Žilvitis, oficialiai vadinamas žilvitiniu karklu, išsiskiria greitu augimu ir išskirtinu lankstumu. Šis daugiafunkcis augalas sėkmingai prisitaiko tiek natūraliose, tiek žmogaus veiklos aplinkose ir yra labai paplitęs. Dėl savo gebėjimo greitai augti ir lankstytis kaip tikras jogos meistras, jis vertinamas kraštovaizdžio formavime. O dėl naujai atrandamų šio augalo savybių jis tampa svarbus aplinkosaugos, energetikos bei liaudies medicinos sričių objektas. Čia susipažinsite ne tik su žilvičio biologija, bet sužinosite, kaip jį patiems auginti, prižiūrėti ir padauginti ar kokiems tikslams jį įmanoma panaudoti.
Kas iš tiesų yra žilvitis?
Be pasakos veikėjo, žilvičiu liaudyje trumpiau vadinamas žilvitinis karklas (Salix viminalis), kuris kartu su gluosniais, blindėmis ir kitos rūšies karklais priklauso gluosninių šeimai Salicaceae. Šis 1,5–6 metrų aukščio daugiastiebis krūmas turi ilgas, liaunas, labai lanksčias šakeles plona pilka žievele. Taip pat gluosnis žilvitis atpažįstamas iš tipinių šiai genčiai ilgų, siaurų, 5–13 cm ilgio lapų su pilkos spalvos plaukuota apatine puse. Žilvičio vyriški „kačiukai“ labai gražūs ir pūkuoti, kurie skleidžiasi jau balandžio pradžioje prieš pasirodant lapams. Moteriški žiedai – pailgos formos ne tokie puošnūs, cilindriški žiedynai, iš kurių vėliau formuojasi atsidarančios dėžutės tipo vaisiai.
Žilvičio krūmai auga ten, kur kitiems medingiems augalams dažniausiai nėra palanku –įmirkusiose pievose, vandens telkinių pakrantėse, grioviuose.
Žilvitis ir jo auginimas
Atrodytų, kam galėtų šauti į galvą auginti augalą, kurio pilna įvairiose Lietuvos pakampėse? Vis dėlto, žilvitis auginamas įvairiems, dažnai pramoniniams tikslams, todėl profesionalams būtina žinoti jo auginimo ypatumus. Be to, nusprendusiems žilvitinį karklą auginti savo kieme (kaip gyvatvorę ar kitą priemonę), taip pat neprošal pasidomėti jo augimui reikalingomis sąlygomis.
Vieta. Krūmai auga atviroje erdvėje, tiesioginėje saulėkaitoje ar dalinai pavėsingoje vietoje, dažnai šlapiose vietose. Jį auginti apsimoka prie tvenkinių, upės pakrančių ar grioviuose.
Dirva. Žilvičiams augti dažnai svarbi drėgna, bet neužmirkstanti žemė, kuri yra gana derlinga. Pastovus įmirkimas gali šiems augalams pakenkti, todėl reikalingas geras drenažas. Jei dirvožemis nėra toks drėgnas, tuomet krūmams augti būtina užtikrinti didesnį maistinių medžiagų kiekį. Tinkamos dirvos pH vyrauja 5,5–7,0 ribose.
Auginimas vazone. Ne vienam teko matyti, kad vytelių krūmą galima auginti ir vazone. Šis pritaikymas leidžia žilvitį formuoti ir lankstyti kaip kokį bonsą taip sukuriant įspūdingas gyvąsias „skulptūras“ ir sodo puošmenas. Tokiam tikslui reikia didelio (10–20 l talpos) indo su drenažo skylėmis dugne, kuris pripildomas neutralios reakcijos derlingu, laidžiu substratu.
Rekomenduojamas video
Sodinimas. Krūmelius pasiruošti sodinti galima dviem periodais: ankstyvą pavasarį (kovas–balandis) arba vėlyvą rudenį (spalis–lapkritis). Gyvatvorei žilvičiai sodinami kas 30–50 cm, o plantacijose jiems reikalingas 0,5–1 m atstumas tarp augalų ir 1–2 m tarp eilių. Jų sodinukai (kirtiniai) smeigiami maždaug į 20 cm gylį.
Kaip prižiūrėti žilvičius?
Laistymas. Jei pasirinkote žilvičius auginti įprastose sodo vietose, kur dirva paprastai nėra nuolat drėgna, tuomet pirmus metus šiems augalams būtinas reguliarus laistymas. Vėliau augalas pats gerai aprūpina save vandeniu (ypač šalia drėgnų vietų).
Mulčiavimas. Pirmus metus pasodintus augalus naudinga mulčiuoti 7,5 cm storio organinio mulčio sluoksniu.
Tręšimas. Kieme auginamų žilvičių paprastai tręšti nereikia, tačiau pavasarinis komposto ar mėšlo pridėjimas į dirvą suteiks daugiau medžiagų. Taip pat kai kurie rekomenduoja stabilesniam augimui kas 4–6 savaites naudoti NPK 10-10-10 trąšas. Kiek kitaip esti plantacijose augantiems žilvičiams, nes jų geresniam augimui rekomenduojama pavasarį patręšti azoto turinčiomis trąšomis.
Genėjimas. Priklausomai nuo to, kur ir kokiu tikslu auginate žilvitinius karklus, kiek skiriasi ir genėjimo principas. Paprastai žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį išgenimi pažeisti, peraugę ūgliai ar genėjimu sureguliuojama gyvatvorės forma. Plantacijose vytelėms ir biokurui auginami žilvičiai kertami prie pagrindo kas 1–3 metus, kad atželtų ilgos ir lygios šakos.
Kaip padauginti žilvitį?
Platus ir pramoninis žilvičių panaudojimas ištobulino jo padauginimo galimybes, tad pateiksime populiariausius būdus.
Vienas iš tokių – dauginimas kirtiniais, kuris yra pagrindinis ir paprasčiausias. Kol augalas dar nežaliuoja, nuo 1 metų senumo, subrendusios, tiesios šakos atpjaunami 20–30 cm ilgio auginiai su 3–5 pumpurais. Jie įkišami į dirvą taip, kad bent 2/3 jo būtų po žeme, o 1–2 pumpurai kyšotų virš žemės. Kirtinius galima sodinti tiesiai į nuolatinę vietą (gyvatvorėms, plantacijai) ar vazonus, dėžes, jei planuojamas vėlesnis persodinimas.
Kitas metodas, dažniau taikomas gyvoms tvoroms ar gyvoms karklo skulptūroms formuoti yra dauginimas ilgais ūgliais (standžiais stiebais). Auginiams naudojami 1–2 metrų ilgio storesni stiebai ar kuolai, kurių apatinė dalis (apie 30–50 cm) įkasama į dirvą vertikaliai arba įstrižai. jei yra pakankamai drėgmės dirvoje, ilgainiui šakos lengvai įsišaknija.
Senesni augalai gali leisti atžalas nuo pagrindinio kamieno ar šaknų, todėl juos galima paprasčiausiai atskirti, iškasti pavasarį ar rudenį ir persodinti kaip atskirus augalus. Nauji žilvičiai sėkmingai įsišaknija, nes atžalos turi dalį išsivysčiusio šaknų sistemos.
Žilvičio ligos ir kenkėjai
Deja, bet žilvičio išvaizdą ir sveikatą darkyti gviešiasi ne viena liga ar kenkėjas. Per tankus sodinimas ir oro cirkuliacijos trūkumas tarp šakų gali iššaukti rūdžių (oranžinių, gelsvai rudų ar rudų dėmių) pasirodymą ant lapų. Taip pat nesveikuojantis augalas gali pasigauti kitas lapų dėmėtliges, dėl kurių lapai išpuošiami tamsiomis, juodomis ar rusvomis dėmėmis ir jie pradeda kristi anksčiau laiko. Per įtrūkimus ir žievės žaizdas karklas gali susirgti šakų viršūnių džiūvimą sukeliančiomis ligomis, o per drėgnas, blogai drenuojamas dirvožemis nulemia šaknų puvinius.
Būtina paminėti ir kenkėjus, tokie kaip amaras, liepinis cugarsukis, įvairūs lapus graužiantys vikšrai, blakutės.
Žilvitis ir jo panaudojimas
Žilvitis populiarus ne vien tarp amatininkų, kurie pina krepšius, gamina Mamos dienos puokštes ar riša velykines verbas, bet jis taip pat domina ir pramonininkus ir aplinkos inžinierius. Jo panaudojimas labai platus įvairiose srityse, o pagrindiniai jų tikslai yra šie:
Dekoratyviniai gaminiai. Žilvičio ilgų, lanksčių šakų dėka galima pasidžiaugti ypatinga vyteline medžiaga įvairiems rankdarbiams (krepšiams, tvoroms, baldams) pinti. Dėl šios savybės žilvitis plačiai naudojamas liaudies mene ir buityje.
Gyvatvorės ir sodo elementai. Žilvičiai nepasižymi puošniu dekoratyvumu, tačiau jo savybė greitai augti ir galimybė jį įvairiai išlankstyti lemia jo platų panaudojimą sode. Tai puikus augalas gyvatvorėms, labirintams, pergolėms, širmoms formuoti.
Bitininkystė. Kadangi žilvičiai pražysta anksti pavasarį, jo smulkūs bet itin medingi žiedai aprūpina išbadėjusius vabzdžius apdulkintojus ir bites nektaru bei žiedadulkėmis.
Biokuras. Šiai dienai galite pastebėti, kad žilvitinis karklas Lietuvoje auginamas plantacijose, nes jo biomasė smulkinama ir naudojama pjuvenų briketams gaminti. Šiuo lignoceliulioziniu biokuru žmonės šildo namų ūkį, todėl žilvičiai yra svarbus šaltinis atsinaujinančiai energijai įgyvendinti.
Medicininė reikšmė. Apskritai gluosniai ir karklai yra gerai pažįstami liaudies medicinos žiniuonių, nors konkrečiai žilvičiams ši paskirtis nėra plačiai taikoma. Žilvitinio karklo žievė ir lapai buvo naudojami įvairiems negalavimams gydyti dėl juose esančio salicilo rūgšties savybių. Todėl žilvičio ekstraktai ir nuovirai tinka skausmui malšinti (galvos, nugaros, dantų ir menstruacijų), reumatiniams ir sąnarių uždegimams gydyti ar karščiavimui slopinti.
Dirvožemio ar vandens valymas. Mokslininkai ir ekologijos inžinieriai stebi labai unikalią žilvičio savybę neįtikėtinais kiekiais (daugiau nei 0,1 %) kaupti ir sugerti iš dirvožemio, nuotekų, vandens ar sąvartynų filtratų sunkiuosius metalus, tokius kaip Ni, Pb, Co, Cu, Cr ir Zn. Ši geba nėra greita, tačiau ilgainiui krūmai labai efektyviai išvalo šiais elementais užterštas vietas.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/zilvitinis-karklas
- https://ontosight.ai/glossary/term/salix-viminalis-medicinal-properties–67a0c2896c3593987a4f61bd
- https://earthone.io/plant/salix%20viminalis?srsltid=AfmBOop1UJQGg3WrRpIBa9m_zWutEIbFgVCeCF4yFseHZjoL-n3iV9Rj
Mokslinės publikacijos:
- https://www.mdpi.com/1996-1073/14/10/2968
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0925857409000810
- https://link.springer.com/article/10.1007/s10517-015-3095-2
- https://www.frontiersin.org/journals/pharmacology/articles/10.3389/fphar.2021.593856/full
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
