Pynimas iš vytelių nėra tik istorija. Kokios vytelės tinka pynimui? Pynimo praeitis ir šiuolaikinės tendencijos

Pynimas iš vytelių yra sena ir garbinga amatininkystės forma, turinti gilias tradicijas daugelyje kultūrų visame pasaulyje. Tai ne tik praktinė veikla, bet ir menas, kuriame dera estetika, technika ir tradicija. Šiame straipsnyje apžvelgsime pynimo iš vytelių istoriją, technikas, aptarsime, kaip paruošiamos vytelės pynimui ir koks yra šiuolaikinis vytelių pynimo amato vaidmuo.

Pynimo iš vytelių istorija

Pynimas iš vytelių toks, kokį jį matome šiandien – dailus, estetiškas įvairių gaminių pynimas – atsirado tik maždaug XIX amžiuje. Iki tol jis egzistavo kur kas paprastesne ir grubesne forma. Buvo ne tiek dekoratyvus, kiek praktiškas.

Archeologiniai radiniai rodo, kad pirmieji pynimo darbai galėjo būti atliekami dar akmens amžiuje. Tad pynimas iš vytelių yra viena seniausių žmogaus veiklų. Senesnė nei kai kurios keramikos ir austo audinio formos. Tuo metu pynimas buvo grubus, praktiškas. Pinti krepšiai buvo skirti maistui ir kitiems rakandams laikyti. Pindavo ne tik iš karklo, kuris įprastai naudojamas šiais laikais, vytelių, tačiau ir iš gluosnių šaknų, ąžuolo, uosio, lazdyno, erškėčių, skroblų šakų ir žievės, taip pat iš šiaudų bei lapų.

Europoje pynimas iš vytelių suklestėjo viduramžiais, kai šis amatas tapo plačiai naudojamas kasdienėje veikloje. Pinti krepšiai, iškloti moliu, buvo naudojami vandeniui laikyti ir gabenti. Iki pat 1700 metų namų sienos buvo pinamos iš vytelių ir sutvirtinamos moliu. Kūdikiai miegodavo pintose lovelėse, o mirę žmonės būdavo laidojami pintuose karstuose.

Dar prieš 200 metų Europoje pynimas buvo didelė ir stipri pramonės šaka. Pinti krepšiai naudoti visur: žuviai, pieno produktams, plytoms, angliai, mėšlui vežti, kaip antsnukiai gyvuliams, paukščių ar žuvų gaudyklės. Kiekviena šalis turėjo savo pintų krepšių stilių, kurie paprastai labai skyrėsi.

Pynimo pramonės žlugimą įtakojo plastiko atsiradimas. Ir nors plastikas patvarus ir daug lengviau iš jo pagaminti bet kokios formos ir dydžio krepšį, tačiau tai per šimtmečius nesuyranti medžiaga. Kai tuo tarpu pinti krepšiai būdavo naudojami, kol suplyšdavo, o vėliau kompostuojami.

Vytelės pynimui ne tik iš karklo

Šiais laikais pynimui dažniausiai naudojamos karklo vytelės. Jos lanksčios, lengvai prieinamos ir patvarios. Tačiau karklo vytelės nėra vienintelės tinkamos pynimui. Taip pat tinka lazdyno ar kaštono vytelės. Kiekviena medžiaga turi savo savybes, kurios lemia galutinio gaminio stiprumą, lankstumą ir estetiką.

Dažniausiai pynimui naudojamos vytelės:

• Karklo vytelės naudojamas dėl savo lankstumo ir patvarumo. Karklai lengvai randami gamtoje, juos nesunku apdirbti, o vytelės lanksčios ir lengvai formuojamos.
• Lazdynas yra tvirtas ir patvarus. Lazdyno vytelės puikiai tinka sunkesniems gaminiams, tokiems kaip baldai ar pintos tvoros.
• Kaštono vytelės dažniausiai naudojamos dekoratyviniams gaminiams pinti. Jos išsiskiria savo natūraliai dekoratyvia tekstūra ir spalva.
• Iš bambuko vytelių pinami egzotiškesni gaminiai. Bambukas suteikia dirbiniams lengvumo ir išskirtinumo.

Vytelės pynimui: kaip paruošti?

Prieš pinant reikia ne tik pasirūpinti vytelėmis, tačiau ir jas tinkamai paruošti pynimui. Vytelės turi būti lanksčios, nelūžinėti ir lengvai formuotis. Trumpai paminėsime, kaip pasiruošti žaliavą pynimui:

1. Visų pirma, reikia prisiskinti karklo, lazdyno ar kaštono rykštelių. Jos ir taps vytelėmis pynimui. Šakelės turėtų būti lanksčios, plonos. Nuo jų pašalinami lapai.
2. Surinktas šakeles reikia šiek tiek padžiovinti, jeigu jos labai drėgnos.
3. Pinti galima tiek iš nužievintų, tiek iš vytelių su visa žieve. Tačiau vytelės su žieve bus storesnės, mažiau paslankios, reikalaus daugiau jėgų, o gaminiai bus tamsesni.
4. Norint gražiai nužievinti vyteles, jas reikia pavirti apie 1 val. Tuomet žievė lengvai ir gražiai nusiims.
5. Jeigu vytelės storokos, jas specialiu įrankiu galima skelti į dvi ar net tris dalis. Visai plonų vytelių skelti nereikia.
6. Ir pabaigai, prieš pat pinant, vyteles reikia pamirkyti, kad būtų lanksčios ir lengviau būtų formuoti norimą gaminį. Šiltame vandenyje jos išmirksta greičiau, tačiau greičiau ir džiūsta. Šaltame mirksta ilgiau, tačiau ilgiau išlieka drėgnos ir lanksčios.

Na, o pasiruošus medžiagą pynimui, telieka įdomioji ir sunkesnioji dalis – nupinti krepšį, pintinę ar pradžiai bent padėkliuką. Čia jau fantazijos, gabumo ir kantrybės reikalas.

Pynimo iš vytelių technikos

Nors pintų gaminių populiarumas neblėsta, tačiau pinti ryžtasi toli gražu ne kiekvienas. Visų pirma, tai labai sunkus darbas, reikalaujantis daug jėgų ir stipriai apkraunantis sąnarius. Be to, pynimas iš vytelių reikalauja susikaupimo, kantrybės ir užsispyrimo. Ir, be abejo, bent šiek tiek išmanymo, kaip pinti.

Egzistuoja keletas pynimo technikų, kurių kiekviena turi savo unikalų stilių ir paskirtį. Pateikiame dažniausiai naudojamas:

• Paprasčiausias pynimas. Tai pagrindinė pynimo technika, kurioje vytelės perpinamos viena per kitą, formuojant paprastą ir stiprią struktūrą. Ši technika dažnai naudojama krepšių, dėžių, pintinių ir kitų paprastų gaminių gamybai.
• Sudėtingas pynimas. Šis būdas apima sudėtingesnius raštus ir dizainus, tokius kaip spiralės, žvaigždės ar kiti geometriniai raštai. Ši technika reikalauja daugiau įgūdžių ir kantrybės, tačiau suteikia gaminiui unikalumo ir grožio.
• Kombinuotas pynimas. Šioje technikoje naudojamos kelios skirtingos pynimo technikos, kad būtų sukurtas sudėtingesnis ir įdomesnis dizainas. Tai leidžia eksperimentuoti ir kurti unikalius kūrinius.

Šiuolaikinis pynimas iš vytelių

Šiandien pynimas iš vytelių išlieka labiau kaip meninės raiškos forma. Nors kaip amatas taip pat vis dar aktualus. Daugelis pynėjų derina tradicines technikas su moderniais dizainais, kurdami unikalius ir funkcionalius gaminius, kurie puikiai dera šiuolaikiniame interjere.

Gaminiai iš vytelių šiuolaikiniame gyvenime naudojami ne tik grybams ar skalbiniams susidėti. Tai tampa ir interjero dalimi. Pynimas iš vytelių naudojamas:

• Interjero dizaine. Tokie pinti gaminiai kaip kėdės, stalai ar šviestuvai tampa vis populiaresni interjero dizaino pasaulyje. Jie suteikia namams natūralumo ir jaukumo. Be to, yra ekologiški ir tvarūs.
• Sodo dekore. Pintos tvoros, gėlių vazonai ir kitos sodo dekoracijos yra puikus būdas papuošti lauko erdvę. Jie ne tik gražūs, bet ir praktiški, nes yra atsparūs oro sąlygoms.
• Stiliaus dalis. Pintinės ar pinti krepšiai yra mėgstami dėl savo natūralumo ir unikalumo. Jie suteikia išskirtinumo bei yra ekologiškas pasirinkimas.

Vytelės: kokia jų ateitis?

Pynimas iš vytelių turi gilias šaknis, tačiau ši amatininkystės tradicija blėsta. Daugiausiai įtakos tam turi jaunimo susidomėjimo pynimu stoka. Tai liečia ne tik pynimą iš vytelių, bet ir daugelį kitų tradicinių amatų.

Be abejo, auksiniai pynimo laikai liko praeityje. Vytelės pamažu buvo pakeistos modernesnėmis technologijomis,. Pintų daiktų poreikis toli gražu nebe toks kaip prieš porą šimtų metų. Vis dėlto reikia tikėtis, kad vytelės nebus visiškai užmirštos. To siekia įvairios organizacijos, amatininkai – entuziastai, siekiantys įvairiais būdais populiarinti pynimą. Rengiami įvairūs mokymai, dirbtuvės, seminarai.

Šiuolaikiniame pasaulyje pynimas iš vytelių yra kur kas daugiau nei tik amatas – tai menas, kuris reikalauja kruopštumo, kantrybės ir kūrybiškumo. Tai puikus būdas susieti praeitį su dabartimi ir, reikia tikėtis, su ateitimi. Galbūt populiarėjant ekologinėms idėjoms, vytelės neliks užmarštyje.

Pynimas iš vytelių (video)

Na, o tiems, kurie susidomėjo pynimu iš vytelių, tačiau nežino nuo ko pradėti, dalinamės gana išsamiu vaizdo įrašu. Jame tradicinių amatų meistras iš Utenos dalijasi praktine pamoka, kaip iš vytelių nusipinti krepšį. Kas žino, galbūt, tai bus pirmas žingsnis tikro pynimo link?

Šaltiniai:

1. https://toolerstone.co.uk/all-you-need-to-know-about-willow-weaving/
2. https://debhart.co.uk/history-of-basket-weaving/
3. https://www.foggyblossomfarm.com/stories/beginners-guide-to-willow-basketry
4. https://www.wikihow.com/Weave-a-Willow-Basket

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.