Slyvos ir vyšnios priklauso kaulavaisinių medžių šeimai, todėl jų genėjimas turi savo ypatumų, kurie skiriasi nuo, pvz., obelų ar kriaušių priežiūros. Netinkamas genėjimo laikas gali sukelti ligų plitimą, sumažinti derlingumą ar net pakenkti medžio gyvybingumui. Sužinokime, kada genėti slyvas ir vyšnias tinkamiausias metas?
Kodėl slyvos ir vyšnios skiriasi nuo kitų vaismedžių?
Kaulavaisiai išsiskiria tuo, kad jų genėjimo žaizdos gyja lėčiau nei erškėtinių šeimos augalų vaismedžių. Per pjūvius gausiai išsiskiria sultys, o tai sukuria palankią terpę grybinėms ligoms plisti. Ypač pavojingos yra sidabrinės lapų dėmėtumo ir bakterinio vėžio infekcijos, kurios dažnai patenka būtent per genėjimo žaizdas.
Dar viena ypatybė – šie medžiai po sužeidimų gausiai išskiria dervas. Tai natūrali apsauginė reakcija, tačiau per didelis dervos kiekis gali silpninti medį. Todėl genėjimas turi būti atliktas tinkamu laiku ir minimaliai traumuojant medį.
Kada genėti slyvas ir vyšnias: optimalus sezonas
Skirtingai nei obelis, slyvas ir vyšnias geriausia genėti vasarą, o ne rudenį ar ankstyvą pavasarį. Idealus laikas yra gegužės pabaiga – rugpjūčio pradžia, kai medžiai aktyviai vegetuoja ir žaizdos gyja greičiausiai.
Vasarinio genėjimo privalumai akivaizdūs: šiltuoju metu medis aktyviai auga, todėl žaizdos užsitraukia greitai ir be komplikacijų. Be to, vasarą orai sausesni, todėl mažesnė grybelinių ligų plitimo tikimybė. Dar vienas privalumas – medį su lapais daug lengviau „skaityti“: iš karto matosi, kurios šakos gyvos, o kurios – silpnos ar pažeistos.
Iki kada genėti slyvas ir vyšnias rudenį?
Jeigu slyvų ar vyšnių šakos peraugusios arba pažeistos, galima lengvas genėjimas po derliaus nuėmimo – nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo ar net spalio vidurio. Svarbu suspėti iki didesnių šalnų, kad žaizdos spėtų apsitraukti. Tuo metu medžiai dar gyvybingi, todėl nedidelės korekcijos jiems nepakenkia. Vis dėlto vėlyvas ruduo ir žiema – netinkamas metas, nes žaizdos neužgyja ir lengvai užsikrečia.
Svarbu: venkite vėlyvo rudens ir žiemos genėjimo – šiuo metu žaizdos neatsinaujina, todėl tampa vartais infekcijoms. Jei genite rudenį, visus pjūvius būtinai patepkite sodo tepalu ar vašku, kad medis lengviau peržiemotų.
Rekomenduojamas video
Kada genėti slyvas ir vyšnias pavasarį?
Jei būtina genėti pavasarį, tą reikėtų daryti kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, kai temperatūra jau teigiama, bet dar neprasidėjusi intensyvi vegetacija. Tada sulčių tekėjimas nėra stiprus, todėl medžio „verkimas“ mažesnis. Tačiau per vėlai atliktas pavasarinis genėjimas gali sukelti stresą, sulėtinti žydėjimą ir padidinti ligų riziką.
Tačiau reikia būti atsargiems – jei genėsite per vėlai pavasarį, kai medis jau pradėjo aktyvų augimą, tai gali sukelti didelį stresą ir sulėtinti žydėjimą bei vaisių užuomazgų formavimąsi. Taip pat didėja ligų infekcijos rizika.
Slyvų genėjimo ypatumai
Slyvos paprastai reikalauja mažiau intensyvaus genėjimo nei vyšnios. Jos formuoja kompaktišką, natūraliai gana tvarkingą vainiką. Pagrindiniai genėjimo darbai:
- Higieninis genėjimas – šalinkite sausas, pažeistas ir ligų paveiktas šakas. Tai galima daryti bet kuriuo metu, kai pastebite problemą.
- Retinimo genėjimas – pašalinkite šakas, kurios auga į vainiko vidų, kryžiuojasi ar trukdo vėdinimui. Geriausia tai daryti birželio–liepos mėnesiais.
- Jaunų ūglių trumpinimas – metiniai ūgliai gali būti šiek tiek sutrumpinti vasaros viduryje, kad skatintumėte šoninių šakų augimą ir geresnę vainiko formą.
Slyvos turi polinkį gausiai išauginti šaknines atžalas. Šias atžalas reikia reguliariai šalinti, nukerpant arčiau žemės paviršiaus arba atsargiai iškasant, kad nesugadintumėte pagrindinių šaknų.
Vyšnių genėjimo specifika
Vyšnios dažnai auga intensyviau nei slyvos ir formuoja didesnį, išsišakojusį vainiką. Jos reikalauja kiek daugiau dėmesio:
- Jaunų medžių formavimas – pirmuosius 3–4 metus svarbu formuoti teisingą vainiko struktūrą. Paliekamos 4–5 pagrindinės šakos, kurios išsidėsčiusios tolygiai aplink kamieną.
- Vaisių šakų atnaujinimas – vyšnios vaisius formuoja ant 2–3 metų šakų, todėl senas, nebeproduktyvias šakas reikia laipsniškai keisti naujomis. Tai daroma vasarą, po derliaus nuėmimo.
- Aukščio kontrolė – aukštai išaugusias vyšnias sunku prižiūrėti ir nuimti derlių, todėl galima kontroliuoti aukštį, šiek tiek sutrumpinant vertikaliąsias šakas.
Kada genėti slyvas ir vyšnias: genėjimo technika ir įrankiai
Genėdami slyvas ir vyšnias, visada naudokite aštriai išgaląstus ir dezinfekuotus įrankius. Atplėštos žaizdos gyja blogai ir lengvai tampa „durimis“ infekcijai. Įrankius dezinfekuokite 70 % alkoholiu ar specialiu dezinfekuojančiu tirpalu prieš genėdami kiekvieną medį.
Pjauti reikia ties šakos žiedu – natūraliu sustorėjimu šakos pagrinde. Taip žaizda bus mažesnė ir gis greičiau. Niekada nepalikite kelmelio, nes jis džius ir taps infekcijos židiniu.
Stambesnius pjūvius (daugiau nei 3 cm skersmens) rekomenduojama užtepti sodo tepalu arba specialia pasta. Tai apsaugos nuo ligų ir sumažins dervos išsiskyrimą.
Priežiūra po genėjimo
Nukarpytas šakas būtina nedelsiant pašalinti iš sodo ir sudeginti, ypač jei pastebėjote ligų požymių. Tai apsaugos kitus medžius nuo infekcijos.
Vasarą, nugenėjus medžius galima palaistyti ir patręšti, kad paskatintumėte greitesnį atsistatymą. Tačiau venkite per didelių azoto trąšų dozių – jos skatina intensyvų žaliosios masės augimą, o medis turėtų daugiau energijos skirti žaizdų gydymui.
Stebėkite medžius kelias savaites po genėjimo. Jei pastebite per didelį dervos išsiskyrimą ar žaizdų tamsėjimą, tai gali būti infekcijos požymis. Tokiu atveju galbūt reikės papildomų apsaugos priemonių.
Laikydamiesi šių rekomendacijų ir genėdami slyvas bei vyšnias tinkamu laiku, užtikrinsite sveikus, gražius ir derlingus medžius savo sode.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/fruits/cherry/cherry-tree-pruning.htm
- https://plantura.garden/uk/fruits/cherry-tree/pruning-cherry-trees
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/cherry-plum-tree/
- https://treemaintenance.co.uk/when-should-i-prune-a-cherry-or-plum-tree/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
