Gėlės ir žolės apdulkintojams: jų svarba ir kaip pasirinkti?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Bitės bei kiti vabzdžiai apdulkintojai yra be galo svarbūs ne tik gamtai, geresniam derliui, tačiau apskritai žmogaus išlikimui. Išnykus apdulkintojams, netrukus išnyktų ir žmonės. Deja, pastaraisiais metais tiek bičių, tiek kitų vabzdžių apdulkintojų sparčiai mažėja. Gėlės ir žolės apdulkintojams gali padėti spręsti šią problemą, užtikrindamos pakankamą jiems maisto kiekį. Kokie tai augalai, kurie pritraukia ir pamaitina apdulkintojus, dalinamės šiame tekste.

Kas yra apdulkintojai ir kodėl jie tokie svarbūs?

Augalo apdulkinimas – tai žiedadulkių pernešimas nuo vyriškosios žiedo dalies (kuokelių) ant moteriškosios (purkos). Vyriškieji ir moteriškieji žiedai gali augti ant to paties augalo, ant skirtingų arba abiejų lyčių dalys būti tame pačiame žiede. Jeigu žiedas neapdulkinamas, vaisių jis neužmegs. Kai kurie augalai yra savidulkiai arba juos apdulkina vėjas, tačiau tokių yra mažuma ir daugumai būtina pagalba iš šalies.

Apdulkintojai dažniausiai yra vabzdžiai, tačiau ir kai kurie kiti gyvūnai padeda apdulkinti augalus: pavyzdžiui, voverės, šikšnosparniai, kai kurie paukščiai, driežai ar graužikai. Vis dėlto Lietuvoje augalus dažniausiai apdulkina vabzdžiai, o pagrindiniai apdulkintojai mūsų krašte yra laukinės bitės. Pasaulyje taip pat svarbiausiu ir pagrindiniu apdulkintoju išlieka bitės. Jos užtikrina maždaug 70 proc. visų pasėlių derliaus.

Vabzdžiai apdulkintojai svarbūs ne tik žmonėms. Nors be jų negalėtume pasimėgauti nei obuoliais, kriaušėmis, agurkais ar taip įprastu rytiniu puodeliu kavos. Be apdulkintojų nukentėtų ir laukinė augmenija. Pamažu išnyktų kitų gyvūnų maistas. Skaičiuojama, kad vabzdžiai apdulkina apie 84 proc. laukinės augmenijos.

Europoje gyvena šie vabzdžiai apdulkintojai:

bitės;
žiedmusės;
vabalai (pvz., boružės);
drugeliai;
kandys;
vapsvos;
kamanės.

Kodėl nyksta apdulkintojai?

Pagrindinė apdulkintojų nykimo priežastis – žmogaus veikla. Yra duomenų, kad viena iš dešimties bičių ir drugelių rūšių yra ties išnykimo riba. Pagrindinės apdulkintojų mažėjimo priežastys:

urbanizacija;
žemės paskirties pasikeitimas;
natūralių buveinių praradimas;
maisto trūkumas dėl mažėjančių pievų ploto;
intensyvus ūkininkavimas;
pesticidų naudojimas;
invazinių rūšių plitimas;
klimato kaitos poveikis.

Gėlės ir žolės apdulkintojams: įvairovės svarba

Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie apdulkintojų išsaugojimo, sudarant jiems palankias sąlygas gyventi bei maitintis. O tai padaryti iš tiesų labai paprasta – tereikia pasėti ruoželį ar lysvelę gėlių ar žolių, pritraukiančių apdulkintojus. Taip sukuriamos vabzdžiams mikrobuveinės, užtikrinamas maitinimas, o jie mums už tai atsidėkos apdulkindami mūsų auginamus vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves ir kt.

Laukiniai vabzdžiai paprastai gyvena ir maitinasi įvairiomis pievų žolėmis bei gėlėmis. Kuo didesnė augalų įvairovė, tuo didesnė ir apdulkintojų įvairovė. Todėl gėlės ir žolės apdulkintojams turi būti parenkamos kuo įvairesnių rūšių. Patariama, kad planuojamame sėti mišinyje būtų ne mažiau nei 3 skirtingi medingi augalai ir ne daugiau nei 70 proc. vienos rūšies augalo.

Kodėl įvairovė tokia svarbi? Todėl, kad vabzdžiai apdulkintojai taip pat yra labai įvairūs dėl savo morfologinių skirtumų. Pavyzdžiui, vabzdys su ilgesniu snapeliu rinksis vamzdinius žiedus, su trumpu – paprastus, atvirus, kad lengvai pasiektų nektarą. Maži (pavyzdžiui, bitutės) renkasi mažus žiedelius, o dideli (pavyzdžiui, kamanės) – didesnius žiedus.

Daugiametės gėlės ir žolės paprastai turi daugiau nektaro bei žiedadulkių nei vienmetės. Todėl jeigu tik yra galimybė, geriau pasėti daugiamečių gėlių ir žolių pievą.

Gėlės ir žolės apdulkintojams: į ką dar atkreipti dėmesį?

Dėl žiedų įvairovės kaip ir viskas aišku, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pasirinkti augalai žydėtų visą sezoną. T. y. turime rinktis tokias gėles ir žoles, kurios pasikeisdamos žydėtų nuo ankstyvo pavasario iki vėlaus rudens. Kodėl? Todėl, kad skirtingi vabzdžiai būna aktyvūs skirtingu metų laiku. Kai kurios rūšys po žiemos nubunda jau kovą ir ieško kuo pasimaitinti. Kitos aktyvios išlieka ir lapkričio mėnesį, tad ir joms reikia maisto.

Puikus pavasarinis nektaro šaltinis yra žydinčios svogūninės gėlės (pavyzdžiui, tulpės). Jos ištvermingos, anksti sužydi ir tampa puikiu maisto šaltiniu anksti nubudusiems vabzdžiams apdulkintojams. O štai, pavyzdžiui, zinijos yra puikios gėlės vėlyviesiems vabzdžiams, kurie aktyvūs net vėlų rudenį. Kadangi zinijos žydi iki pat šalnų.

Kodėl gėlės ir žolės apdulkintojams turi būti kuo paprastesnės?

Mes, rinkdamiesi, gėles dairomės kuo puošnesnių, įmantresnių žiedų. Pavyzdžiui, norisi tik pilnavidurių rožių, nes jos atrodo iš tiesų įspūdingai. Tačiau vabzdžiams apdulkintojams gėlių grožis nedaro jokio įspūdžio. Priešingai – kuo paprastesnis gėlės žiedas, kuo jis atviresnis, tuo patrauklesnis apdulkintojams.

Įmantrūs, pilnaviduriai žiedai turi tiek žiedlapių, kad vabzdžiams kartais net neįmanoma arba laibai sudėtinga patekti į jų centrą rinkti žiedadulkių bei nektaro. Jeigu norime sukurti namus apdulkintojams arba pritraukti jų į savo sodą, pasisodinkite ir paprastų, vienažiedžių gėlių veislių.

Violetinės gėlės – bitėms, vamzdiniai žiedai – kamanėms

Dar vienas įdomus faktas apie mūsų vabzdžius apdulkintojus. Bitės aiškiausiai mato violetinę spalvą. Ši spalva joms matoma geriau nei bet kuri kita, ji veikia tarsi švyturys, nurodantis kelią prie nektaro ir žiedadulkių. Tad norint pritraukti bičių, reikėtų būtinai pasisodinti ir violetinės spalvos gėlių: levandų, katžolių, šalavijų.

O štai kamanėms tinkamiausi žiedai vamzdelio formos žiedynais. Joms itin patinka rusmenė, sausmedis, paprastoji kraujažolė, argentininė kortaderija (Pampų žolė).

Drugeliai negali atsispirti budlėjoms, ežiuolėms, mielai lanko medetkų, astrų ar flioksų žiedus.

Tinkamiausios gėlės ir žolės apdulkintojams

Norint pasirūpinti apdulkintojais ir sukurti jiems palankią aplinką gyventi, maitintis bei apdulkinti kitus sodo augalus, rekomenduojama sėti bei sodinti tokias gėlės ir žoles, kurios žydėtų ištisą sezoną: vos tik atšyla ir iki pat rudeninių šalnų.

Žydinčioms pievoms rekomenduojama rinktis mišinį, sudarytą iš trijų grupių žolių:

miglinės žolės (paprastosios smilgos, aviniai, eraičinai, paprastosios kietavarpės ir kt.);
pupinės žolės (šiliniai, alpiniai ir kalniniai dobilai, paprastieji perluočiai, laukiniai raudonieji dobilai ir kt.);
įvairiažolės (paprastosios baltagalvės, vaistinės notros, pavasarinės raktažolės, pakrūminės bajorės, trumpakočiai gysločiai ir kt.).

Pavasarinės gėlės apdulkintojams

narcizai;
tulpės;
krokai;
vienažiedės rožės;
saulutės.

Taip pat pavasarį žydi daugumai vaismedžių, vaiskrūmių, kurie taip pat yra labai patrauklūs vabzdžiams apdulkintojams.

Vasarinės gėlės apdulkintojams

šalavijai;
čiobreliai;
žioveiniai;
levandos;
katžolės;
sinavadai;
pentiniai;
geltonžiedžiai barkūnai.

Vėlyvos vasaros ir rudens gėlės apdulkintojams

zinijos;
piliarožės;
astrai;
bandreniai;
aguonos;
saulėgrąžos;
buožainės;
verbenos;
raktažolės;
budlėjos.

Gėlės ir žolės apdulkintojams – svarbi gėlynų bei specialiai pasėtų pievų dalis. Jos padeda išlikti labai svarbiems gyvūnams – vabzdžiams apdulkintojams.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video