Skip to content

Pentinius – ryški, floristų ir sodininkų mėgiama aukštaūgė gėlė

  • by
Pentinius – ryški, floristų ir sodininkų mėgiama aukštaūgė gėlė
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Pentinius – ypač ryški gėlė. Šių gėlių mėlynų žiedų jūra užlieja vidurvasario gėlynus. Šie darželio aukštaūgiai neabejotinai yra viena efektingesnių vasaros vidurio sodo puošmenų.

Pentinius (Delphinium) – gėlė, priklausanti vėdryninių augalų šeimai. Daugiausia jas sutinkamas šiaurės pusrutulyje. Auginamos šios gėlės darželiuose, sodybose, parkuose, jų pasitaiko ir sulaukėjusių. Pentiniaus botaninis pavadinimas – Delphinium – kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „delfiną“, nes besiskleidžiantys jo žiedai panašūs į šį gyvūną. Na o Lietuvoje pentinius dar vadinamas šarkakoju, matyt, vėlgi dėl tam tikro panašumo su šarkos pėdute.

Vienmetės ar daugiametės gėlės pentiniai turi aukštą statų tuščiavidurį stiebą, jų lapai su koteliais, plaštakiškai suskaldyti. Užauga iki 2 metrų aukščio. Vieną pentiniaus krūmelį sudaro 10-15 stiebų. Žiedai susitelkę didelėse, siekiančiose iki 70-80 cm, kekėse. Kekę gali sudaryti net iki šimto žiedų. Pentiniai žydi vidurvasarį, apie 2-3 savaites. Dažniausiai pasitaikančios žiedų spalvos – visi mėlynos atspalviai, tačiau yra ir rausvai, baltai ar margai žydinčių pentinių veislių. Sėklos smulkios, dažniausiai šviesiai juodos spalvos. Augalas yra nuodingas.

Pentinių rūšys

Priskaičiuojama apie 400 pentinių rūšių, išvesta daug jų veislių bei hibridų, tad kiekvienas gėlininkas išsirinks sau tinkantį pentinių. Lietuvoje nuo seno auginama rūšis – didysis pentinius.

Didysis pentinius (Delphinium elatum). Tai daugiametis augalas. Užauga 0,8-2 m aukščio. Tamsiai mėlyni, o kartais melsvi, violetiniai, rausvi, balti ar margi, žiedai sudaro kekes, kurios kartais pasiekia net 1 metro ilgį. Žydi nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio galo.

Darželinis pentinius (Delphinium cultorum). Daugiametė pentinių rūšis. Užauga 0,6-1,8 m aukščio. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio.

Stambiažiedis pentinius (Delphinium grandiflorum). Yra ir žemaūgių pentinių rūšių. Viena jų – stambiažiedis pentinius. Tai daugiametė rūšis, kurios krūmeliai užauga ne aukštesni nei 0,5 m. Stambūs žiedai siekia 3-4 cm. Ši kompaktiška pentinių rūšis tinka auginti mažesniuose gėlynuose ar nesant dideliam auginimo plotui.

Pentinių sodinimas ir dauginimas

Pentinių sodinimas ir dauginimas

Vieta. Tinka apsaugota nuo vėjų, saulėta, atvira vieta arba nedidelis pavėsis.

Žemė. Pentinius mėgsta purią, trąšią, drėgną, bet neįmirkusią, vandeniui laidžią žemę. Pasodintas į pernelyg rūgščią dirvą pentinius skursta, jo lapai gelsta, ar net visai nudžiūva. Pentinių šaknys yra arti paviršiaus, todėl negalima giliai purenti dirvožemio aplink juos, užtenka papurenti kelis viršutinius dirvos centimetrus.

Dauginimas. Vienmetės pentinių rūšys dauginamos sėklomis, daugiametės – sėklomis, kero dalijimu arba auginiais.

Sėklos į šiltnamį ar daiginimo indus patalpoje sėjamos kovo-balandžio mėnesiais, paauginti ūgliukai išsodinami į lauką birželio mėnesį. Jei sėsite pentinius tiesiai į atvirą dirvą, tai daryti reikia balandžio-gegužės mėnesiais. Pentiniai pasisėja ir patys: aplink motininį krūmą rudenį pridygsta jaunų daigelių. Reikia nepamiršti, jog pentinius dauginant surinktomis nuo krūmelio sėklomis veislės savybės gali ir nepersiduoti.

Dalinti kerą galima, kai pentinius sulaukia trejų metų amžiaus. Krūmelis iškasamas pavasarį, padalijamas į kelias atskiras dalis taip, kad kiekviena jų turėtų po 1-2 ūglius.

Auginiai dauginimui nupjaunami nuo ūglių, pasiekusių 10-15 cm aukštį. Auginiai sodinami tiesiai į atvirą gruntą, į pavėsingą vietą. Po trijų savaičių jaunus augalus jau galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą. Jauni pentiniai reguliariai laistomi, purškiami vandeniu iš purkštuvo.

Persodinimas. Dažnai persodinti pentinių nereikėtų. Jie turi giliai į žemę įaugančias šaknis, todėl naujoje vietoje prigyja ne per lengviausiai (ypač senesni augalai). Persodinami ne dažniau nei kas 3-6 metus. Persodinant dalijamas keras, pašalinamos pažeistos, jei tokių yra, šaknų dalys. Pažeistų vietų nupjovimo vietas galima apibarstyti medžio pelenais, anglies milteliais. Naujoje sodinimo vietoje iš anksto paruošiama apie 40 cm pločio ir panašaus gylio duobutė. Į duobutę įdedama komposto, šiek tiek pelenų, mineralinių trąšų, kurių sudėtyje yra azoto, kalio, fosforo. Geriausia duobę persodinimui paruošti pavasarį, o patį persodinimą atlikti vasaros gale.

Pentinių auginimas ir priežiūra

Pentinių auginimas ir priežiūra

Pentiniaus priežiūra nėra sudėtinga. Jis dažnai sodinamas prie namo sienos, ties prieangiu ar palei tvorą. Aukštaūges pentiniaus rūšis gali reikti pririšti prie atramų, kad nenulinktų.

Temperatūra. Daugiametės pentinių rūšys yra atsparios žiemos šalčiams. Visgi reikėtų šias gėles apsaugoti nuo itin didelių šalčių ar besniegės žiemos mulčiuojant jas organinės kilmės kompostu.

Laistymas. Pentinius mėgsta drėgmę, todėl jei užsilaiko sausi orai, laistomi gana gausiai. Jauni ar persodinti pentiniai laistomi reguliariai.

Tręšimas. Pentinius galima tręšti organinėmis trąšomis. Tinka kalio, superfosfato trąšos. Patręškite šiuos augalus ankstyvą pavasarį, po to – augalui kraunant žiedus, ir dar kartą vasaros gale.

Genėjimas. Rudenį ruošiant gėlyną žiemai, pentinių stiebai pakerpami iki pat pagrindo arba paliekant 20 cm virš jo. Pentinių stiebai tuščiaviduriai, tad į juos gali pribėgti lietaus vandens. Dėl to gali pradėti pūti šaknys, stiebų pagrindai. Kad to išvengtumėte, užtepkite nupjautų stiebų viršų moliu.

Nužydėję žiedai pašalinami, surenkamos sėklos (jei reikia). Nupjovus stiebus iškart po žydėjimo, pentinius gali antrąkart pražysti vasaros gale ar rugsėjį. Tik antrąkart žydės ne taip gausiai. Padalinus krūmelius ar pasodinus naujus auginius, pirmaisiais metais nereikėtų palikti ant krūmelio daugiau nei 3-4 žiedus brandinančių ūglių.

Pentinių ligos ir kenkėjai

Jei ant pentiniaus lapų aptinkate balkšvas, su laiku tamsėjančias, apnašas – greičiausiai augalas susirgo miltlige. Tai grybelinė liga, todėl apsiginti nuo jos padės specialios fungicidinės priemonės.

Pentiniaus šaknis gali pažeisti šaknų puvinys. Jį gali lemti pertręšimas, stresinės situacijos, pavyzdžiui, sausros, šalnos. Dažniau šaknų puvinys atsiranda užmirkusioje dirvoje.

Pentinių gali pulti įvairūs kenkėjai – amarai, nematodai, voratinklinės erkės, šliužai. Šiuos kenkėjus reikia naikinti specialiais insekticidais. Šliužams galima įrengti ir gaudykles, pripildytas alumi. Juos pritraukia alaus mielės.

Floristų ir apželdintojų mėgiama gėlė

Pentinius – nuodingas augalas

Grožintis ryškiuoju pentiniumi, nepamirškite, kad šis augalas yra nuodingas. Visos jo dalys turi alkaloidų ir gali dirginti odą, o prarijus sukelti nemalonius pojūčius, pykinimą. Tad rūpinantis pentiniu, mūvėkite apsaugines pirštines.

Pentiniaus nuodingumas atneša ir naudos – medicinos pramonėje jis naudojamas vaistinių preparatų gamyboje. Preparatais, kurių sudėtyje yra pentiniaus, gydoma Parkinsono liga, poencefalitinis parkinsonizmas, išsėtinė sklerozė, trauminis paralyžius.

Floristų ir apželdintojų mėgiama gėlė

Pentiniai plačiai naudojami kraštovaizdžio dizaine. Įspūdingai atrodo kartu pasodinti skirtingų atspalvių pentiniai. Žemesnius pentinius tinka sodinti grupėmis po du – tris ar gėlyno centre tarp kitų gėlių. Yra išvesta pentinių, užaugančių tik iki 50-70 cm aukščio, kurie puikiai tiks net auginimui nedideliame, 30×30 cm, plotelyje. Aukštesni sodinami galiniame gėlyno plane, palei tvorą ar gyvatvorę, pastatų sienas. Gerai derinasi su flioksais, rudbekijomis, lubinais, lelijomis, jurginais, rožėmis.

Pentiniai tinka ne tik auginimui lauke, tačiau ir puokščių darymui. Jie mėgstami floristų dėl savo ryškios, įspūdingos išvaizdos, gracingų žiedų, lapų dailumo bei gebėjimo ilgą laiką – apie 10 dienų – išlaikyti savo šviežumą pamerkus į vandenį.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex