Lazdyno riešutai – tai skanūs ir maistingi riešutai, kurie auginami tiek natūraliai gamtoje, tiek soduose. Jie yra ne tik vertingas maisto produktas, bet ir puošia kraštovaizdį, suteikia pavėsį, o rudenį džiugina gausiu derliumi. Lazdynai auga ilgai, todėl tinkamas jų pasirinkimas ir priežiūra gali užtikrinti šimtmečius trunkantį derlių. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime, kuo ypatingas lazdyno riešutų auginimas.
Lazdynas: išvaizda, kilmė ir paplitimas
Lazdynai (Corylus) priklauso lazdyninių (Corylaceae) augalų šeimai ir natūraliai auga Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Tai lapuočiai krūmai arba medeliai, užaugantys iki 10 metrų aukščio ir galintys gyvuoti daugiau nei šimtą metų. Jų lapai plačiai ovalūs, dantyti, o ankstyvą pavasarį pasirodo žirginiai – būsimų riešutų pirmtakai.
Lazdynai mėgsta vidutinio klimato zonas, kuriose netrūksta šviesos ir šilumos. Jie gali augti tiek laukinėje gamtoje, tiek specialiai prižiūrimuose soduose, kur juos lengva formuoti ir kontroliuoti derlių. Dažniausiai sutinkama rūšis (ir vienintelė savaiminė Lietuvoje) – paprastasis lazdynas (Corylus avellana), kuris užauga iki 3–7 metrų aukščio. Jis turi tankią lają, širdies formos, dantytus lapus ir pavasarį anksti išsiskleidžiančius žirginius, kurie yra svarbūs augalo apdulkinimui.
Lazdynas yra dvinamis augalas – tai reiškia, kad ant to paties krūmo auga tiek vyriškieji, tiek moteriškieji žiedai. Vyriškieji žirginiai subręsta dar rudenį, o pavasarį paskleidžia žiedadulkes, kurias vėjas nuneša ant moteriškųjų žiedų. Rudenį subrandina vaisius – lazdyno riešutus, kurie yra maistingi, turtingi aliejais, baltymais ir vitaminais.
Lazdynai vertinami ne tik dėl riešutų, bet ir dėl dekoratyvumo, ypač dekoratyvi raitytoji lazdyno veislė (Corylus avellana ‘Contorta’). Be to, šio augalo mediena yra kieta ir lanksti, todėl naudojama įvairių dirbinių gamybai.
Lazdynų rūšys ir veislės
Lazdyno gentis apima apie 15–20 rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jos skiriasi dydžiu, riešutų forma ir skoniu, taip pat atsparumu šalčiui bei ligoms.
Pagrindinės lazdyno rūšys:
- Paprastasis lazdynas (Corylus avellana) – plačiausiai paplitusi rūšis Europoje, įskaitant Lietuvą. Jo riešutai yra vidutinio dydžio, apvalūs, o pats krūmas gali siekti 3–7 m aukštį.
- Didysis lazdynas (Corylus maxima) – kilęs iš Pietryčių Europos, užaugina didesnius riešutus, pasižymi tankesniu krūmu. Garsiausia veislė – „Lambert“.
- Turkinis lazdynas (Corylus colurna) auga kaip medis, gali siekti iki 20 m aukštį. Riešutai mažesni, bet labai skanūs.
- Amerikinis lazdynas (Corylus americana) – kilęs iš Šiaurės Amerikos, labai atsparus šalčiui, užaugina smulkius, bet skanius riešutus.
- Mandžiūrinis lazdynas (Corylus mandshurica) – paplitęs Tolimuosiuose Rytuose, išsiskiria pailgais, giliai vagotais riešutais ir dekoratyviais lapais.
Populiarios lazdyno veislės:
- „Cosford“ – ankstyva, derlinga veislė, duodanti didelius, plonas luobeles turinčius riešutus.
- „Webb’s Prize Cob“ – viena derlingiausių, užauginanti didelius, gero skonio riešutus.
- „Halle’sche Riesennuss“ – vėlyva, bet itin derlinga veislė su stambiais riešutais.
- „Contorta“ – dekoratyvinė veislė su susiraizgiusiomis šakomis, naudojama sodų puošybai.
- „Red Majestic“ – veislė su raudonais lapais ir dekoratyviomis šakomis, auginama kaip akcentinis sodo augalas.
Lazdyno riešutų auginimas: vietos parinkimas ir tinkama dirva
Lazdynas geriausiai auga šviesioje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje. Nors jis gali pakęsti dalinį pavėsį, gausesnį derlių duoda augdamas saulėje.
Tinkamiausia dirva lazdyno riešutų auginimui:
- Derlinga ir puri dirva: geriausiai tinka priemolio arba lengvo priemolio dirvos, turtingos humusu.
- Geras drenažas: lazdynai nepakenčia užmirkimo, todėl dirva turi būti gerai nusausinta.
- Silpnai rūgšti arba neutrali pH (6,0–7,0): jei dirva per rūgšti, ją reikia nukalkinti.
Norint sulaukti gausaus lazdyno riešutų derliaus, reikia žinoti, jog lazdynas nepakenčia:
- žemos, pelkėtos vietovės su užsistovinčiu vandeniu;
- smėlingos ir labai sausos dirvos, nes jos greitai išdžiūsta ir skurdina augalą;
- šalčio duobės, kur anksti pavasarį šalnos gali pažeisti žiedus.
Kaip sodinti lazdyno riešutą?
Prieš sodinant lazdynus, reikia numatyti ir būsimus tarpus tarp augalų: jei sodinama krūmų forma, tarp jų paliekama 3–4 m, jei medžių – 5–6 m atstumas. Taip pat svarbu medelius sodinti rudenį (rugsėjį–spalį) arba anksti pavasarį, prieš sprogstant pumpurams.
Lazdyno sodinimas žingsnis po žingsnio:
- Iškaskite apie 50 cm skersmens ir 40–50 cm gylio duobę.
- Įdėkite komposto, sumaišyto su viršutiniu dirvos sluoksniu.
- Supilkite kibirą vandens ir palaukite, kol įsigers.
- Jei dirva sunki, papildomai įmaišykite nerūgščių durpių ir smėlio.
- Sodinkite su visu žemių gniutulu arba, jei šaknys atviros, prieš sodinimą pamirkykite jas molio skiedinyje.
- Pasodinus, patrumpinkite virš 5–6 pumpuro nuo žemės.
Lazdyno riešutų auginimas: priežiūros ypatumai gausiam derliui
Kad lazdynai gerai augtų ir duotų gausų derlių, reikia laikytis šių priežiūros taisyklių:
- Kasmet tręšti mineralinėmis trąšomis (superfosfatas, kalio druska).
- Kas dvejus metus patręšti organinėmis trąšomis.
- Mulčiuoti nupjauta žole ar kompostu, nes lazdynai mėgsta derlingą dirvožemį.
- Genėti kas 5 metus, pavasarį, kol nepradėjo tekėti sula. Palikti apie 10 stipriausių stiebų.
- Lazdynai yra kryžmadulkiai augalai, todėl geram apdulkinimui reikalingi bent 2–3 skirtingų veislių augalai.
- Kuo daugiau šviesos, tuo geresnis derlius. Lazdynai netoleruoja gilaus pavėsio.
- Laistyti sausros metu. Ypač svarbu laistyti pavasarį ir vasaros pradžioje, kai formuojasi riešutai.
Lazdyno riešutų kenkėjai ir ligos
Lazdyno riešutus gali pažeisti įvairūs kenkėjai ir ligos bei taip sugadinti derlių, todėl svarbu laiku imtis prevencijos:
- Lazdyninė erkė pažeidžia lapus; kovojama purškiant specialiais preparatais.
- Lazdyninė vaisėdė suėda riešutų branduolius; būtina rinkti ir naikinti pažeistus vaisius.
- Miltligė pasireiškia baltomis apnašomis ant lapų; gydoma fungicidais.
Lazdyno riešutų auginimas: kada nuimti derlių?
Lazdyno riešutų derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo rūšies ir klimato sąlygų. Paprastai lazdynai pradeda brandinti riešutus rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį, tačiau tikrąjį subrendimo ženklą galima nustatyti stebint patį riešutą. Kai riešutai pradeda kritinėti iš pažiedžių, tai rodo, kad jie visiškai subrendo ir pasiruošę skynimui.
Tačiau jei pastebėjote, kad daug riešutų dar nėra iškritę, galite paspartinti džiūvimo procesą, patys juos nuskindami ir surinkdami su pažiedėmis. Taip surinktus lazdyno riešutus svarbu paskleisti sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje, kad jie greičiau išdžiūtų ir neperdžiūtų.
Riešutų nuėmimo laikas taip pat priklauso nuo oro sąlygų – geriausia derlių nuimti sausą ir šiltą dieną, kad išvengtumėte pernelyg drėgnų sąlygų, kurios gali paskatinti pelėsio vystymąsi.
Neretai derliaus skynimą paspartina ir lazdyno riešutais užsukantys pasivaišinti paukščiai. Todėl kartais galima derliaus ir nesulaukti, jei lauksime, kol riešutai pilnais sunoks, o tuo tarpu juos išsinešios kėkštai ir kiti smaguriai.
Kaip sandėliuoti lazdyno riešutus?
Tinkamas riešutų sandėliavimas yra esminis norint išlaikyti jų kokybę ir šviežumą. Pirmiausia, riešutai turi būti tinkamai išdžiovinti. Juos reikia paskleisti vienu sluoksniu ir leisti džiūti sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje 2–3 savaites, kol jie pilnai išdžius. Jei norite paspartinti procesą, galite naudoti specialią džiovyklę, tačiau ji pagelbės tik džiovinant nedidelį riešutų kiekį.
Riešutų laikymas taip pat reikalauja tam tikrų sąlygų. Svarbu juos laikyti vėsioje, sausoje vietoje, geriausia temperatūra būtų nuo 0 iki 10 °C. Aukštesnė temperatūra gali paskatinti riešutų riebalų oksidaciją ir tuomet jie ims greičiau gesti.
Kad riešutai būtų apsaugoti nuo kenkėjų ir drėgmės, juos galima laikyti sandariuose maišuose ar stiklainiuose su dangčiais. Tokiomis sąlygomis riešutai išliks švieži ilgiau ir nebus pažeisti. Be to, galite pridėti smulkiai malto lauro lapo ar kankorėžių, kad apsaugotumėte juos nuo kenkėjų.
Ilgalaikė priežiūra ir derliaus gausa
Kad riešutų derlius kasmet būtų gausus, būtina reguliariai prižiūrėti lazdynus. Tai apima tinkamą laistymą sausringu laikotarpiu, tręšimą maistinėmis medžiagomis ir genėjimą, kad krūmas būtų stiprus ir sveikas. Pavasarį ir vasarą būtinai stebėkite, ar nėra ligų ar kenkėjų, kurie galėtų pakenkti derliui.
Laikantis šių patarimų, lazdynai augs sveiki ir galėsite kasmet mėgautis kokybiškais ir gausiais riešutais, kurie taps puikia ingredientų dalimi jūsų namų gamybos patiekaluose arba dovanose.
Lazdyno riešutų nauda sveikatai
Lazdyno riešutai – maistingas ir sveikas produktas, turintis daug vertingų medžiagų:
- Gausu sveikųjų riebalų: ypač mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
- Daug baltymų ir skaidulų, kurios skatina sotumo jausmą, gerina virškinimą.
- Vitamino E šaltinis: stiprina imuninę sistemą, saugo odą ir lėtina senėjimo procesus.
- Magnis ir kalis palaiko normalią širdies veiklą, mažina stresą, gerina raumenų funkciją.
- Antioksidantai apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos, mažina uždegimus.
Reguliarus lazdyno riešutų vartojimas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, padėti smegenų funkcijai ir suteikti energijos!
Lazdyno riešutų auginimas gali būti puikus pasirinkimas tiek mėgėjams sodininkams, tiek rimtesniems augintojams. Pasirinkus tinkamą vietą, rūšį ir skyrus laiko priežiūrai, lazdynas taps ilgaamže sodo dalimi, kasmet džiuginančia gausiu ir vertingu derliumi.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/lazdynas/
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/hazel-tree-corylus-avellana/
- https://www.thespruce.com/hazelnut-tree-growing-guide-5196351
- https://www.wildway.info/p/how-to-plant-hazlenuts-cobnuts-filberts
- https://www.growveg.com/guides/a-guide-to-growing-your-own-hazelnuts/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
