Šalia obelų, kriaušių ar svarainių, paminėsime dar vieną giminingą obelinių augalų grupei priklausančią rūšį – cidoniją. Cidonija yra medelis su kriaušės ar obuolio formos dideliais vaisiais, bet svarainio prieskoniu – štai kaip galima pažinti šį įdomų kultūrinį augalą. Jo auginimo subtilybės nieko nenustebins, bet cidonijos duodama nauda kažkam bus naujiena. Nors Lietuvoje augalas nėra populiarus, tačiau kiekvienas sodininkas kultūrinių ir dekoratyvinių augalų kolekcijoje turėtų auginti ir šį neįprastai paprastą augalą. O mes dalinamės įžvalgomis, kaip auginti cidoniją ir kokių naudų iš jos išpešti.
Susipažinkime su kultūriniu medžiu – cidonija
Vienintelė cidonijų atstovė – paprastoji cidonija (Cydonia oblonga) – yra didelės erškėtinių augalų (Rosaceae) šeimos narė. Be jau žinomos rūšies, dar atrasti keli tarprūšiniai hibridai su obelimi ar japonine kriauše. Kadangi cidonija priklauso obelinių pošeimiui, tad nestebina, kad šio augalo vaisiai ir medžio išvaizda primena mums puikiai pažįstamas obelis ar kriaušes.
Šis lėtai augantis augalas užauga medžio ar krūmo pavidalo, siekiančio apie 3–6 (8) metrus aukščio ir 4–6 m pločio, bet Lietuvoje esti perpus mažesni. Cidonija turi didelius, iki 6–11 cm ilgio užaugančius paprastus lapus, o nuo gegužės mėnesio šakelių viršūnėse išskleidžia didelius (5 cm skersmens) baltus ar rožinius žiedus.
Cidonija rudenį (rugsėjį–spalį) veda vaisius obuoliukus, kurie esti 7–12 cm ilgio ir 6–9 cm skersmens (Lietuvoje dažniausiai mažesnius), iš pradžių plaukuoti, bet vėliau nuplinka ir įgauna geltoną spalvą. Vaisių dydis ir medžio forma ar aukštis gali svyruoti priklausomai nuo pasirinktos auginti veislės, nes vienų vaisius net gali būti sunku atskirti nuo įprastų kriaušių, o kitų labiau primena svarainius ar obuolius.
Šis augalas kilęs iš pietvakarių Azijos regiono, apimančio Armėniją, Azerbaidžaną, Iraną, Turkmėnistaną, Kaukazo sritį. Cidonija sėkmingai introdukuota ir į Europą ar Amerikos žemynus, nes augalas tinkamas auginti 5–9 atšiaurumo zonose.
Kokios cidonijos veislės populiariausios?
„Champion“ – šios ankstyvos veislės medelis užauga iki 3–4 metrų aukščio, sunokina itin didelius geltonai žalios spalvos obuolio ar kriaušės formos vaisius. Medelis dažnai auginamas dėl dekoratyvinių paskatų, nes yra kompaktiškas, žydi dideliais žiedais.
„Darunok Onuku“ – sena veislė iš Lenkijos, kuri užauga iki 2–4 metrų aukščio. Derlingas augalas veda obuolio formos geltonos spalvos vaisius, kurie esti vieni iš didžiausių. Juos išlaikyti sandėliuojant galima net iki kovo mėnesio.
„De Provence“ – ši veislė garantuoja atsparumą šalčiams ir kai kuriems kenkėjams, auga greitai ir anksti dera. Medelis užauga iki 4 metrų.
„Vranja“ – apdovanojimus pelniusi veislė, Lietuvoje užauganti iki 3 m aukščio. Medelis rudenį aplimpa nepaprastai dideliais (apie 250 g), auksiniais kriaušės pavidalo vaisiais. Veislė kilusi iš Serbijos, atspari dideliems šalčiams.
„Leskovacka“ – tai iki 4 metrų užauganti Serbijoje sukurta veislė. Lietuvoje ji laikoma viena atspariausių veislių šalčiams ir ligoms. Vaisiai primena didelius (apie 250 g svorio) obuolius.
„Portugal“ – medis, kuris užauga 3 x 3 m dydžio, veda didelius, geltonus svarainio skonio vaisius. Tai savidulkė veislė, kuri derėti pradeda 3–4 metais po pasodinimo.
Kaip cidonija auginama?
Vieta. Jeigu susiruošėte auginti cidoniją ir jau įsigijote jos sodinukų, parinkite joms pilnai saulės apšviečiamą vietą. Augalui reikia gauti per parą mažiausiai 6 valandų saulės šviesos, tada bus garantuotas nuostabus žydėjimas pavasarį ir gausus vaisių derlius rudenį. Taip pat, idealiausia, jei vieta bus apsaugota nuo vėjų ir vėlyvų pavasario šalnų.
Dirva. Cidonijai augti prireiks dirvos su 6,0–7,5 reakcijos pH, kuri yra giliai įruošta, trąši, laidi vandeniui. Augalas augs įvairios struktūros dirvožemyje, išskyrus sunkų molį, kuriame užsilaiko vanduo.
Cidonijos auginimas vazone. Jeigu atrasite veislių su žemaūgiais poskiepiais, tokie augalai tiks auginti ir vazone. Tik šiam augalui reikės didžiulio (mažiausiai 45 cm skersmens) vazono, idealiausiai – 60 cm skersmens. Vazonui užpildyti naudokite priemolio substratą ar kompostą be durpių. Be to, kas kelerius metus pavasarį persodinkite cidonijas į šiek tiek didesnį indą.
Cidonijos sodinimas
Kai jau parsivežėte cidonijos sodinuką ar išsiauginote jį patys, belieka tinkamai jį įkasti į pasirinktą vietą. Iškaskite duobę, kuri už augalo šaknų kamuolį būtų dvigubai platesnė, bet gylis atitiktų vienodai. Į duobę berkite organinio mulčio, ypač, jeigu dirva kalkėta. Įstatę medelį į duobę, užberkite šaknis dirvožemiu, bet įsitikinkite, kad skiepo vieta išlieka iškilusi virš žemės. Naujai pasodintus augaliukus pariškite prie šalia įsmeigtų kuolelių, kad augalas gautų atramos įsitvirtinant.
Jeigu sodinate kelias cidonijas, tarp medelių palikite 3,0–4,5 m atstumus. Geriausias laikas sodinti yra šaltasis sezonas nuo lapkričio iki kovo mėnesio, kol augalas yra ramybės būsenoje.
Cidonija ir jos priežiūra
Laistymas. Palaikykite drėgną dirvą naujai pasodintiems krūmeliams, tad laistyti gali tekti gana dažnai. Įsitvirtinusios cidonijos gali ištverti trumpus sausros periodus, bet reguliarus laistymas padės augalui išauginti gražius vaisius. Vandens trūkumas gali lemti suskilinėjusius ar per anksti krentančius vaisius.
Mulčiavimas. Cidonija apsidžiaugs, jeigu piktžolėms mažinti, drėgmei palaikyti ir dirvos temperatūrai sureguliuoti uždėsite natūralaus mulčio sluoksnį.
Tręšimas. Kasmet anksti pavasarį prieš pradedant augalui rodyti augimo požymius, patręškite cidoniją subalansuotomis trąšomis. Vazonines cidonijas reikės tręšti dažniau, t. y. pavasarį ir vasarą kas dvi savaites skystomis, daug kalio turinčiomis trąšomis.
Genėjimas. Augalą reikės genėti, kad visoms šakelėms būtų užtikrinta saulės šviesa. Pradėti genėti cidoniją galima praėjus dideliems šalčiams, bet augalas dar turėtų būti ramybės būsenos. Pašalinkite susikryžiavusias, sergančias, aplūžusias šakeles, o formuodami lają suteikite jai vazos (į viršų platėjančią) formą. Taip pat negailėdami išpjaukite atžalas, lendančias iš skiepo vietos ar žemiau.
Kaip nuimti ir laikyti cidonijos vaisių derlių?
Norint išlaikyti cidonijų vaisių derlių, sulaukite, kada vaisiai rudenį įgaus geltoną spalvą ir taps nepaprastai aromatingi. Geriausia juos nuskinti, sudėti į medines ar kartonines dėžes ir laikyti tamsioje, vėsioje (0 °C temperatūros) ir 90 proc. drėgnumo patalpoje. Tokiomis sąlygomis jie išsilaiko iki dviejų mėnesių. Visgi Lietuvoje įprasta vaisius iš karto perdirbti į marmeladus, uogienes, džemus, vyną ar sultis, nes švieži vaisiai skoniu nėra patrauklūs.
Cidonija ir jos dauginimo būdai
Cidoniją pasidauginti galima įvairiais būdais, bet kiekvienas jų turi savų pliusų ir minusų:
- Sėklomis. Dauginti paprasta, bet galimai išaugs augalas, mažai bendro turintis su veisle. Be to nuo sėklos pasėjimo iki vaisių derliaus gali praeiti keli metai.
- Šakelių auginiais. Tai paprastas metodas, kuomet atpjaunama 15–30 cm ilgio šakelė ir ją bandoma įšaknydinti vazone. Deja, šis procesas ne visada būna sėkmingas.
- Atlankomis. Pasirinktos apatinės motininio augalo šakelės prilenkiamos prie žemės, ir laukiama, kol sąlyčio vietoje su dirva šakelė išaugins šaknis. Taip susiformuoja identiškas dukterinis augalas, tačiau procesas gana ilgas.
- Skiepijimas ir akiavimas. Metodas patikimas ir išauginama norima veislė, bet jis yra sudėtingas ir reikalaujantis specialių prietaisų bei žinių.
Cidonijos ligos ir kenkėjai
Cidonijos dažniausiai esti sveikos ir atsparios, bet pasitaiko kai kurios ligos ar kenkėjai. Nenustebkite, jeigu ant cidonijos pastebite kriaušėms ir obelims būdingas ligas ar kenkėjus, nes šie augalai yra giminingi.
Štai kokiomis ligomis serga cidonijos:
- Cidoniją visiškai pražudyti gali bakterinė degligė, kurią sukelia bakterija Erwinia amylovora. Tai taip pat reiškia, kad degligės pakąstas augalas turi būti nedelsiant sunaikintas idant apsaugoti kitus vaismedžius.
- dar prie žalojančių ligų prisideda ir miltligė,
- oranžines dėmes ant lapų sukeliantys grybeliai (cidonijų geltonoji dėmėtligė),
- medaus grybai
- rudasis vaisių puvinys
- Netgi yra žinoma, kad cidonijos gali užsikrėsti ir obelų virusais, lemiančiais kamieno griovėtumą, duobėtumą, žievės nekrozę ar chlorotinį lapų dėmėtumą.
Cidonijoms daug žalos gali pridaryti šie kenkėjai:
- amarai, atakuojantys lapus ir jaunus ūglius
- vaisiniai pjūkleliai, kurių lervos prasigraužia į vaisiaus vidų ir lemia ankstyvą jo supuvimą
- obuolinis vaisėdis. Šio drugio vikšrai įsigraužia į vaisių, neleidžia vaisiui subręsti, jis paruduoja, anksti nukrenta arba prapjovus vaisių matyti rudi grioveliai su kirminu.
Cidonijos nauda
Vaisiai maistui. Cidonija rudenį sunokina geltonos spalvos kietus, rūgščius, sutraukiančio skonio didelius vaisius, kuriuos šeimininkės panaudoja marmeladams, uogienėms, džemams virti. Nors vaisiai nėra tokio viliojančio skonio, bet jie turi neišsemiamų naudingųjų medžiagų. Visgi jeigu vaisių tektų paraškyti nuo šiltuosiuose kraštuose augančių cidonijų, liktumėte sužavėti saldžiu, iš karto valgyti tinkamu „auksinių obuolių“ skoniu.
Dekoratyviniai tikslai. Ši rūšis populiari bonsai stiliaus medeliams formuoti. Taip pat, sodininkai mėgsta auginti cidonijas dėl puošnių žiedų.
Žaliava poskiepiams. Galite atrasti nemažą dalį kriaušių veislių, kurių poskiepiui panaudota cidonija.
Atsargiai – nevartokite cidonijos sėklų
Kaip ir bet kurie obuoliukus vedantys vaismedžiai (kriaušės, obelys, svarainiai), jiems būdinga vaisių sėklose kaupti nuodingas cianidines medžiagas. Ne išimtis ir cidonijos, tad šiukštu nevartokite cidonijos sėklų, nes jos yra nuodingos dėl nitrilų, galinčių virsti cianido dariniais.
Šaltiniai
- https://www.ars.usda.gov/ARSUserFiles/20721500/Postman/Postman.2009.UnappreciatedQuince.Arnoldia67(1).pdf
- https://www.researchgate.net/publication/233860209_Cydonia
- https://www.gardenia.net/plant/cydonia-oblonga-quince
- https://www.treeguideuk.co.uk/quince/
- file:///C:/Users/Vartotojas/Downloads/Sodu+3+priedas.pdf
- https://www.rhs.org.uk/fruit/quince/grow-your-own
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
