Sakytume, kam gali būti įdomus kone kūno dalį nusakantis augalas – kulkšnė? Kad ir su dviprasmišku pavadinimu, šio augalo nuvertinti nereikia, nes jis slepia universalią naudą žmogaus sveikatai. Kulkšnės galima prisirinkti kai kuriuose Lietuvos pakampiuose, o jos paruoštą žaliavą naudoti grožiui puoselėti, mitybai pagerinti ar sveikatos sutrikimams gydyti. Kartais net žolininkai kulkšnę vadina elitiniu augalu, todėl verta pasigilinti, kokia tai visagalė vaistažolė, ką ji geba, kaip prisirinkti ir naudoti.
Kulkšnė: kaip atrodo ir kur ji auga?
Kaip ir nusako pavadinimas, augalų nereikia dairytis į padanges, o belieka nukreipti dėmesį į pažemę, palei savo kulkšnis. Daugeliu atvejų, kulkšnė (Astragalus sp.) yra neaukšta, dažnai net pažeme „besivoliojanti“ daugiametė žolės ar krūmokšnis, kuriai būdingi bene visi pupinių šeimos (Fabaceae) bruožai. T. y. apaugęs plaukeliais stiebas, plunksniški lapai, iš lapų pažastų išaugę į kekių galvutes sutelkti žiedai ir ankšties tipo vaisiai. Šie augalai turi daugialypę reputaciją ir paskirtį: pašarinės žolės, vaistinės bei sveikatinančios priemonės, maisto papildo, o kartais ir nuodingo augalo.
Kulkšnės augimo vietai nereiklios, todėl Lietuvoje sutiksite jas augant miškuose, pamiškėse, šviesiuose šlaituose, karjeruose, smėlynuose, sausuose pušynuose. Žvelgiant plačiąja prasme, kulkšnės paplitusios sausringuose ir pusiau sausringuose Šiaurės pusrutulio regionuose bei Pietų Amerikos vidutinio klimato zonoje. Didžiausia kulkšnių įvairove ir gausa gali pasigirti Azija.
Kulkšnės Lietuvoje – tik 5 rūšys
Paradoksalu tai, kad iš pasaulyje suskaičiuojamų 2500 kulkšnių rūšių, Lietuvoje aptinkamos tik 5. Ir tai – ne visos jos paplitusios vienodai ir tankiai. Susipažinkime su kiekviena iš jų:
Saldžialapė kulkšnė (Astragalus glycyphyllos) – tai labiausiai Lietuvoje paplitusi rūšis, kurią pažinti galima iš 50–120 cm aukščio, žalsvai geltonų žiedų ir tribriaunių, pjautuviškai išsilenkusių ankščių. Pastaroji rūšis itin mėgstama žolininkų dėl vertingos flavonoidų, saponinų, alkaloidų, mineralinių ir kitokių medžiagų sudėties.
Ilguolinė kulkšnė (Astragalus cicer) – šio atstovo Lietuvoje galite net neieškoti, nes ji dėl retumo vis viena įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Įdomumo dėlei žinokite, kad augalas siekia 30–60 cm aukštį, išsiskiria blyškiai geltonais žiedais ir apvaliomis ankštimis.
Smiltyninė kulkšnė (Astragalus arenarius) – neaukštas 10–30 ūgio augaliukas su purpuriniais žiedais retose kekėse ir pailgomis, plaukuotomis ankštimis. Jis dominuoja smėlėtų vietų valdose, kaip antai karjerai, sausi pušynai, smiltynai ir pamiškės, tačiau jo nerasite Lietuvos Šiaurėje. Ši rūšis esti vertinga pašarinė kultūra.
Rekomenduojamas video
Esparcetinė kulkšnė (Astragalus onobrychis) (senesnis pavadinimas – graužyninė kulkšnė) – ši rūšis Lietuvoje netyrinėta, todėl informacijos apie ją pateikta itin saikingai. Augalas užauga iki 10–25 cm (gal net ir 50 cm) ūgio. Jo žiedai yra šviesiai rausvai violetiniai kiaušiniškame žiedyne, o ankštys – 1 cm ilgio, pailgos formos ir gausiai apaugusios plaukeliais.
Juodadantė kulkšnė (Astragalus danicus) – ši retai sutinkama rūšis tesiekia 8–30 cm aukštį. Išskirtiniai bruožai esti rutuliškose kekėse susitelkę mėlynai-violetiniai žiedai ir kiaušiniškos formos baltais plaukeliais apaugusios ankštys. Dėl retumo ši rūšis Lietuvoje paskirties neturi, tačiau užsienio literatūra teigia augalą esant vertinga vaistažole ar apdulkintojų vabzdžių priviliotoju.
Būtina paminėti ir dar porą rūšių, kurių augant Lietuvoje nerasite, tačiau jos plačiai ištirtos mokslo ir naudojamos farmacijos produktuose kaip itin palankiai sveikatą propaguojančios vaistažolės. Tai plėvėtoji (Astragalus membranaceus) ir mongolinė kulkšnės (Astragalus mongholicus).
Naudingi junginiai kulkšnės žaliavoje
Kulkšnė yra turtinga biologiškai aktyvių medžiagų, kurių derinys suteikia augalui plačias terapines galimybes suteikia. Štai kokios veikliosios medžiagos dominuoja augalo antžeminėje dalyje ar šaknyse:
- Polisacharidai, kurie pasižymi imunomoduliaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Pavyzdžiui, iš plėvėtosios kulkšnės išskirta net 24 skirtingi sudėtingų struktūrų polisacharidai, sudaryti iš gliukozės, galaktozės, arabinozės, ramnozės, manozės, ksilozės, fukozės, fruktozės ir ribozės sudedamųjų dalių.
- Flavonoidai, kurie yra stiprūs antioksidantai, padedantys kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažinti uždegiminius procesus. Iš 60 rūšių išskirtas 131 flavonoidas, kurie priklauso skirtingoms subklasėms: flavonams, flavonoliams, flavanonams, flavanonoliams, chalkonams auronams, izoflavonams, izoflavanams ir pterokarpanams.
- Saponinai, iš kurių vieni labiausiai tirtų junginių yra astragalozidai, cikloartanas, oleanano triterpeniniai saponinai. Šios medžiagos turi priešuždegiminį ir neuroprotekcinį poveikį, stiprina kraujagyslių sieneles, gali padėti reguliuoti kraujospūdį.
- Amino rūgštys, kurių reikšmingas kiekis ir įvarovė leidžia kulkšnėms tapti daug žadančiu šių junginių šaltiniu. Kulkšnėse daugiausiai aptinkama arginino, asparagino, prolino, glutamo rūgšties, treonino, valino, metionino ir fenilalanino.
- Mikroelementai, tokie kaip cinkas, geležis, kalcis, magnis.
- Organinės rūgštys, galinčios turėti antioksidacinį poveikį ir prisidėti prie metabolizmo reguliavimo. Dažniausiai kulkšnės turi šių rūgščių: vyno, citrinos, oksalo, gintaro, izocitro ir obuolių.
Kulkšnės nauda sveikatai
Kulkšnė yra tradicinėje kinų medicinoje plačiai naudojamas augalas, kuris pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė ir mokslininkų dėmesio dėl galimos naudos sveikatai. Žemiau pateikiamos kelios pagrindinės sritys, kuriose kulkšnė gali turėti teigiamą poveikį, remiantis moksliniais tyrimais:
- Imuninės sistemos stiprinimas: Tyrimai rodo, kad kulkšnės ekstraktai gali skatinti imuninės sistemos ląstelių, tokių kaip makrofagai ir T-limfocitai, aktyvumą, taip padedant organizmui kovoti su infekcijomis.
- Antioksidacinis poveikis: Augalo sudėtyje yra flavonoidų ir polisacharidų, kurie veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus ir mažinantys oksidacinį stresą. Tai gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir sulėtinti senėjimo procesus.
- Priešuždegiminis poveikis: Kai kurie tyrimai parodė, kad kulkšnės gali slopinti uždegiminių citokinų gamybą, taip mažinant uždegiminius procesus organizme.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga: Yra duomenų, kad kulkšnė gali padėti mažinti kraujospūdį ir gerinti kraujotaką, taip prisidedant prie širdies sveikatos palaikymo.
- Antidiabetinis poveikis: Kai kurie tyrimai su gyvūnais rodo, kad kulkšnės gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti insulino jautrumą, tačiau reikia daugiau klinikinių tyrimų su žmonėmis šioje srityje.
- Priešvėžinis poveikis: Moksliniai tyrimai rodo, kad polisacharidai šiuose augaluose gali turėti priešvėžinių savybių. Jie gali slopinti navikų augimą, skatindami vėžinių ląstelių užprogramuotą ląstelių mirtį ir moduliuodami naviko mikroaplinką. Taip pat nustatyta, kad šie polisacharidai gali sustiprinti tradicinių vėžio terapijų efektyvumą ir sumažinti jų toksiškumą.
- Imunomoduliacinis poveikis: Kulkšnės ekstraktai gali reguliuoti imuninės sistemos veiklą, paveikdami įvairias imuninės sistemos ląsteles. Įsijungia tokios ląstelės, kaip dendritinės ląstelės, T-limfocitai, makrofagai ir natūralios žudikės ląstelės (NK),atip sustiprindami organizmo gebėjimą kovoti su navikais ir infekcijomis.
- Stimuliuojantis poveikis: Kaip adaptogenas, kulkšnė padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių streso veiksnių, įskaitant fizinį, aplinkos ir emocinį stresą. Adaptogenai gali padidinti organizmo atsparumą stresui ir skatinti bendrą gerovę.
- Antimikrobinis poveikis: įrodyta, kad šio augalo šaknis padeda naikinti bakterijas ir virusus infekcijomis sergančioms pelėms.
Kulkšnės žaliavos paruošimas
Norint savarankiškai susirinkti, išsidžiovinti ir pasiruošti žolės ir/ar šaknų žaliavos iš kulkšnės, tai atlikti gana paprasta. Derliaus nuėmimo laikas priklausys nuo reikalingos medžiagos: kulkšnės antžeminė dalis (žolė) pjaunama žydėjimo metu (birželio–liepos mėn.), o šaknys kasamos rudenį.
Toliau seka medžiagos džiovinimo etapas, kur žolė džiovinama pavėsyje, plonu sluoksniu išdėliojant ant popieriaus ar audinio 30–40 °C temperatūroje, o nuplautos ir į smulkesnius gabalėlius supjaustytos šaknys džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialiose džiovyklose (45–50 °C temperatūroje).
Išdžiūvusi žaliava laikoma audinio maišeliuose arba sandariuose induose, sausoje ir tamsioje vietoje.
Kulkšnė ir jos panaudojimas
Kulkšnės yra daugiafunkcė žaliava, plačiai naudojama tiek medicinoje, tiek maisto ir kosmetikos srityse. Įvairiose pramonėse naudojamos bene visos augalo dalys – šaknys, lapai ir sėklos.
Tradicinėje medicinoje (ypač kinų) augalo šaknis ir žolė naudojama imuninei sistemai stiprinti, energijai didinti ir gerinti organizmo atsparumą ligoms. Arbata ruošiama 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintos žaliavos užpilant 250 ml verdančio vandens ir paliekant nusistovėti 10–15 minučių. Nuovirui gaminti reikia 10 g džiovintų šaknų pavirti 30 min. 500 ml vandens, palikti atvėsti, perkošti ir gerti po 100 ml 2–3 kartus per dieną.
Modernioji medicina taip pat neatsilieka šio augalo ekstraktus panaudodama vaistams nuo peršalimo, gripo ir lėtinių ligų atvejais, papildams prieš vėžį, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ar diabeto kontrolei gaminti. Tokiu būdu šaknis naudojama gaminant kapsules, ekstraktus ir miltelius.
Be to, kulšnės ekstraktai yra pageidaujami ir kosmetikos priemonių sudėtyje, todėl jie dedami į kremus ir serumus dėl jų odą nuo senėjimo ir uždegimų apsaugančio veikimo. O kai kurios kosmetikos priemonės su kulkšne skatina kolageno gamybą, todėl gerina odos elastingumą.
Kulkšnė: galimas šalutinis poveikis
Nors kulkšnė laikoma saugia daugumai žmonių, kai kurie asmenys gali patirti šalutinius poveikius:
- Alerginės reakcijos: gali pasireikšti odos bėrimas, niežulys ar kiti alergijos simptomai.
- Virškinimo sutrikimai: tokie kaip viduriavimas, pykinimas ar pilvo skausmas.
- Sąveika su vaistais: kulkšnės preparatai gali sustiprinti ar susilpninti tam tikrų vaistų poveikį, ypač imunosupresantų.
- Nėščiosios ir žindančios moterys: turėtų vengti kulkšnės preparatų vartojimo, nes trūksta duomenų apie jų saugumą šiose grupėse.
- Autoimuninės ligos: asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis, turėtų būti atsargūs, nes augalas gali stimuliuoti imuninę sistemą.
Šaltiniai
- https://www.nccih.nih.gov/health/astragalus
- https://www.vle.lt/straipsnis/kulksne
- https://lsmu.lt/cris/entities/etd/273f96b7-8860-4290-9eae-627984bea01f
- https://www.healthline.com/nutrition/astragalus
- https://www.gbif.org/species/5342618
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26916911
- https://www.frontiersin.org/journals/pharmacology/articles/10.3389/fphar.2021.737674/full
- https://www.mdpi.com/1424-8247/17/5/636
- https://www.verywellhealth.com/astragalus-what-should-i-know-about-it-89410
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4791984
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
