Kviečiame susipažinti su gana unikaliu augalu – lokva. Tropinėse šalyse lokva auga kaip vaismedis, duodantis abrikosus primenančius vaisius. Tačiau Lietuvoje šiam augalui per šalta, todėl juo pasitenkinti galima kaip kambariniu augalu ar oranžerijos atributu. Visgi tinkamas medelio auginimas ir priežiūra duos naudos, nes po kelių metų jis subrandins aromatingus vaisius. O vaisius galėsite panaudoti visapusiškai: tiek suvalgyti patį minkštimą, tiek pasigaminti iš sėklų lokvos kavos. Tai štai ką reikėtų žinoti, norint užauginti lokvą.
Lokvos biologija ir paplitimas
Lokva yra visžalis medis arba krūmas, priklausantis erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Pasaulyje šiuo metu išskiriama 30 rūšių, bet Lietuvoje kur ne kur patalpose auginama tik vienas atstovas – japoninė lokva (Eriobotrya japonica). Šis augalas natūraliai pasiekia 5–10 metrų aukštį, bet Lietuvoje vos „išsteni“ vos 2 metrus.
Augalo lapai dideli, odiški, tamsiai žali, su ryškiomis pertvaromis, nelygiais kraštais, plaukuota apačia. Lokva tipiškai pražysta rudenį arba žiemos pradžioje, jos žiedai yra maži, balti, susitelkę į tankias kekes. Žiedai skleidžia stiprų kvapą, kuris pritraukia vabzdžius apdulkintojus, ypač bites. Vaisiai sunoksta pavasarį arba vasaros pradžioje, jie yra apvalios arba ovalios formos, geltonos, oranžinės arba rausvai gelsvos spalvos. Lokvos vaisiai yra sultingi, saldūs, su šiek tiek rūgštelės, ir turi ploną, valgomą odelę. Dėl šios priežasties lokva vadinama japoniškuoju abrikosu arba japoniškuoju slyvmedžiu, nes jos vaisiai primena mažus, sultingus abrikosus.
Šis augalas natūraliai auga rytinėje Azijoje, daugiausiai Kinijoje, tačiau jis plačiai auginamas ir kitose pasaulio dalyse (Japonijoje, Indijoje, Pakistane, Viduržemio jūros regione, Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje ir netgi JAV) dėl savo skanių vaisių bei dekoratyvinių savybių. Jam optimaliai augti reikia šilto ir subtropinio klimato, atitinkančio 8–10 atsparumo zonas, o žemesnėse zonose augalas žiemą apšąla, veda mažiau vaisių, skurdžiau auga.
Kaip auginti lokvą kambaryje?
Lokvos vaismedį, pasodintą vazone, nesunkiai galite auginti namuose arba oranžerijoje, tik reikia žinoti kelias auginimo ir priežiūros gudrybes.
Apšvietimas ir vieta. Lokva mėgsta ryškią, netiesioginę šviesą, tačiau gali toleruoti ir dalinį pavėsį. Augalą reikėtų laikyti prie pietinių arba vakarinių langų, kur jis gaus pakankamai šviesos. Trūkstant šviesos, lokva gali augti lėtai, o jos lapai gali prarasti ryškumą.
Dirvožemis. Lokva geriausiai auga gerai drenuotame, lengvai rūgščiame ar neutraliame dirvožemyje (pH apie 6,0–7,0). Dirvožemį reikėtų praturtinti organinėmis medžiagomis, kad būtų užtikrintas geras maistinių medžiagų tiekimas, bet vazoniniai mišiniai šiomis savybėmis jau būna aprūpinti.
Auginimas vazone. Augalą auginkite vazone, kurio dydis mažiausiai 60 cm pločio ir gylio. Geriausia, jeigu pasirinksite nykštukines veisles, nors bet kokiu atveju lokva mūsų krašte neturėtų užaugti daugiau 2 metrų.
Temperatūra. Lokva geriausiai jaučiasi esant vidutinei kambario temperatūrai (nuo 15 iki 25 °C). Svarbu vengti staigių temperatūros pokyčių, kurie gali pakenkti augalui. Žiemą svarbu užtikrinti, kad augalas nebūtų laikomas per šaltoje aplinkoje, nes lokva nemėgsta žemesnių nei 10 °C temperatūrų.
Oro drėgmė. Lokva mėgsta vidutinį ar aukštą oro drėgnumą. Jei kambaryje oras yra labai sausas, galima naudoti oro drėkintuvą arba purkšti augalą vandeniu, kad būtų palaikoma tinkama drėgmė.
Kaip lokva prižiūrima?
Laistymas. Laistymui svarbu naudoti kambario temperatūros vandenį. Lokvą reikėtų laistyti reguliariai ir giliai, tačiau svarbu išvengti pernelyg gausaus laistymo, kad nebūtų pūdomos šaknys. Dirva turėtų būti drėgna, bet ne permirkusi. Gausiau laistykite žydėjimo ir vaisių brandinimo metu.
Tręšimas. Vasarą ir pavasarį lokvą rekomenduojama tręšti kas mėnesį, naudojant subalansuotas trąšas. Trąšos padės užtikrinti tinkamą augalo mitybą ir sveiką augimą. Žiemą, kai augalas būna ramybės būsenoje, tręšimą reikėtų sumažinti arba visai nutraukti. Naudokite 6-6-6 NPK santykio skystas trąšas su sumažintu azoto kiekiu.
Genėjimas. Lokvą rekomenduojama reguliariai genėti, ypač jei ji auginama kaip kambarinis augalas. Genėjimas padeda kontroliuoti augalo dydį, skatina šakų tankumą ir suteikia kompaktiškesnę formą. Pavasarį galima pašalinti pažeistus ar peraugusius ūglius. Jeigu augalas duoda derliaus, genėkite jį po vaisių nuėmimo.
Persodinimas. Lokva auga greitai, todėl jaunus augalus reikėtų persodinti kas 1–2 metus, o vyresnius – kas 3–4 metus arba kai šaknys pradeda rodyti peraugimo ženklus. Persodinti reikėtų į šiek tiek didesnį vazoną su šviežiu, maistingų medžiagų turinčiu dirvožemiu.
Kokie kenkėjai ir ligos pasitaiko ant lokvos augalo?
Sunku pasakyti, kokie kenkėjai gali užpulti ar kokios ligos kamuoja lokvos medelius, augančius kambariuose ir oranžerijose. Šaltiniai nurodo, kad lokvas apskritai puola miltuotieji skydamariai, tripsai, amarai, vaisinės muselės, voratinklinės erkės.
Lokvos (ypač auginamų kambaryje) ligų žinoma nedaug, o ir tos dažniausiai nespecifinės, pavyzdžiui, miltligė, degligė, lapų dėmėtligės (antraknozė, rūdys). Vaisius gali supjauroti rauplės, puviniai. Šaknys gana jautrios drėgmės pertekliui, todėl kyla grybelinių puvinių grėsmė.
Lokvos dauginimas
Jeigu jums medis duos vaisių, išsikrapštykite dideles sėklas ir pasodinkite į vazoną 2,5 cm gylyje. Laikykite indą su sėklomis šiltoje, šviesioje vietoje ir tokiomis sąlygomis dygti turėtų apie 30 dienų. Šis lokvų dauginimo būdas gana paprastas, bet ilgai trunkantis (apie 6–10 metų) iki pirmojo vaisiaus.
Medelynai specializuojasi ir į kitą lokvų dauginimo metodą – skiepijimą, kuris yra greitesnis, patogesnis tos pačios augalo linijos palaikymo variantas.
Galite pabandyti lengvai lokvų pasidauginti iš auginių. Juos reikia nupjauti ankstyvą vasarą nuo pusiau sumedėjusios lokvos šakelės (apie 10 cm ilgio). Tada auginiai pamirkomi į įsišaknijimo hormonus ir įsodinami į vazonėlius su gerai drenuojančiu kompostu.
Kokia naudą suteikia lokva?
Dekoratyvumas. Lokva gali būti puikus pasirinkimas ieškantiems neįprasto kambarinio augalo, kuris būtų ne tik gražus, bet ir naudingas. Tinkamai prižiūrima, ji gali tapti ilgaamžiu ir dekoratyviu namų akcentu ir išskirtine interjero detale, kuris suteiks egzotiškumo ir gyvumo bet kuriai patalpai.
Švaresnis oras. Kambariuose lokva ne tik papuošia erdvę, bet ir prisideda prie oro kokybės gerinimo, sugerdama anglies dioksidą ir išskirdama deguonį. Nors konkrečių tyrimų nėra, dėl didelių lapų lokva gali padėti sugaudyti lakiuosius junginius, chemines medžiagas, daleles ir mikroorganizmus.
Maistinė vertė. Tie, kas turi galimybę paragauti lokvos vaisių, gali pasidžiuagti jų suteikiama maistine nauda. Vaisiai yra turtingi vitaminais A ir C, kalio, magnio, kalcio, skaidulų, flavonoidų, fenolinių rūgščių ir karotenoidų. Be to, vaisiai subrandina apie 1–2 (kartais daugiau) sėklas, kurias paskrudinus ir sumalus galima gauti nuostabią kavos alternatyvą – lokvos kavą. Taip pat, yra vartojama ir lokvos lapų arbata.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/lokva/
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/loquat-tree/
- https://gardenerspath.com/plants/fruit/grow-loquat/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
