Palmė – egzotiškas, tačiau vis dažniau lietuvių namuose apsigyvenantis augalas, kurio priežiūra nėra tokio sudėtinga, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasaulyje yra daugiau nei 2600 palmių rūšių, tai, kaip iš tokios galybės išsirinkti sau tinkančią rūšį? Kviečiame susipažinti su populiariausiomis kambarinių palmių rūšimis ir priežiūros patarimais, padėsiančiais iš arčiau susipažinti su šiuo įspūdingu augalu.
Kas per augalas yra palmė?
Palmė – tai arekinių (Arecaceae) šeimos augalas, daugiausiai paplitęs atogrąžų, paatogrąžų, o kai kurios rūšys, ir vidutinio klimato srityse. Daugumą palmių galima atskirti iš didelių, sudėtinių, visžalių lapų arba lapkočių, kurie išsidėstę nešakoto stiebo viršūnėje.
Daugelio rūšių palmės auginamos kaip maistiniai, aliejiniai, pluoštiniai, dekoratyviniai, vaistiniai augalai. Taip pat, daugelio genčių palmės atogrąžų ir paatogrąžų kraštuose auginamos dekoratyviniuose želdynuose.
Lietuvoje palmės auginamos oranžerijose, gyvenamosiose ir darbo patalpose.
| Bendras pavadinimas | Palmė |
| Botaninis pavadinimas | Arecaceae šeimos augalas |
| Augalo tipas | Daugiamečiai medžiai ir krūmai |
| Dydis | Priklausomai nuo rūšies; nuo miniatiūrinių iki labai didelių |
| Saulės poreikis | Dalinis šešėlis |
| Dirvožemio tipas | Drėgnas, bet gerai drenuotas |
| Dirvožemio pH | Nuo neutralaus iki rūgštaus |
| Žydėjimo laikas | Visus metus (retai žydi patalpose) |
| Žiedų spalva | Spalva skiriasi priklausomai nuo rūšies; dažniausios: geltona, oranžinė, žalia, rožinė. |
| Gimtoji vieta | Pietų Amerika, Karibai, Azija ir kt. |
Populiariausios palmių rūšys auginti namuose
Palmė vazonėlyje – tai patrauklus, išskirtiniu namų akcentu galintis tapti namuose, augalas. Paprastai, palmės yra į skirstomos į dvi kategorijas, atsižvelgiant į jų lapų formą. Palmių lapai, arba lapkočiai, būna vėduoklės formos (delniniai) arba plunksnos formos (plunksniniai). Kad išsirinkti palmę savo namams būtų lengviau, pateikiame jums net 8 populiariausių palmių sąrašą, kurias galite auginti namuose.
Didžioji klostūnė (Licuala grandis)
Didžioji klostūnė – tai vėduoklinė palmė, išsiskirianti dideliais, apvaliais, sulankstytas vėduokles primenančiais, lapais, kurie bet kuriai erdvei suteiks įspūdingumo pojūtį.
Ši, iš Australijos kilusi palmė, auginama kambaryje, gali užaugti iki 1.82 m aukščio ir iki 3 m pločio. Augalas augina į uogas panašius raudonus vaisius, kurie yra nuodingi žmonėms, tačiau pritraukia šikšnosparnius ir paukščius, ir yra jų maisto šaltinis.
Vasarą galima šią palmę auginti ir lauke, tačiau patariama jai surasti nuo vėjų apsaugotą vietą, kad nenukentų dideli jos lapai.
Gelsvasis dipsis (Dypsis lutescens)
Gelsvasis dipsis, dar vadinamas bambukine palme, auksine nendrine palme arba geltonąja palme. Tai – viena paklausiausių palmių, galinti pasigirti savo išvaizda. Jos lapai auga kylantys ir virššūnėje užlenkti, lapkočiai geltono arba oranžinio atspalvio, o stiebai – susitelkę ir liekni. Gelsvasis dispsis gali užaugti iki 2.40 m aukščio.
Ši palmė išsiskiria tuo, kad yra pakanti silpnam apšvietimui, todėl puikiai tinka tiems augalų savininkams, kurie mėgsta mažai priežiūros reikalaujančius augalus.
Lieknoji palmikė (Chamaedorea elegans)
Ši palmė savo išvaizda primena bambuką. Ji kilusi iš Meksikos ir Cnetrinės Amerikos, tačiau lengvai prisitaiko prie įvairių auginimo sąlygų.
Patalpoje ši palmė gali siekti apie 1.20 m aukštį, tačiau jos yra lėto augimo, todėl puikiai tinka auginti ankštose erdvėse.
Aukštoji rapipalmė (Rhapis excelsa)
Tai pavėsiui atspari ir lėtai auganti palmė. Jos lapai yra blizgančios žalios spalvos, vėduoklės formos, išsidėstę ant aukštų stiebų.
Ši palmė žinoma dėl savo klasikinio grožio, ji gali užaugti iki 1.80 m aukščio ir 1.20 pločio.
Grakščioji palmikė (Chamaedorea cataractarum)
Grakčioji palmikė dar vadinama ir katės palme. Tai žemaūgis augalas, puikiai tinkantis nedidelio dydžio ar ankštose patalpose. Vidutinis šios palmės aukštis – 90 cm.
Ši palmė turi tamsiai žalius lapus, kurių paviršius blizga. Ji auga ant kelių plonų ūglių, todėl tai sukuria optinę iliuziją, kad ji yra labai tanki. Verta įsidėmėti, kad ši palmė, kitaip nei kitos, mėgsta drėgmę, nes yra kilusi iš Centrinės Amerikos džiunglių.
Žemasis finikas(Phoenix roebelenii)
Tai iš Pietų Kinijos kilusi palmė, kuri turi plunksniškus, šviesiai žalius lapus, o lapkočių pagrindas turi aštrius dyglius, kurie gali sužeisti.
Ši palmė gali užaugti iki 3 m aukščio.
Forsterio hovėja (Howea forsteriana)
Forsterio hovėja yra lėtai auganti palmė, ji atspari tokioms nepalankioms sąlygoms kaip prastas apšvietimas ar sausra, todėl yra puikus namų augalas.
Ši palmė turi plunksniškus, žalius lapus, kurie auga iš vieno kamieno.
Kininė livistona (Livistona chinensis)
Tai viena populiariausių, egzotine išvaizda išsiskiriančių palmių, kurios yra taip pamėgtos auginti namuose. Jos išskirtinumas – lapai ir gebėjimas augti įprastomis namų sąlygomis
Bendrieji kambarinių palmių priežiūros patarimai
- Palankios aplinkos augti sukūrimas. Gamtoje dauguma palmių geriausiai auga, kai yra aukštesnių lapuočių medžių šešėlyje, tačiau tai nereiškia, kad šiam augalui nėra reikalinga šviesa. Dauguma palmių mėgsta ryškią, tačiau netiesioginę šviesą, o kai kurioms tinka ir dalinė saulės šviesa. Pastatykite palmę prie langų, orientuotų į rytus ar vakarus, tačiau saugokitės intensyvios vidurdienio saulės šviesos, kad saulė nenudegintų lapų. Papildomas apšvietimas, pavyzdžiui, auginimo lempos, gali užtikrinti pastovų apšvietimą, ypač tamsesnėse vietose. Taip pat patariame palaikyti optimalią 18-27 °C temperatūrą ir pakankamą drėgmės lygį (geriausia 40-60 %), kad palmių augavietės gerai klestėtų.
- Tinkamo dirvožemio parinkimas. Dauguma palmių nėra labai išrankios ir puikiai auga gerai drenuojamame, šiek tiek rūgščiame arba neutraliame dirvožemyje. Gerai drenuojamas žemių mišinys su perlitu arba smėliu užtikrins tinkamą aeraciją ir apsaugos nuo šaknų puvinio.
- Laistykite, tačiau neperlaistykite. Dažna palmių laistymo problema – perlaistymas. Kad to išvengtumėte, vadovaukitės šia taisykle: laistykite, kai viršutiniame dirvožemio paviršiuje jaučiamas sausumas. Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį ir į sezoninius svyravimus: šiltesniais mėnesiais palmėms reikia daugiau vandens, nei šaltuoju metų laiku. Lasitydami naudokite kambario temperatūros vandenį, venkite vandens iš čiaupo, naudokite distiliuotą arba lietaus vandenį.
Laistydami palmę atkrepkite dėmesį ir į jos lapus: geltonuojantys lapai išduoda, kad palmė yra perlaistyta, o nudžiūvę lapai – vandens stoką. - Atkreipkite dėmesį į drėgmės poreikį ir temperatūrą. Palmė – augalas, kilęs iš tropinio ar subtropinio klimato zonos, todėl dažnai joms reikia daugiau drėgmės, nei įprasta jūsų namuose, ypač šaltuoju metų laiku. Iš esmės jos geriausiai jaučiasi esant tokiam pačiam drėgmės lygiui kaip ir jūs, t. y. apie 40-50 proc. Tinkamiausia joms temperatūra – 18 °C – 24 °C laipsniai.
Galbūt esate girdėję apie tai, kad norėdami padidinti drėgmės lygį, kambarinius augalus turėtumėte apipurkšti vandeniu, taip sukurdami vandens miglą? Tačiau, tai yra gajus mitas, nes poveikis trunka tik kelias minutes ir nepagerina bendros augalų sveikatos. Vis dėlto, taip galite daryti valymo tikslais, t.y., kad labai būtų ššvarūs ir nedulkėtų, nes dulkės trukdo augalui vykdyti fotosintezę. Taip pat, galite kartkartėmis palmę nusinešti į dušą ir lengvai, švelnia vandens srove nuplauti jos lapus. - Naudokite tinkamas trąšas. Tręšimas atlieka svarbų vaidmenį palmių sveikatai palaikyti. Pasirinkite subalansuotas skystas trąšas, skirtas palmėms. Palmes tręškite du kartus per metus jų augimo sezono metu – pavasarį ir vasarą. Rudenį ir žiemą palmės užmiega, todėl nemaitinkite jų miego metu, antraip galite jas pertręšti, to pasekoje, paruduos lapai.
Palmių kenkėjai: kokie jie ir kokias prevencijos priemones naudoti?
Kaip ir daugelis kambarinių augalų, palmės gali būti jautrios kenkėjams. Dažniausi kenkėjai – tai voratinklinės erkutės ir miltuotieji skydamariai. Miltuotuosius skydamarius pažinsite iš baltos, lipnios masės, kurie ją palieka; paprastai jie aptinkami ten, kur lapas jungiasi su stiebu. Voratinklinės erkutės atrodo kaip maži, balti taškeliai ant lapų. Jei šios smarkiai įsisiurbusios, ant apatinės lapų pusės pamatysite smulkius tinklelius.
Aptikę kenkėjus iškart izoliuokite augalą. Nuvalykite palangę, langą, kur jis stovėjo, o labiausiai pažeistas šakas – išpjaukite. Stambesnius kenkėjus nuvalykite su vatos diskeliu, pamirkytu į spiritą. Taip pat galite naudoti insekticidinį muilą.
Dažniausiai pasitaikančios palmių lapų problemos
| Požymiai | Ką tai reiškia? |
| Ruduojantys lapų galiukai | Kambarinės palmės dažnai kenčia nuo kalio trūkumo, kuris pasireiškia, kai pradeda nykti seniausi lapai, pradedant jų lapų galiukais. Geriausia priemonė – kalio papildas. Tačiau viso augalo viršūnėlių parudavimą gali sukelti per gausus tręšimas. |
| Geltonuojantys lapai | Šviesos trūkumas ir perteklinis laistymas (https://derlingas.lt/ukis/ekonomiskas-darzo-laistymas) yra dvi dažniausios kambarinių palmių lapų pageltimo priežastys. Patikrinkite savo augalo sąlygas, kad nustatytumėte priežastį ir pakoreguotumėte jo priežiūrą. |
| Rudos dėmės ant lapų | Net trumpai veikiant žemai temperatūrai, ant kambarinių palmių lapų gali atsirasti rudų dėmių. Saugokite augalus nuo šaltų skersvėjų ir palaikykite patalpoje bent 16°C temperatūrą. |
Kaip tinkamai genėti, dauginti ir persodinti palmę?
Genėjimas. Reguliarus genėjimas padeda palmėms išlaikyti patrauklią formą ir nedidelį dydį. Pradėkite nuo geltonų, rudų ar dėmėtų lapų nupjovimo. Lapus su rudais galiukais, kurie atrodo sveiki, galite nukirpti tik galiukus, o likusius lapus palikti sveikus.
Jei palmė vis dar per vešli, nupjaukite senus, smulkius lapus ir palmės lapkočius aplink apačią iki pat augalo stiebo. Drąsiai nupjaukite visus itin ilgus stiebus, kurie atrodo ne vietoje, tačiau per daug nepersistenkite. Vieno genėjimo metu niekada nenukirpkite daugiau nei trečdalio augalo, nes kitaip galite sukelti jam pakenkti.
Dauginimas. Paprasčiausias palmių dauginimo būdas – dalijimas pavasarį arba kiekvieną kartą, kai persodinate. Kalbant apie persodinimą, atminkite, kad kai kurių palmių atveju kuo didesnis vazonas, tuo aukštesnė palmė gali užaugti.
Persodinimas. Dauguma palmių turi negilią šaknų sistemą ir nemėgsta, kai jas per dažnai persodina, todėl leiskite joms kelerius metus augti tame pačiame vazone, kol jos visiškai pripras prie jo. Be to, tai veiksmingas būdas kontroliuoti jų dydį; turėdamos daugiau vietos ištiesti šaknis vazone, daugelis populiarių kambarinių palmių veislių augs galbūt šiek tiek per greitai, kad jums patiktų.
Verta įsidėmėti, kad geriausia palmes persodinti kas 2-3 metus, o geriausias persodinimo laikas – ankstyvas pavasaris. Taip pat, nepamirškite kasmet iš vazono išimkite viršutinius 5 cm dirvožemio ir pakeiskite jį nauju. Jei tai persodinimo metai, galite to nedaryti.
Rinkdamiesi naują vazoną palmei, atsižvelkite į tai, kad jūsų pasirinktas indas bus jūsų palmės namai bent kelerius metus, todėl pasirinkite jį išmintingai ir įsigykite vazoną su drenažo skylutėmis.
Kaip supaprastinti palmės priežiūrą?
Norėdami supaprastinti kambarinių palmių priežiūros tvarką, susidarykite sezoninį priežiūros kalendorių. Pritaikykite užduotis prie besikeičiančių palmių poreikių per metus. Pavyzdžiui, pavasarį ir vasarą gali prireikti dažniau laistyti ir tręšti, o rudenį ir žiemą – mažiau laistyti ir saugoti nuo skersvėjų. Taip pat, tamsesniais žiemos mėnesiais gali tekti pritaikyti apšvietimą, o sausuoju žiemos sezonu – stebėti drėgmės lygį. Gerai organizuotas sezoninis kalendorius padės užtikrinti nuoseklią priežiūrą, atsižvelgiant į unikalius kiekvieno metų laiko poreikius.
Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/grow-indoor-palm-trees-1902902
https://www.countryliving.com/gardening/g38931355/indoor-palm-plants/
https://www.bhg.com/indoor-palm-plant-care-8602048
https://www.realsimple.com/indoor-palm-tree-8575565
https://www.crocus.co.uk/features/advice/indoor-palm-care-guide/
https://jayscotts.com/blog/indoor-palm-tree-care/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
