Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Portobello grybai – mėsos pakaitalas su neįtikėtina nauda sveikatai. Kuo jie skiriasi nuo pievagrybių ir kaip užsiauginti namuose? 

  • by
Portobello grybai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Portobello grybais vadinami įprastų baltų pievagrybių (šampinjonų) „suaugėlio“ stadijos grybai, išsiskiriantys savo rudos spalvos kepure ir dydžiu. Šie grybai nuo „kūdikiškos“ baltų pievagrybių versijos skiriasi savo išvaizda ir kai kuriomis savybėmis, bet labiausiai – pikantišku mėsišku skoniu. Portobello grybai tikrai turi savo vietą kulinarijoje kaip mėsos pakaitalas vegetariškuose patiekaluose, kurie dėl grybo savybių prisideda prie imuniteto stiprinimo, širdies sveikatos, priešuždegiminio poveikio ir svorio kontrolės. Gera žinia ta, kad šių pievagrybių minimaliomis pastangomis galima užsiauginti patiems namuose, tad apžvelkime, kaip visa tai įgyvendinama. 

Kas tie portobello grybai? 

Parduotuvėje teko matyti gana didelius portobello grybus (Agaricus bisporus) su plokščia, 7–15 cm skersmens rudos spalvos kepure ir tamsiai rudais lakšteliais kepurės apatinėje pusėje. Jie priklauso pievagrybinių (Agaricaceae) šeimai ir esti ne kas kita, o šampinjonų (taip liaudyje vadinami įprasti „baltieji“ pievagrybiai) vyresnėliai – subrendusi pievagrybių forma. Šie grybai ne tik auga natūraliai pievose ir kitose buveinėse, bet esti vieni populiariausių kultivuojamų grybų visame pasaulyje. 

Portobello grybai ir jų išvaizda

Kuo skiriasi portobello grybai nuo įprastų pievagrybių? 

Nors portobello grybai ir šampinjonai lotyniškai vadinami tuo pačiu dvisporio pievagrybio (Agaricus bisporus) vardu, jie skiriasi savo brendimo laipsniu, kur įprastieji pievagrybiai yra dar „kūdikiai“, o portobello – „suaugėliai“. Skirtingų stadijų vaisiakūniai pasižymi nevienoda išvaizda, tekstūra, dydžiu, skoniu ir kitais bruožais, todėl patogumo dėlei šios dvi formos vadinamos skirtingai. Lentelėje matysite pagrindinius dvisporio pievagrybio subrendimo tarpsnių skirtumus. 

Charakteristika Portobello Pievagrybiai (šampinjonai) 
Dydis Dideli (7–15 cm skersmens), su plokščia kepurėle. Maži arba vidutiniai (3–6 cm skersmens), apvalūs. 
Kepurėlės spalva Tamsiai rudi arba šokoladinės spalvos. Balti arba šviesiai rudi. 
Branda Subrendę, pilnai išsivystę grybai. Jauni, nesubrendę grybai. 
Skonis Sodresnis, gilus, su riešutų ir žemės prieskoniu. Švelnesnis, lengvas, subtilus. 
Tekstūra Tvirtesnė, mėsingesnė, tramoje mažiau drėgmės, ji sausesnsė Minkštesnė, sultingesnė. 
Lakšteliai Tamsūs, gerai matomi, nes kepurėlė yra atvira. Šviesūs arba visiškai paslėpti po kepurėle. 
Naudojimas virtuvėje Tinka kaip mėsos pakaitalas, įdaromi ar skrudinami. Tinka troškiniams, salotoms, sriuboms, kepti ar valgyti žali. 
Aromatas kepant Intensyvesnis, labiau pabrėžiantis žemiškus skonius. Švelnesnis, lengvesnis aromatas. 
Portobello grybų ir pievagrybių (šampinjonų) skirtumai 
Portobello grybai skirtumai nuo pievagrybių

Kokia portobello grybų maistinė vertė? 

Portobello grybai yra maistingas ir mažai kalorijų turintis maisto šaltinis, turintis įvairių naudingų medžiagų. Jų maistinė vertė itin nenustebins, nes ji panaši į kitų pievagrybių, tačiau dėl didesnio dydžio ir subrendimo jie turi šiek tiek daugiau baltymų ir mineralų. Taigi, užkandę 100 g šių grybų, gausite tik apie 22 kcal, 3,3 g angliavandenių (iš jų 1,1 g skaidulų), 2,5 g baltymų, 0,3 riebalų. Visgi portobello grybuose gausu vitamino D (kurio esti net apie 30% rekomenduojamos dienos normos), vitaminų B2, B3, B9 ir mineralų: kalio, fosforo, magnio, kalcio, natrio, cinko ir geležies. 

Be viso šio gėrio, minėtuose grybuose randa antioksidantų ergotioneino, selenio bei gausybė (nuo 46 iki 111, priklausomai nuo naudojamo metodo) skirtingų lakiųjų medžiagų, kurie suteikia jiems būdingą kvapą ir skonį. 

Portobello grybai kulinarijoje 

Portobello grybai apibūdinami kaip sodraus, gemiško, sultingo, pikantiško (umami), turtingo, mėsiško skonio bei malonios, tankios ir tvirtos tekstūros savininkai. Įvairus paruošimas jų tvirtai tekstūrai suteikia mėsos skonį, kuris apibūdinamas išskirtine grybo savybe. Dėl šio niuanso, portobello grybai apdorojami panašiai, kaip dauguma mėsos gaminių, kad vegetariškiems patiekalams suteiktų mėsos užuominų ir „atspalvio“.

Grybų skonis sustiprėja juos kepant ant dūminės ugnies, troškinant, grilinant, kepant pamarinavus su įvairiomis žolelėmis ir prieskoniais, kepant su įdarais, sūriu, ančiuviais ir kita. Portobello gali užimti mėsos paplotėlio vietą mėsainyje ar tapti net mini picos pagrindu. Tai reiškia, kad grybo panaudojimas receptuose labai platus. 

Portobello grybai kulinarijoje

Kuo portobello grybai naudingi sveikatai? 

Portobello grybai gali pasigirti ne tik mėsos pakaitalo vaidmeniu dėl būdingų skoninių savybių, bet ir nauda sveikatai. Moksliniai tyrimai patvirtina jų naudą imunitetui, širdies sveikatai, svorio kontrolei ir kitoms sritims, kurias panagrinėsime detaliau: 

  • Imuniteto stiprinimas. Portobello grybai yra geras vitamino D šaltinis (ypač jei buvo auginami su ultravioletiniu apšvietimu). Vitaminas D svarbus imuninei sistemai, nes padeda reguliuoti T ir B limfocitų aktyvumą. 
  • Priešuždegiminis poveikis. Grybuose yra antioksidantų, tokių kaip ergotioneinas ir selenas, kurie padeda kovoti su uždegimu ir oksidaciniu stresu. Tai svarbu lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ir cukrinis diabetas, prevencijai. 
  • Širdies sveikata. Portobello grybai turi mažai riebalų ir cholesterolio, tačiau yra geras kalio šaltinis, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį ir mažina širdies ligų riziką. 
  • Virškinimo gerinimas ir svorio kontrolė. Grybuose esanti skaidulų dalis ir polisacharidai prisideda prie geresnio virškinimo, žarnyno sveikatos palaikymo, naudingųjų žarnyno bakterijų padermių augimo ir išgyvenimo. Be to, jie yra mažai kaloringi, padeda jausti sotumą, todėl gali būti naudingi svorio mažinimo programose. 
  • Priešvėžinis poveikis. Portobello grybai turi polisacharidų ir kitų junginių, kurie tyrimais siejami su vėžio ląstelių augimo bei plitimo slopinimu ir imuninių ląstelių stimuliacija. 
  • Diabeto kontrolė. Portobello grybų žemas glikemijos indeksas ir maistinės skaidulos padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, todėl jie naudingi sergantiems diabetu. 
  • Smegenų sveikata. Portobello grybai turi B grupės vitaminų, kurie padeda palaikyti nervų sistemos sveikatą ir gali sumažinti neurodegeneracinių ligų riziką. 
Portobello grybai nauda sveikatai

Ar portobello grybų auginimas namuose – įgyvendinamas? 

Jeigu jums artimas miško grybų auginimas sode ar pievagrybių auginimas namuose, tai portobello grybus taip pat nesunkiai, užtikrinus tinkamas sąlygas, galima auginti savo reikmėms. Lengviausia tai padaryti įsigijus grybo auginimo rinkinį internetu, kur bus nurodyta visa auginimo instrukcija, sąlygos ir kita informacija. Jums reikės pasiruošti ir susirasti štai tokius reikmenis portobello grybams auginti: 

  • sėklinė medžiaga (sporos arba grybiena), kurių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse ar internetu;
  • auginimo substratas, kuris turi būti sterilus; geriausiai tinka sterilizuotas kompostas arba specialus grybams skirtas substratas, bet galima substratą pasigaminti patiems, sumaišant kompostuotus arklių mėšlus ir šiaudus;
  • auginimo dėžė ar konteineris iš medžio arba plastiko, kurios gylis yra apie 15–20 cm ;
  • drėgmės ir temperatūros kontrolei skirti prietaisai, tokie kaip purškiklis su vandeniu, higrometras ir termometras drėgmės ir temperatūros matavimui;
  • plastikinė plėvelė arba drėgnas laikraštis, skirtas palaikyti drėgmę.
Portobello grybai auginimas namuose

Portobello grybų auginimas ir etapai 

Kai jau turėsite visus reikiamus rakandus ir medžiagas, teliks pasisėti grybus, palaikyti tinkamas sąlygas ir laukti derliaus. Štai kaip viskas turėtų atrodyti: 

  1. Užpildykite dėžę substratu, užtikrindami, kad jo gylis būtų bent 10–12 cm. 
  2. Tolygiai paskleiskite grybieną ant substrato paviršiaus ir lengvai įspauskite ją į substratą rankomis ar mentele. 
  3. Laikykite dėžę 20–25°C temperatūroje tamsoje. 
  4. Uždenkite substratą plastikine plėvele arba drėgnu laikraščiu, kad išlaikytumėte drėgmę. 
  5. Laistykite ar apipurkškite substratą kasdien, bet neleiskite jam permirkti. 
  6. Per 2–3 savaites grybiena turėtų pradėti augti ir padengti substratą baltu tinklu. 
  7. Kai grybiena įsišaknija, sumažinkite temperatūrą iki 18–20°C. 
  8. Uždenkite substratą 2–3 cm sluoksniu drėgno durpių arba smėlio. 
  9. Laikykite dėžę vidutinio apšvietimo sąlygomis ir padidinkite ventiliaciją. 
  10. Drėkinkite reguliariai, palaikant aukštą drėgmės lygį (apie 85%). 
  11. Po 3–4 savaičių pradės formuotis portobello grybai. 
  12. Grybai yra pasirengę derliui, kai jų kepurėlės visiškai atsiveria ir iš apatinės kepurės pusės matomi tamsūs lakšteliai. 
  13. Grybus nupjaukite prie pat pagrindo peiliu arba švelniai išsukite. 
  14. Po pirmojo derliaus substratas dažnai išlieka produktyvus, ir galite sulaukti dar 1–2 derlių. 
Portobello grybai auginimas ir derlius

Portobello grybų saugojimas 

Portobello pievagrybius geriausia paruošti ir patiekti netrukus po įsigijimo ar derliaus nurinkimo, tačiau šaldytuve juos galima laikyti 2–3 dienas. Geriausia juos laikyti palaidus šaldytuvo stalčiuje, po jais padėjus švarų popierinį rankšluostį. Plastikinė plėvelė yra grybų priešas, nes ji skatina gleivių ir pelėsių augimą, taigi, supakuotus grybus reikia nedelsiant išpakuoti ir nuimti plastiką prieš laikymą šaldytuve. Jei matote, kad nespėsite sunaudoti Portobello grybų, apgalvokite kitus saugojimo būdus, pavyzdžiui, šaldymą, džiovinimą ar grybų sūdymą

Šaltiniai 

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Edita
Esu Edita, derlingas.lt straipsnių rašytoja. Visą vaikystę ir paauglystę augau miško apsuptyje, gamtos gėrybių ir savito jos žavesio sūkuryje. Neapsakoma meilė gamtai paskatino mane „krimsti“ biologijos bakalauro ir magistro mokslus, o laisvalaikio metu rinkti augalų egzempliorius asmeninio herbaro kolekcijai. Kai suaugau, minimalią gamtos imitaciją pradėjau kurti ir savo aplinkoje: nedidelis šiltnamis ir kelios lysvės su sodinukais darže, keli vaismedžiai sode ir daugybė vazonų su augalais kambaryje. Vaiko priežiūros atostogos atvėrė galimybę save realizuoti rašytojos vaidmenyje ir taip meilę gamtai perteikti plačiajai visuomenei. Tai nauja patirtis man pačiai, bet nuolatinis domėjimasis augalais, gyvūnais šį iššūkį padeda įveikti sklandžiai. Papildomai praeitos studentų mokslinės praktikos, apželdinimo kursai ir narystė „Herbologų draugijoje“ padėjo praplėsti požiūrį į gamtą ir pagilinti žinias. Suvokus, kad kiekvienas vabalėlis, kiekvienas augalo lapo centimetras ar išbarstytas grūdelis yra be galo svarbus visiems gamtos sutvėrimams, įskaitant ir žmogų, norisi šia mintimi dalintis su visais gamtos mylėtojais. Mano kaip rašytojos tikslas – bendradarbiaujant kartu su derlingas.lt komanda įdomiai pateikti patikrintą, išsamią informaciją besidomintiems sodininkams, gėlininkams, daržininkams ir kitiems gamtai prijaučiantiems skaitytojams. Siekiu suteikti informatyvius, poreikius patenkinančius straipsnius, tad kviečiu skirti laiko edukacijos valandėlei apie gamtos suteikiamus turtus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *