Žioveinis (lot. Antirrhinum) – tai žolinis, bervidinių (lot. Scrophulariaceae) šeimai priklausantis augalas. Gamtoje, kaip žolinis daugiametis augalas, jis daugiausia paplitęs Viduržemio jūros regione. Žioveinio gentyje yra daugiau nei 40 rūšių augalų.
XIX a. žioveiniai pradėti plačiau auginti kaip kultūriniai augalai. Gėlynų kompozicijose žioveiniai auginami kaip vienmečiai augalai. Pagal jų dydį jie skirstomi į žemaūgius (15–30 cm aukščio), vidutinius (40–80 cm aukščio) ir didžiuosius (iki 80–120 cm aukščio) žioveinius.
Šie augalai bendrinėje kalboje, ypač anglakalbiuose kraštuose, apibūdinami kaip „drakono nasrai“ (angl. Snapdragon). Tokia sąsaja užkoduota ir botaniniame lotyniškame augalo pavadinime Antirrhinum majus, reiškiančiame „kaip snukis“. Toks savotiškas vardas šiam augalui duotas dėl žioveinio žiedlapių išsidėstymo, primenančio pražiotus nasrus.
Didysis žioveinis
Lietuvoje neretai žioveiniai siejami su tradicinio, etnografinio darželio vaizdiniu. Nuo seno šie augalai naudojami spalvingoms gėlynų kompozicijoms sukurti. Mūsų krašte dažniausiai auginamas didysis žioveinis.
Šis augalas turi aukštą, tvirtą, šakotą stiebą. Viršutinės šakelės apaugusios plaukeliais. Jo lapai tamsiai žali, lancetiški, arba pailgo ovalo formos. Šaknų sistema plati, susikoncentravusi 25–30 cm gylyje. Žiedai būna įvairių spalvų bei atspalvių – balti, rožiniai, geltoni, raudoni. Žiedai susitelkę į viršūnines stambias kekes, sudarytas tarsi iš atskirų žiedelių, kurių formoje galima įžvelgti minėtus „drakono nasrus“. Žioveiniai žydi nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų.
Žioveinių dauginimas ir sodinimas
Žioveiniai dažniausiai auginami iš sėklų. Jas galima daiginti patalpose ir į gėlyną persodinti jau paaugusius daigelius, arba sėti tiesiai į atvirą gruntą.
Į daigyklas žioveinio sėklos sėjamos kovo ar balandžio mėnesį. Kadangi šio augalo sėklos yra labai smulkios, į gruntą jas pakanka tik įspausti. Reguliariai drėkinant ir laikant šiltoje vietoje, sėklos sudygsta per 10–15 dienų. Sudygusius daigelius reikia pikuoti du kartus. Pirmą kartą pikuojama 2–4 cm atstumu, antrą kartą – 8 cm atstumu. Kai daigeliai išaugina 6 tikruosius lapelius, galima nukirpti stiebelių viršūnėles – tai paskatins gražesnį žioveinių šakojimąsi.
Paauginti daigeliai į gėlyną persodinami apie gegužės vidurį. Sėklos į atvirą gruntą sėjamos taip pat gegužės mėnesį. Nuolatinėje auginimo vietoje tarp augalų patartina palikti apie 20 cm tarpus. Žioveiniai atsparūs nedidelėms, 1–2 °C pavasarinėms šalnoms.
Žioveinį galima padauginti ir iš stiebo auginio. Tam reikia nupjauti apie 5 cm ilgio žioveinio šakelę, nuimti apatinius lapus ir pamerkti į vandenį su įsišaknijimo hormonu. Kai auginys išleidžia šakneles, jis sodinamas į gruntą, o vazonėlis pridengiamas polietileno maišeliu, ar kita panašia priemone. Auginys nuolat drėkinamas ir laikomas šiltoje vietoje. Kai išsivysto pakankama šaknų sistema ir pradeda augti nauji lapeliai, priedanga nuimama ir daigelis persodinamas į didesnį vazoną. Vazonas laikomas šiltoje ir šviesioje vietoje. Į lauką persodinamas gegužės mėnesį.
Žioveinio auginimas: pagrindiniai akcentai
Vieta. Žioveinis mėgsta saulėtas vietas arba dalinį pavėsį. Šias gėles tinka auginti grupėmis gėlynuose, arba kaip skinamas gėles lysvėse. Didieji žioveiniai gerai dera kaip foniniai augalai žemaūgėms žydinčioms gėlėms, taip pat greta sienų, tvorų. Svarbu, kad vieta nebūtų visiškame ir nuolatiniame pavėsyje.
Dirvožemis. Žioveiniams tinkamiausias – neutralios rūgštinės terpės (nuo 6,2 iki 7,0), derlingas ir purus. Tačiau mėgsta ir sunkesnes dirvas. Žioveiniai nemėgsta pernelyg šlapios, su užsistovinčiu vandeniu, dirvos.
Laistymas. Pasodintą žioveinį pirmąsias savaites reikia dažnai ir nuolat laistyti. Vėliau laistoma saikingai, bet reguliariai. Jei nėra lietaus, augalus reikia laistyti kartą per savaitę. Augalai laistomi prie šaknų, iš viršaus pilti vandens nereikėtų, nes tai kenkia žiedams.
Tręšimas. Žioveiniai tręšiami jiems pradėjus žydėti. Tinkamos specialiai žydintiems augalams subalansuotos trąšos. Po tręšimo augalus rekomenduojama gausiau palaistyti.
Priežiūra. Kad augalai užaugtų vešlesni ir turėtų daugiau žydinčių šakelių, jauniems augalams galima pakirpti stiebų galiukus. Dėl vasariškos kaitros augalo žydėjimas sumenksta. Tuomet galima jį nupjauti trečdaliu. Atvėsus orams jis vėl sukraus gražius žiedynus. Norint, kad žydėjimas tęstųsi iki pat šalnų, reikia dažnai nurinkti peržydėjusius žiedynus. Didiesiems žioveiniams gali prireikti atramų, kad jie neišgultų. Tam galima panaudoti paprastas lazdeles.
Žioveinių ligos, kenkėjai ir kitos problemos
Netinkamomis sąlygomis augantys žioveiniai tampa neatsparūs grybelinių bakterijų sukeltoms augalų ligoms bei kenkėjams.
- Ypač dažnai žioveinius puola rūdys. Dėl šios ligos ant augalų lapų ir stiebų atsiranda oranžinės ar rudos spalvos pūslelių pavidalo dėmių.
- Ant lapų atsiradusios baltos ar pilkšvos dėmės išduoda miltligę. Ši liga pažeidžia ne tik lapus, bet ir stiebus bei ūglius. Jai išplitus augalas nunyksta. Miltligė dažniau plinta esant pernelyg karštam orui.
- Su grybelinėmis ligomis efektyviausia kovoti augalus purškiant fungicidais – specialiais, augalų grybelines bakterijas naikinančiais preparatais.
- Dėl per didelės drėgmės augalus gali pažeisti šaknų puvinys. Susirgę augalai pradeda pūti nuo šaknų link stiebo viršaus ir ilgainiui nunyksta.
- Žioveinius puolantys kenkėjai yra amarai, arba voratinklinės erkės. Šie kenkėjai veisiasi apatinėse lapų pusėse, minta augalų sultimis ir ilgainiui pakerta jų augimą. Su šiais kenkėjais kovoti galima augalus purškiant sodo muilo tirpalu. Tačiau jei kenkėjų kolonijos itin išplitusios, gali prireikti ir specialių, šiuos kenkėjus naikinančių insekticidų.
- Gaudami per daug tiesioginių saulės spindulių, ar esant pernelyg karštam orui, žioveinių lapai pradeda vysti, jie mažiau žydi. Tokiu atveju, jei nėra galimybės sukurti tinkamo pavėsio, augalus galima pakirpti (iki trečdalio stiebo). Augalai vėl sužaliuos ir ims žydėti, kai oro temperatūra taps tinkamesnė.
Žioveinio naudingosios savybės
Be to, kad žioveinis yra labai graži sodų, gėlynų gėlė, jis dar turi ir sveikatinančių savybių, apie kurias kiekvienas augintojas turėtų žinoti:
- Žioveinių žiedai ir lapai turi priešuždegiminių ir kitų gydomųjų savybių. Žioveinis gali būti vartojamas siekiant palengvinti šlapimo takų infekcijas, gydyti nedidelius nudegimus, opas, pūlinius, hemarojų, detoksikuoti kraują, kepenis, sumažinti karščiavimą, vei išvengti odos infekcijų.
- Iš žioveinio sėklų būdavo išgaunamas aliejus, kuris nenusileidžia alyvuogių aliejui. Taip pat džioveinio žiedai gali būti saikingai naudojami salotoms.
- Iš žioveinio augalo išgaunama žalios spalvos dažanti medžiaga.
Šaltinis:
https://www.healthbenefitstimes.com/snapdragon/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.