Karklas – ne tik vytelėms pinti, bet ir sodui papuošti

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Karklas, blindė, gluosnis – tai lietuvių kalbos vaizdingumo pavyzdys. Iš tiesų tai, ką mes vadinami net trimis skirtingais vardais, botaniškai yra vienos rūšies augalas – gluosnis. Tačiau juk taip daug aiškiau, kai kiekvienas medis ir krūmas turi savo pavadinimą, tiesa? Tad kviečiame skaityti ir sužinoti, kaip atskirti karklą nuo gluosnio ir blindės, kokių dekoratyvinio karklo rūšių esame ir ką reikia žinoti apie jų priežiūrą.

Karklas: kaip atpažinti ir atskirti nuo kitų gluosnių?

Botanine prasme karklas yra tas pats gluosnis (Salix) ir priklauso gluosninių šeimos augalų genčiai, kurioje yra daugiau nei 350 rūšių (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma net daugiau nei 600). Tačiau lietuvių kalboje mes gluosnius vadiname trimis skirtingai pavadinimais, remiantis jų tipu:

Gluosnis yra aukštas ir plačia laja medis;
Karklas yra krūmas, kurį lengviausiai atpažįstame iš pavasarinių, pilkos spalvos „kačiukų“, sutūpusių jam ant šakų;
Blindė (Salix caprea) yra vidutinio aukščio medis. Na, kažkas tarp krūmo ir aukšto medžio. Lengviausiai blindė atpažįstama iš savo didelių, geltonos spalvos „kačiukų“. Iš šio medžio ruošiama ir blindės arbata.

Karklo išvaizda skiriasi priklausomai nuo rūšies. Dekoratyvinių rūšių karklai gali būti iš tiesų įspūdingi ir kartais net sunku nuspėti, kad tai tie patys mums gerai žinomų žilvitinių karklų (Salix viminalis) „broliai“. Tad pradžiai trumpai apžvelgsime populiariausias karklų rūšis bei jų išvaizdą, o vėliau papasakosime, kaip juos sodinti ir prižiūrėti.

Žilvitinis karklas (Salix viminalis)

Tai geriausiai pažįstama karklų rūšis, savaime auganti drėgnose vietose, pabaliuose, pagrioviuose ir pan. Pavasarį jie atpažįstami iš nedidelių, pilkų „kačiukų“ – savo žiedų.

Žilvitinis karklas nuo seno lietuvių mėgstamas ir svarbus augalas, apdainuotas dainose ir liaudies žaidimuose. Dažniausiai žilvitinis karklas vadinamas tiesiog žilvičiu. Nuo seno naudojamas pintinėms, krepšiams pinti. Pastaraisiais metais žilvitinis karklas auginamas biokurui.

Žilvitis yra 3–6 metrų aukščio, gausiai šakotas krūmas, žalsvai ruda arba gelsvai ruda žieve. Ūgliai laibi, žievė dažnai plaukuota. Lapai linijiški, lancetiški, 5–13 cm ilgio, smailia viršūne.

Nors žilvitinio karklo šakelės liaunos, tačiau labai tvirtos, todėl ir naudojamos įvairiems krepšiams, dekoratyviniams gaminiams ar kitiems buities rakandams (pvz., skalbinių dėžėms) pinti.

Šis karklas pražįsta balandžio pradžioje, dar prieš išsiskleidžiant lapams. Žiedai – pūkuoti, pilkos spalvos „kačiukai“, kurie skleidžia daug nektaro ir yra labai mėgstami vabzdžių apdulkintojų.

Dauguma žilvičio veislių auginamos pramoniniais tikslais. Iš dekoratyvinių išvesta labai nedaug: ausytasis (Salix aurita), pelkinis (Salix rosmarinifolia), pilkasis (Salix cinerea), purpurinis (Salix purpurea). Pastarasis itin dekoratyvus: stiebai tamsiai violetinės spalvos, lapai melsvai žalsvi, rudenį pageltonuoja. Purpurinio karklo net „kačiukai“ būna raudonos spalvos.

Svyrantis karklas (Salix pendula)

Tai specialiai paskiepytas karklas, kurio šakos dekoratyviai auga žemyn. Suformuotas kaip medelis (su vienu stiebu), neaukštas ir kompaktiškas. Tai puikus pasirinkimas nedideliam sodui papuošti.

Svyrančio karklo aukštis priklauso nuo įskiepio aukščio: auga tik iki skiepo vietos. Tad jeigu nusiperkate 1,20 m aukščio medelį, didesnis nebeaugs. Tuo tarpu šakas galima drąsiai trumpinti, formuoti, suteikti norimą ilgį ar formą.

Garbanotasis karklas (Salix sepulclaris)

Tai itin dekoratyvus medis, išsiskiriantis raudona šakų spalva ir susukta jų forma. Lapai siauri, žali, taip pat susukti (garbanoti). Auga iki 3–4 metrų aukščio, tad vietos reikės kur kas daugiau nei kompaktiškesnėms rūšims.

Taip pat puikiai pasiduoda genėjimui, tad galima suteikti norimą formą.

Sveikalapis karklas (Salix integra)

Sveikalapis karklas dažnai vadinamas Flamingo gluosniu dėl savo ypatingos lapelių spalvos. Naujai sprogstantys lapai pavasarį būna rožinės spalvos, vėliau blunka iki baltos ir galiausiai įgauna įprastą žalią spalvą.

Žiemą, nukritus lapams, dekoratyviai atrodo ir šakelės: tų metų ūgliai nusidažo oranžiniai raudona spalva.

Tai iš tiesų labai dekoratyvus, neaukštas ir lengvai formuojamas medelis. Užauga iki 2,5–3 metrų aukščio ir 1,5–2 metrų pločio, tačiau gerai pasiduoda genėjimui, tad galima suformuoti pagal savo norus ir pritaikyti sodo dizainui.

Iš visų dekoratyvinių karklo rūšių, bene, vienas populiariausių.

Karklas: ką reikia žinoti apie auginimą?

Karklas yra drėgmę mėgstantis augalas, todėl jiems idealiausia augimo vieta šalia tvenkinių, upelių ar kitų vandens telkinių pakraščiuose.

Nors mėgsta drėgną dirvą, tačiau žemė turėtų būti gerai drenuojama. Užmirkstanti, kaip ir labai sausa, karklų auginimui netinka. Sausoje vietoje jie skurs, augs lėtai, praras savo dekoratyvumą.

Tinkama silpnai rūgšti arba neutrali dirva: pH 5,5–7.

Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinta pakankamai saulės šviesos. Tai saulėtų ir drėgnų vietų augalai.

Sodinant rekomenduojama parinkti vietą pagal numatomą karklo aukštį bei plotį. Tai ypač aktualu renkantis aukštesnius medelius sodinimui. Atkreipkite dėmesį, kokio aukščio numatoma bus subrendęs medis. Aukštų ir plačia laja nesodinkite arti namo ar kitų statinių. Taip pat venkite sodinti virš kanalizacijos ar kitų vamzdynų, kad šaknys vėliau jų nepažeistų.

Trumpai tariant, reikia ne tik užtikrinti pakankamai erdvės karklo augimui, tačiau ir apsaugoti savo turtą nuo galimų pažeidimų ateityje.

Kada ir kaip sodinamas karklas?

Karklas gali būti sodinamas iš vazono arba galima įsigyti atviromis šaknimis sodinukų, kurie atrodys tik mažos rykštelės. Tačiau visi karklai labai greitai auga, tad netrukus rykštelė virs dailiu medeliu.

Idealiausias laikas karklo sodinimui – ruduo. Maždaug 6 savaitės iki numatomų pirmųjų šalnų. Taip medelis spės iki žiemos įsitvirtinti ir sėkmingai sulauks pavasario. Tačiau vazonuose augintus sodinukus galima sodinti bet kuriuo šiltojo sezono metu. Svarbu, kad duobė būtų pakankamo dydžio (maždaug dvigubai platesnė nei šaknynas) ir perkeliant būtų kuo mažiau pažeidžiamos šaknys.

Karklo laistymas ir tręšimas

Laistymas. Jeigu karklas pasodintas gana drėgnoje vietoje, papildomo laistymo jam greičiausiai neprireiks. Nebent itin sausomis, karštomis vasaros dienomis. Stebėkite tiek dirvožemį, tiek savo augalo savijautą. Jauniems, neseniai pasodintiems augalams drėgmės reikės daugiau nei senesniems, kurių šaknys jau pakankamai giliai ir pasiekia gilesniuose sluoksniuose esantį vandenį.

Tręšimas. Karklui tręšimas nereikalingas, nebent jis auga talpoje arba atrodo, kad jam kažko trūksta (pvz., pageltę, išblyškę lapai). Jeigu matote, kad augalui trūksta maistinių medžiagų, pavasarį galima patręšti lėto atpalaidavimo organinėmis trąšomis.

Karklo genėjimas

Genėjimas yra vienas svarbiausių darbų karklo priežiūroje. Genėjimas svarbus ir norint suvaldyti augalo plitimą, augimą, ir senų, ligotų ar pažeistų šakų šalinimui. Taip pat jis svarbus siekiant išlaikyti savo augalą dekoratyvų.

Karklas genimas žiemos pabaigoje – kovo pradžioje, kol augalas dar miega ir neprasidėjusi vegetacija. Genėjimo metu pašalinamos senos, ligotos, nudžiūvę šakos, taip pat papildomi stiebai, augantys iš pagrindinio stiebo, besitrinančios arba per tankiai augančios šakos.

Atsargiai reikėtų elgtis su svyrančiuoju karklu: jo genėti negalima, nebent galima patrumpinti šakas.

Karklo auginimas talpoje

Dekoratyvūs karklai taip pat gali būti auginami talpose. Tik reikia pasirinkti žemaūgę veislę bei pasirūpinti pakankamai didele talpa. Be to, indas, kuriame augs karklas turi turėti gerą drenažo sistemą.

Tinkama žemė talpoje auginamam karklui yra lygiomis dalimis sumaišyta kambariniams augalams skirta žemė ir perpuvęs kompostas.

Labai svarbu užtikrinti gerą laistymo sistemą arba nepamiršti reguliariai laistyti savo augalo. Karklui reikia daug drėgmės. Ypač sausomis ir karštomis vasaros dienomis.

Be to, talpoje auginamą karklą reikia tręšti lėto atpalaidavimo organinėmis trąšomis. Pirmą kartą tręšiamas pavasarį, vegetacijos pradžioje, vėliau dar du kartus iki vasaros pabaigos.

Kai talpoje auginamas karklas išaugs senąjį vazoną, jį reikia persodinti į naują, didesnį. Naujos talpos skersmuo turi būti bent 15 cm didesnis nei senosios.

Karklas: kenkėjai ir ligos

Deja, bet karklas nėra pats atspariausias ligoms ir kenkėjams augalas. Jis itin jautrus marui, miltligei, lapų dėmėtumui ir vėžiui.

Taip pat gana mėgstamas tokių kenkėjų kaip amarai, skydamariai, gręžtuvai, sietasparnės blakės bei vikšrai.

Kaip dauginamas karklas?

Karklas labai lengvai dauginamas medis / krūmas. Dauginamas jis auginiais bet kuriuo šiltojo sezono metu, tačiau palankiausias metas – pavasaris. Padaugintas pavasarį ir pasodintas karklas spės iki žiemos įsišaknyti ir sustiprėti, kad atlaikytų žiemos negandas.

Dauginimui nupjaunama apie 25 cm ilgio sveiko stiebo dalis, pašalinami lapeliai, paliekant tik viršutinę lapų porą. Auginys įmerkimas į vandenį arba įkišamas į drėgną daigams skirtą žemę, kad iš jos kyšotų apie 5 cm dalis. Ir paliekamas šaknelėms išleisti, palaikant nuolatinę drėgmę bei užtikrinant pakankamai netiesioginės saulės šviesos.

Kai auginys išaugina pakankamai šaknelių, gali būti sodinamas tiesiai į nuolatinę augimo vietą.

Pynimas iš karklo vytelių

Pynimas iš vytelių puikiai žinomas visame pasaulyje. Anglų kalboje karklas net ir vadinamas krepšių gluosniu (basket willow). Dar ir šiandien pynimas išlieka gana populiarus. Tiksliau, populiarūs pinti gaminiai, nes pats pynimas iš vytelių yra labai kruopštus, ilgas ir varginantis darbas. Tad norinčių pinti vis mažiau.

Kadaise pindavo iš reikalo. Juk reikėjo pasigaminti krepšius, pintines ar lopšius. Šiais laikais pinama labiau iš pomėgio. Pinti daiktai skirti dekoruoti aplinką, namus, papuošti interjerą. Patyrę pynėjai gali nupinti kur kas daugiau nei krepšelį: tai ir vazonai, dubenėliai, nuotraukų rėmeliai, patalynės ar skalbinių dėžės, maisto padėkliukai ir kt.

Taigi karklas – ne tik dekoratyvus augalas, puošiantis namų aplinką, tačiau jis gali tapti puikia medžiaga pintam dirbiniui.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video