Kininis ratilis (Callistephus chinensis) – viena populiariausių vasaros pabaigos ir rudens gėlių, puikiai tinkanti įvairiems gėlynams bei vazonams. Šis augalas priklauso astrinių šeimos augalams, savo kilme siejamas su Kinija. Ratilių pavadinimas lotyniškai reiškia „gražiąją vainikuotę“, o jų žiedai tikrai nusipelno tokio apibūdinimo dėl savo įspūdingo grožio.
Kininis ratilis yra vienmetė žolinė gėlė. Jis pasižymi tiesiu, negausiai šakotu stiebu, kuris gali išaugti nuo 20 iki 100 cm aukščio, priklausomai nuo veislės. Augalo lapai yra kiaušiniški arba lancetiški, dantyti, šviesiai žalios spalvos. Žiedai gali būti pavieniai arba sudaryti nedideles kekes. Ratiliai žydi nepaprastai įvairiomis spalvomis: baltai, gelsvai, rausvai, raudonai, violetiniai, mėlynai, taip pat gali būti dvispalviai. Žiedų forma ir dydis labai skiriasi priklausomai nuo veislės.
Kininio ratilio veislės
Nors botaniškai egzistuoja tik viena kininio ratilio rūšis (Callistephus chinensis), selekcininkų dėka išvesta daugybė skirtingų šios gėlės veislių. Jos skiriasi augalo aukščiu, žiedo forma, dydžiu bei spalvomis.
Pagal augalo aukštį kininio ratilio veislės skirstomos į:
- Žemas (20–35 cm) – tinkamas bordiūrams, vazonams
- Vidutinio aukščio (40–60 cm) – universalios veislės gėlynams
- Aukštas (65–100 cm) – puikiai tinka skintoms gėlėms
Pagal žiedų formą kininiai ratiliai būna:
- Paprasti – su viena liežuvėlinių žiedlapių eile
- Pusiau pilnaviduriai – su keliomis žiedlapių eilėmis
- Pilnaviduriai – gausiai užpildyti žiedlapiais, primenantys bijūnus
- Šakotieji – gausiai šakojasi, formuoja daug smulkesnių žiedų
- Pomponiniai – apvalūs, tankūs, primena mažus kamuoliukus.
Populiarios kininio ratilio veislių grupės: pomponiniai, bijūniniai (pijoniški), adatiškieji, plunksniškieji (pilifoliuminiai), karūniniai (koroliniai). Kiekviena grupė pasižymi unikalia žiedų forma bei skirtingomis auginimo savybėmis.
Kininio ratilis: sodinimo vieta ir dirva
Kininis ratilis nėra itin reiklus augalas, tačiau tinkamai parinkus auginimo sąlygas, jis atsilygina gausiu ir ilgu žydėjimu.
Rekomenduojamas video
Geriausia vieta kininiams ratiliams atvira, saulėta vieta, kur saulės šviesa krenta didžiąją dienos dalį. Pusiau pavėsyje ratiliai taip pat gali augti, tačiau jų žydėjimas bus kuklesnis. Stipriai pavėsingose vietose šių gėlių geriau nesodinti.
Žemė. Kininis ratilis mėgsta lengvą, gerai drenuotą, maistingą dirvą. Jiems puikiai tinka priemolio ar priesmėlio dirvožemis su neutralia arba silpnai šarminga reakcija (pH 6,5–7,5). Labai rūgščią dirvą reikia kalinti. Pernelyg sunki ar per daug lengva, smėlėta dirva ratiliams netinka. Svarbu, kad žemė nebūtų per drėgna – šios gėlės nemėgsta vandens užsistovėjimo. Prieš sodinant ratilius, dirvą reikia praturtinti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu, įdirbant juos maždaug 15–20 cm gylyje.
Kaip sodinamas ir dauginamas kininis ratilis
Kininis ratilis dauginamas išimtinai sėklomis, nes tai vienmetis augalas. Sėklas galima sėti dviem būdais: tiesiai į atvirą gruntą arba per daigus.
Sėjimas į atvirą gruntą. Ratilių sėklos sėjamos balandžio pabaigoje–gegužę, kai praeina stipresnių šalnų pavojus ir žemė pakankamai atšyla. Sėklos pasėjamos 0,5–1 cm gyliu, eilučių tarpas – 20–30 cm. Sudygsta per 7–12 dienų, priklausomai nuo oro temperatūros. Išdygę daigai praretinami, paliekant 15–25 cm atstumą tarp augalų (priklausomai nuo veislės).
Dauginimas daigais. Norint sulaukti ankstyvesnio žydėjimo, ratilių sėklos sėjamos į dėžutes ar vazonėlius kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Sudygsta kambario temperatūroje per savaitę ar dešimt dienų. Sėjinukai pikiuojami turėdami 2–3 tikruosius lapus. Į atvirą gruntą daigai sodinami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, kai praeina šalnų grėsmė. Tarpai tarp augalų paliekami pagal veislės aukštį.
Kininio ratilio persodinimas. Ratiliai prastai pakelia persodinimą, todėl geriau juos iš karto sodinti nuolatinėje vietoje arba sėti į atskirus vazonėlius, iš kurių lengviau persodinti nepažeidžiant šaknų.
Kininio ratilio auginimas ir priežiūra
Kininis ratilis – viena gražiausių ir įvairiausių vienmečių gėlių, mėgstama dėl savo įspūdingų spalvų, formų įvairovės ir ilgo žydėjimo laikotarpio. Tinkamai prižiūrimi ratiliai džiugina ne tik gėlyne, bet ir nuskinti bei pamerkti vazose.
- Šios gėlės mėgsta šiltą orą ir geriau auga kai temperatūra siekia 15–25 °C. Jauni daigai gali nukentėti nuo pavasarinių šalnų, todėl juos reikia apsaugoti arba sodinti kai šalnų pavojus praeina. Rudenį suaugę ratiliai atlaiko lengvas neigiamas temperatūras.
- Kininis ratilis mėgsta vidutinį drėgmės kiekį dirvoje. Juos reikia laistyti reguliariai, ypač sausais periodais, tačiau nereikėtų leisti vandeniui užsistovėti. Per daug drėgmės dirvoje gali sukelti šaknų puvimą ir ligas. Geriausia laistyti ryte arba vakare, stengiantis vandenį lieti po šaknimis, vengiant laistymo per viršų.
- Ratiliai dėkingi už tręšimą. Pirmą kartą patręšiama kompleksinėmis trąšomis po 2–3 savaičių nuo daigų išsodinimo. Antrą kartą tręšiama pumpurų užsimezgimo metu fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis. Trečiasis tręšimas atliekamas žydėjimo pradžioje. Nereikėtų perdozuoti azotinių trąšų, nes tai skatina lapų masės augimą, bet mažina žydėjimą.
- Sėklas subrandina visos kininio ratilio kultūrinės veislės. Sėklos renkamos kai žiedas visiškai nuvysta, liežuvėliai nudžiūsta, o žiedo viduriukas tampa tamsus ir jame atsiranda pūkinis papusas (skraidinamoji „skiauterėlė“). Žiedai nupjaunami ir dedami į popierinį paketą džiūti. Geriausią daigumą turi šviežios, praėjusiais metais surinktos sėklos.
- Kita priežiūra. Dirvožemį aplink ratilius reikia purenti, pašalinant piktžoles. Ypač svarbu purenimas po stipraus lietaus, kai žemės paviršius susiploja. Nuvytusius žiedus rekomenduojama nukirpti, tai skatina naujų pumpurų formavimąsi. Aukštesnes veisles gali tekti paremti kuoliukais, kad stiebai neperlūžtų nuo vėjo ar lietaus.
Kininio ratilio ligos ir kenkėjai
Kininis ratilis, kaip ir daugelis astrinių šeimos augalų, yra jautrus įvairioms ligoms bei kenkėjams, todėl jų auginime labai svarbi prevencija. Pavojingiausia liga laikoma fuzariozė – grybinė infekcija. Ji pasireiškia augalo vytimu, lapų geltimu, stiebo patamsėjimu, o vėliau – viso augalo žūtimi. Kadangi pažeisti augalai neišgydomi, juos būtina išrauti kartu su šaknimis ir sudeginti. Siekiant išvengti šios ligos, nerekomenduojama ratilių sodinti tose vietose, kur anksčiau augo bulvės, pomidorai, lelijos, tulpės ar kiti panašioms infekcijoms jautrūs augalai. Labai svarbu laikytis augalų kaitos ir vengti daugelį metų ratilius sodinti toje pačioje vietoje.
Kitos dažnos ligos – pilkasis puvinys, kuris išplinta drėgnu oru, ant augalo dalių palikdamas pilkšvas pelėsines apnašas, bei rūdys, atpažįstamos iš rausvų ar rudų taškelių ant lapų. Tokiais atvejais sergančios dalys pašalinamos, o augalai purškiami atitinkamomis priemonėmis – fungicidais ar specialiais preparatais nuo rūdžių. Pasitaiko ir bakterinė dėmėtligė, sukelianti tamsias dėmes ant lapų. Ji plinta drėgnu oru, per lietaus lašus nuo vieno augalo ant kito, todėl stipriai pažeistus augalus būtina nedelsiant pašalinti.
Ratilius taip pat dažnai puola kenkėjai. Spragės ypač pavojingos daigams ir jauniems augalams – jų lervos graužia šaknis bei stiebo apatinę dalį, todėl augalai vysta. Profilaktiškai patartina sėklas dar prieš sėją apdoroti specialiais preparatais. Ne mažiau žalingi yra lapų amarai, siurbiantys augalų sultis. Jie ne tik silpnina augalą, bet ir gali platinti virusines ligas. Amarams naikinti naudojamas muilo tirpalas, augaliniai ekstraktai arba insekticidai. Sausu ir karštu oru suaktyvėja voratinklinės erkės – mažyčiai kenkėjai, kurie išsiurbia lapų sultis ir apraizgo juos plonais voratinkliais. Lapai pradeda blykšti, gelsta ir džiūsta. Tokie kenkėjai naikinami purškiant augalus muiluotu vandeniu arba akaricidais.
Be to, kininius ratilius mėgsta sraigės ir šliužai – jie graužia jaunus daigus, lapus bei žiedų pumpurus. Juos galima rinkti rankomis, gaudyti spąstuose su alumi arba naudoti specialias granules.
Kininis ratilis gėlyne
Kininis ratilis žydi nuo liepos iki pat šalnų, todėl jis puikiai tinka vasaros pabaigos ir rudens gėlynams papuošti. Ši gėlė universali ir gali būti naudojama įvairiuose sodininkystės sprendimuose.
Žemos veislės puikiai tinka gėlynų apvadams, rabatams, bordiūrams formuoti. Jos gražiai atrodo vazonuose terasose ar balkonuose. Vidutinio aukščio ratiliai puikiai dera grupinėse sodinimų kompozicijose su kitomis vasarą ir rudenį žydinčiomis gėlėmis. Aukštos veislės naudojamos gėlynų fone, tinka skintoms gėlėms – ratilių puokštės vazonuose išsilaiko 7–10 dienų.
Kininis ratilis puikiai dera su rudeniniais astrais, skaisteniais, chrizantemomis, zinijomis, šalavijais, serenčiais ir kitomis to paties sezono gėlėmis. Skirtingų spalvų ir aukščio ratilių derinimas leidžia sukurti spalvingus, dekoratyvius gėlynų ansamblius.
Ratiliai taip pat tinka sodinimui tarp daržovių – jie gali atbaidyti kai kuriuos kenkėjus ir papuošti daržo erdves. Šios gėlės naudojamos ir kapų apželdinimui, ypač rudeniniu laikotarpiu.
Šaltiniai:
- https://www.thespruce.com/china-aster-care-guide-7556737
- https://www.threeacrefarm.net/blog/2025/1/7/how-to-grow-china-asters
- https://www.rhs.org.uk/plants/156433/callistephus-chinensis/details
- https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/annual/china-aster/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
