Rododendras – ryškiaspalvė sodo puošmena

Rododendras (Rhododendron) yra erikinių (Ericaceae) šeimos augalas. Išvertus iš lotynų kalbos rododendras reiškia „rožės medis“. Aliuzija į rožę yra neatsitiktinė. Rododendrai savo estetine išvaizda tikrai gali lygiuotis į gėlių karalienę rožę. Rododendras yra Nepalo nacionalinė gėlė. Pasaulyje žinoma per 1000 savaime augančių rododendrų rūšių. Didžioji jų dalis kilusi iš Azijos bei Šiaurės Amerikos. Europos žemyne taip pat yra nemažai savaime augančių rododendrų rūšių. 

Rododendrai yra kalnuotų vietovių, ar atvirų miškingų vietų, drėgno bei rūgštaus grunto augalai. Jie auga grupėmis. Rododendrų šaknys yra plonos ir paviršinės, siekia iki 30 centimetrų. Kadangi rododendrų rūšių yra daugybė, jų išvaizda taip pat būna skirtinga. Visžaliai rododendrų krūmai būna tamsiai žaliais, stambiais (iki 12 cm ilgio), kietais, blizgiais, elipsės formos lapais. Žiedai labai išraiškingi, iki 5 cm skersmens, tamsesnių ir šviesesnių purpurinių atspalvių. Tik vasarą žaliuojantys rododendrai, dar vadinami azalijomis, yra neaukšti, iki 40 cm aukščio užaugantys krūmeliai, minkštesniais lapais bei piltuvėlio pavidalo, įvairių spalvų (raudonos, geltonos ir kt.) žiedais.

Rododendrai, augantys Lietuvoje

Lietuvoje savaime auga vienintelė rododendrų rūšis – Pelikinis gailis (Rhododendron tomentosum). Mokslininkai šį pelkėtose vietose augantį augalą rododendrų genčiai priskyrė palyginus neseniai. Mums pažįstamas gailis, nors ir yra rododendrų genties atstovas, savo išvaizda visai neprimena soduose auginamų puošnių krūmelių.    

Nors rododendrų rūšių pasaulyje yra mažiausiai tūkstantis, tačiau mūsų klimato zonoje išgyventi ir augti galinčių rūšių yra tik keletas.

• Viena tokių rūšių yra amerikinis rododendras (Rhododendron catawbiense). Jo tėvynė yra pietinės Apalčių kalnų (JAV) pašlaitės. Šios rūšies rododendras užauga iki 2 metrų aukščio, yra visžalis. Lapai tamsiai žali, mėsingi, elipsės formos. Žiedai stambūs ir putlūs (iki 6 cm skersmens), alyvinės spalvos. Žydėjimo laikas – gegužė ir birželis.
• Dar viena itin šalčiui atspari rūšis – daūrinis rododendras (Rhododendron dauricum). Lotyniškas rūšies apibūdinimas „dauricum“ reiškia „iš Sibiro“. Šio rododendro tėvynė yra Mongolijos, Šiaurės Kinijos, Rytų Sibiro pamiškės. Taip pat auga ir Japonijoje. Krūmelis užauga iki 1,5 m aukščio. Panašiai tiek ir išsikeroja. Yra visžalis, pražysta ankstyvą pavasarį gražiais purpuriniais žiedais.
• Smirnovo rododendras kilęs iš Turkijos ir Sakartvelo (Gruzijos). Šios rūšies rododendras yra iki 2 metrų aukščio užaugantis, tankus krūmas. Pražysta gegužės–birželio mėnesį, rausvais į putlias kekes sukrautais žiedais.

Svarbiausia Lietuvoje auginamų rododendrų savybė – atsparumas šalčiui. Yra išvesta apie 30 rododendrų hibridų, galinčių ištverti -26–34 laipsnių šaltį. Būtent tokios labiausiai rekomenduotinos Lietuvos augintojams (pavyzdžiui – „Boleslaw chrobry“, „Basuki“, „Calsap“, „Eskimo“, „Hellikki“, „Helsinki University“ ir kt.).

Pagrindiniai rododendrų poreikiai

Yra trys svarbiausi dalykai, kuriuos reikia prisiminti, planuojant auginti rododendrus. Tai tinkama vieta, rūgšti dirva ir drėgmė.

Vietos, kurioje geriausiai augs rododendras parinkimas priklauso nuo augalo rūšies. Visžaliai, tamsialapiai ir storalapiai rododendrai geriausiai jaučiasi augalų paunksmėje, daliniame šešėlyje. Tuo tarpu smulkialapiai, žemaūgiai rododendrai (azalijos) labiau mėgsta saulėtą vietą.

Pavėsį mėgstantys rododendrai gerai jaučiasi ąžuolų, ar spygliuočių medžių draugijoje. Spygliuočių fone rododendrai atrodo ypač efektingai. Kompozicinių derinių sode kūrimui, greta rododendro taip pat labai tinka hortenzija. Abu šie augalai mėgsta rūgščią dirvą. Be to, žydėdami vienas po kito, prailgina „žiedų sezoną“. Tačiau greta tujų rododendrų geriau nesodinti. Šiems augalams reikia visiškai skirtingo dirvožemio.

Visų rūšių rododendrai mėgsta tik rūgščią dirvą. Kuo ji rūgštesnė (pH 3,5–4) – tuo šiems augalams geriau. Pernelyg šarminėje aplinkoje rododendrų šaknys blogai pasisavina maistines medžiagas. Ideali rododendrams dirva – aukštapelkės durpės, sumaišytos su mėšlu, pjuvenomis, spygliuočių medžių spygliais, kankorėžiais. Tačiau lazdos perlenkti taip pat derėtų. Pernelyg rūgščiame dirvožemyje blogai vystosi rododendrų šaknys.

Rododendrams reikalinga pakankamai didelė oro ir dirvos drėgmė. Kadangi rododendrų šaknys yra paviršinės, esant nepalankioms sąlygoms, jos pakankamai greitai netenka drėgmės. Taigi, dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, tačiau neužmirkęs. Nuo pakankamo drėgmės kiekio priklauso rododendrų žydėjimo trukmė ir žiedų grožis.

Rododendrų sodinimas

Rododendrai dauginami sėklomis. Jos sėjamos į rūgštų, aukštapelkių durpių substratą.

Geriausias rododendrų krūmelių sodinimo laikas yra pavasaris (balandžio pradžia – gegužės vidurys). Nesuspėjus to padaryti pavasarį, rododendrą galima sodinti ir rudenį. Tinkamiausias laikas yra rugsėjo–spalio mėnesiai. Jei rododendrą tenka sodinti vasarą, svarbiausia sudaryti jam pavėsį ir gausiai laistyti – mažiausiai tris kartus per savaitę.

Sodinant reikia iškasti du ar tris kartus didesnę nei augalo šaknynas duobę. Ji turi būti orientuota ne į gylį, o į plotį. Pasodintas rododendras turėtų būti apie 10 centimetrų  pakeltas nuo žemės paviršiaus. Tai apsaugos augalo šaknis nuo užmirkimo.

Pasodintą augalą svarbu reguliariai laistyti. Reikalingas vandens kiekis priklauso nuo augalo dydžio. Apie 1 metro aukščio rododendrui reikia apie 12 litrų vandens.

Rododendrų priežiūra

Drėgmė yra vienas svarbiausių sveikai augančio rododendro sąjungininkų. Apie drėgmės trūkumą signalizuoja į vamzdelį besisukantys augalo lapai. Rododendrus labai svarbu gausiai prilieti rudenį, prieš įšąlant žemei. Pakankamai drėgmės sukaupęs augalas lengviau pakenčia šaltį. Reikia prisiminti, kad šie augalai žiemą dažniau nukenčia ne nuo šalčio, o būtent nuo drėgmės trūkumo. Jei rododendrą ištiks tokia problema, peržiemojusio augalo lapai pavasarį bus pažeisti (susirietę). Net ir gausiai laistant, prireiks daug laiko lapams atsistatyti.

Mulčiavimas yra geras būdas apsaugoti rododendrų šaknis nuo perdžiūvimo. Labiausiai šių augalų mulčiavimui tinka pušies žievė. Šis mulčias suteikia keleriopą naudą. Apsaugo dirvožemį nuo išdžiūvimo, parūgština dirvožemį, neleidžia piktžolėms augti, pagerina dirvos purumą. Augalus mulčiuoti reikia reguliariai. Rudenį patartina užkloti storesnį mulčio sluoksnį. Jis apsaugos augalą nuo Lietuvai būdingo, neigiamo temperatūrų svyravimo poveikio.

Nužydėjusiuose žieduose rododendras ima brandinti sėklas. Jei nėra tikslo sėklų surinkti, nužydėjusius žiedus reiktų nuskinti. Šią procedūra patartina atlikti dėl dviejų priežasčių: kad augalas estetiškiau atrodytų ir, kad neeikvotų energijos nereikalingam sėklų brandinimui. Nuėmus peržydėjusius žiedus, augalas visą energiją galės skirti vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimui. Dėl to augalas bus vešlesnis, sveikesnis ir geriau pasiruošęs žiemojimu. 

Kadangi rododendrai sekančių metų žydėjimui ruošiasi rudenį, t.y. tuo metu jau sukrauna būsimus žiedus, todėl krūmelius genėti geriausia iškart po žydėjimo. Rododendrų nereikia labai stipriai išretinti. Užtenka išpjauti nudžiūvusias, pažeistas, susipynusias šakeles.

Prieš žiemojimą svarbu patikrinti, ar žemės paviršiuje nesimato augalo šaknų. Jas reikia kruopščiai pridengti dirvožemio, mulčio sluoksniu.  Prieš žiemą rododendrai gali mesti lapus. Nereiktų skubėti jų nurinkti. Nukritę lapai augalo šaknims sudaro papildomą apsaugą nuo šalčio. 

Pirmą kartą žiemojantį rododendrą geriau pridengti. Tam tinka eglišakės, ar orui laidus audinys. Pagrindinė taisyklė – priedanga turi būti palapinės tipo, nesiliesti prie augalo.

Kad augalas džiugintų savo sveiku vešlumu ir gražiais žiedais, jam reikalingas tręšimas. Tą daryti reiktų kelis kartus per metus. Naudojamos skystos, specialiai rododendrams subalansuotos trąšos. Kad dirvožemyje nepritrūktų rūgštumo, kartas nuo karto galima naudoti rūgštiklius, kurie užtikrina rūgščios dirvožemio terpės palaikymą.  

Rododendrų tręšimo laikas yra iki vasaros vidurio. Papildomai patręšti rekomenduojama po žydėjimo. Kadangi didelę maistinių medžiagų dalį augalas sueikvoja žydėdamas, reikia padėti jas atstatyti. Tuomet augalas tinkamai pasiruoš žiemai. Vėlyvą rudenį augalus taip pat tinka patręšti vario sulfato trąšomis. Jos veikia kaip prevencinė priemonė prieš grybines ligas.  

Rododendrų kenkėjai ir ligos

Rododendrus, kaip ir daugelį kitų augalų, gali apnikti kenkėjai, ar užpulti ligos.

Pagrindiniai kenkėjai, kurie graužia augalo lapus, minta jo sultimis ir naikina augalo ląsteles yra tripsai, skydamariai, voratinklinės erkutės. Su kenkėjiškais vabzdžiais kovojama specialiais preparatais – insekticidais.

Grybinių bakterijų sukeltas ligas išduoda ant augalo lapų atsiradusios dėmės, nudžiūvę, ar vystantys pumpurai. Dažniausiai pasitaikanti liga yra fitoftora (rododendrų maras). Liga gydoma tiksliniais, grybines bakterijas naikinančiais preparatais (fungicidais).

Tačiau jei rododendrai augs jiems tinkamoje dirvoje, reguliariai gaus reikalingų maistinių medžiagų, nestokos drėgmės, labai tikėtina, kad kenkėjų ir ligų išvengs. Taip pat svarbi prevencija. Reguliari krūmelių apžiūra, pažeistų šakelių ar lapų pašalinimas, prevenciškai veikiančių trąšų naudojimas.

Rododendrai sveikatinimui – vartoti, bet atsakingai!

Natūraliai augančių rododendrų lapai ir žiedai dėl turimų tam tikrų medžiagų liaudies medicinoje naudojami sveikatinimo tikslais. Vis dėlto vartoti šio augalo antpilus reiktų atsargiai. Rododendras yra tas augalas, kurio teikiamą naudą ir sukeliamą žalą skiria tik suvartotas jo kiekis. Be naudingųjų medžiagų šiame augale yra ir andromedotoksino – toksiškos medžiagos, kurios padauginimas gali sukelti apsinuodijimą. Iš rododendrų paruoštų nuovirų neturėtų vartoti nėščios ir žindančios moterys. Jie taip pat netinka žmonėms, turintiems žemą kraujospūdį, sergantiems inkstų nepakankamumu.

Gydymui naudojami džiovinti lapai ir žiedai. Jie renkami nuo jaunų, 2–3 metų augalų. Sudžiovinta žaliava laikoma sandariame inde, nes priešingu atveju lapai ir žiedai prisirenka drėgmės. Paruošti rododendrų lapai ir žiedai laikomi tamsioje vietoje, maždaug +5 laipsnių temperatūroje. Vartojimui tinkami ne ilgiau kaip dvejus metus. Džiovinti augalo lapai ir žiedai naudojami įvairiomis formomis: plikoma arbata, ruošiamas nuoviras, arba gaminama spiritinė užpiltinė.

• Aukšto kraujospūdžio gydymui ruošiamas džiovintos rododendro žaliavos užpilas. Ne daugiau 20 gramų džiovintų lapų užpilama verdančiu vandeniu. Geriama po vieną šaukštą prieš valgį, tris kartus per dieną.
• Arbata iš pusės arbatinio šaukštelio džiovintų ir sutrintų rododendro lapų, užpiltų verdančiu vandeniu, padeda peršalus. Taip pat – kaip priemonė jėgoms atstatyto po persirgtų infekcinių ligų. Arbatą naudojant šiuo tikslu, į ją reikia įpilti pieno ir šį mišinį užvirinti. Arbatą galima paskaninti medumi, ar citrina.
• Rododendrai taip pat turi antiseptinį poveikį. Jų kompresus galima naudoti žaizdoms, ar odos susirgimams gydyti.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.