įvairiaspalves bugenvilijų kasas. Taigi vietos išmonei auginant bugenviliją pakaks!
Bugenvilijos dauginimas
Bugenvilija, skirtingai nuo daugelio tropinių savo giminaičių, dauginama ne sėklomis, o auginiais. Juos galima įšakninti bet kuriuo metų laiku, tačiau tinkamiausias laikas – nuo sausio iki balandžio. Auginiai pjaunami su 3-4 pumpurais, apatinis jų pjūvis įskeliamas, pašalinami nereikalingi lapai, kad augalas nenukreiptų į juos pernelyg daug energijos, o koncentruotų ją į šaknis. Sodinami pakankamai giliai, geriausia į smėlį, durpes, arba jų mišinį. Pirmą kartą reikia laistyti saikingai. Pasodintus auginius galima uždengti apverstu stiklainiu ar polietileno plėvele, taip sukuriant augalui šiltnamio efektą. Šaknys išauga per 6 ar daugiau savaičių, apie jų išaugimą jums sufleruos naujai išsiskleidę lapeliai ant auginio. Galima dauginti ir šakniniais auginiais, t.y. šaknies gabalėliais.
Bugenvilijos priežiūros klaidos ir ligos
Bugenvilija pasižymi atsparumu ligoms ir nesukelia didelių rūpesčių savo augintojams. Pagrindinis šio augalo priešas – netaisyklinga priežiūra, kuri gali lemti šaknų puvimą ar nežydėjimą.
Kodėl nežydi bugenvilija? Tai labiausiai paplitęs klausimas apie šio augalo priežiūrą. Priežasčių reikėtų ieškoti gėlės laikymo sąlygose. Galbūt buvo sudrumstas bugenvilijos ramybės periodas, arba gėlė permaitinta azoto trąšomis. Nežydėjimą gali lemti ir šalta vasara, saulės nebuvimas.
Persodinant pastebėjote, jog bugenvilijos šaknys ėmė pūti? Tai ne tik šios, bet ir dažna kitų kambarinių augalų problema. Šaknų puvimą gali sąlygoti perlaistymas, netinkamas drenažas arba jo nebuvimas, azoto trąšų perdozavimas. Tokiu atveju, reikia pašalinti supuvusias šaknų vietas, dezinfekuoti pjovimo vietas.
Bugenvilijų kenkėjai
Tačiau kad ir kaip gerai rūpintumėtės bugenvilija, ją gali užpulti kenkėjai – amarai, voratinklinės erkės. Jie gali kurį laiką nepastebėti maitintis augalo syvais, ir kai jūs juos pastebėsite, augalui gali būti jau padaryta nemažai žalos. Taigi rūpindamiesi augalu, atidžiai apžiūrinėkite, ar nėra požymių, išduodančių, jog augale apsigyveno kenkėjai. Vienas tokių ženklų – išblukę ir lipnūs augalo lapai. Tai amarų buvimo požymis. Šie vabzdžiai apsigyvena augale ištisomis kolonijomis, juos aptikti galite ant gėlės lapų paslėptosios, apatinės, pusės. Atsikratyti jų galima purškiant bugenviliją muilo ir vandens tirpalu. Taip pat galima nurinkti juos ranka ar vatos tamponėliu, tik svarbu nepalikti net ir kelių amarų, nes tokiu atveju, labai greitai jų vėl prisiveis. Bugenvilijos lapus galima pravalyti česnako ar medetkų užpilu. Jei natūralios priemonės visgi nepadeda, reikia naudoti insekticidus.
Taigi suteikus bugenvilijai pakankamai šviesos, šilumos ir skyrus truputį dėmesio bei rūpesčio, būsite jos apdovanoti ryškiu spalvingu grožiu, kuris džiugins akį ir bus tikra jūsų namų puošmena.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
