Tikėtina, kad kadagys tikrai neliko nepastebėtas ir jį matėte augantį visur – ar tai būtų kruopščiai suformuotas kadagio medis kieme, ar aukšta gyvatvorė prie namų, ar besidriekiantis krūmas kapinėse, ar paprasčiausiai augantis miške. Kadagiai auga labai įvairiomis aplinkos sąlygomis, o daugybė lietuvių ir kitų kultūrų juos augina kaip vaistinius, prieskoninius ir dekoratyvinius augalus, netgi paremtus religiniais motyvais.
Prie kadagių populiarumo prisideda ir jų itin lengva priežiūra bei neapsakomas aromatas. Apžvelkime, kurie kadagiai geriausiai tinkami pasisodinti konkrečiomis aplinkybėmis ir siektina paskirtimi.
Kaip atrodo kadagiai?
Kadagiai (Junniperus sp.) yra visžaliai medžiai ar krūmai, priklausantys kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Augalai, kaip medžiai, užauga iki 10–20 m aukščio, o krūmų aukštis varijuoja, gali net driektis pažeme. Senesnių medžių žievė išilgai supleišėjusi, pilkai raudonai–rudos spalvos. Į žvynus arba į spyglius panašūs pakitę lapai būna įvairių atspalvių: žalios, melsvos, gelsvos, sidabrinės. Pavasarį pasirodo smulkūs nepastebimi geltoni arba žali žiedai.
Kadagio uogomis vadinami dariniai iš tiesų yra moteriškieji kankorėžiukai, kurie būna mėsingi ir apvalūs iš pradžių žalios, o rudenį ir žiemą subręsta iki mėlynos spalvos. Vyriškieji dauginimosi organai (strobilai) yra žvynuoti, geltonos arba rusvos spalvos. Abiejų lyčių kankorėžiai gali būti ant to paties augalo (vienanamiai) arba ant dviejų skirtingų (dvinamiai), o tai priklauso nuo rūšies ir veislės.
Kadagiai auga Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje: Europoje, Centrinėje Amerikoje, Azijoje, Afrikos šiaurinėje dalyse. Visoje Lietuvoje natūraliai auga viena rūšis – paprastasis kadagys, bet jis gausiau auga Pietų Lietuvos pušynuose. Labai garsus ir gražus kadagynas Lietuvoje yra Kadagių slėnis Viršužigliuose.
Kadagių rūšys ir veislės
Pasaulyje žinoma apie 70 kadagių rūšių, bet dėl tikslaus skaičiaus nesutariama. Lietuvoje savaime auga viena rūšis, o daugelis kitų auginami kaip dekoratyviniai kadagiai. Paminėsime pagrindines.
Paprastasis kadagys
Paprastasis kadagys (Juniperus communis) – tai visame šiauriniame pusrutulyje, kartu ir Lietuvoje, natūraliai augantis „miško kadagys“. Šio kadagio forma ir užaugamas aukštis įvairuoja: besidriekianti, koloninė, krūmiška, rutuliška, nuo kelių centimetrų iki 10–16 m aukščio. Varijuoja ir spygliukų spalva: gelsva, melsva, žalia, nežymiai sidabriška.
Uolinis kadagys
Uolinis kadagys (Juniperus scopulorum) – tai koloninės ar kūgio formos 5–15 metrų medis, kartais įvardijamas kaip kalninis kadagys. Lapai žvynuoti (tik jaunų ūglių lapai būna ir spygliuoti). Šios rūšies glaustašakės veislės „Blue Arrow“, „Skyrocket“, „Moffat Blue“, „Moonglow“ pasižymi melsva spalva, todėl kai kuriems gali būti labiau žinomas kaip mėlynasis kadagys. Uoliniai kadagiai panaudojami žaliosioms sienoms, koloninėms gyvatvorėms kurti, bet jie auginami ir pavieniui.
Kazokinis kadagys
Kazokinis kadagys (Juniperus sabina) – iki 1,5 m užaugantis ir iki 1,5–3 m besiplečiantis krūmas, kurio jauni lapai spygliuoti, o vėliau tampa žvynuoti. Lietuvoje labai populiarus krūmas, atsparus nepalankioms aplinkoms sąlygoms, bet nuodingas. Pastaruoju metu iš jo formuojami bonsai ir auginami vazonuose. Populiariausios auginamos veislės „Tamariscifolia“, Rockery Gem“, „Monna“, „Bodmerii“, „Variegata“ ir kiti.
Kininis kadagys
Kininis kadagys (Juniperus chinensis) – labai įvairaus ūgio medis arba krūmas, kuris užauga iki 1–20 metrų aukščio, Lietuvoje visgi dažniau auginami kaip krūmai. Lapai ant augalo daugiausiai spygliuoti, bet yra ir šiek tiek žvynuotų. Kilęs iš Rytų Azijos ir šiose šalyse kininis kadagys yra vienas pagrindinių augalų, naudojamų bonsai medeliams kurti. Veislės „Stricta“, „Spartan“, „Kuriwao Gold“, „Blue Alps“, „Plumosa Aurea“.
Plėtrusis kadagys
Plėtrusis kadagys (Juniperus procumbens) – Lietuvoje ši rūšis labai dažnai vadinama neteisingais pavadinimais: gulsčiasis ar šliaužiantysis kadagys. Tai pažeme plintantis augalas, kuris užauga iki 20–30 (50) cm aukščio, bet išsiplečia iki 2–4 metrų, nors ir labai lėtai. Visi lapai yra spygliuoti, o žemyn nusvirusios šakos susiraizgo ir sudaro kilimą. Mėgstamas auginti vazonuose. Veislės „Nana“, „Bonin Isles“, „Green Mound“.
Žvynuotasis kadagys
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) – tai kompaktiškas krūmas (rečiau nedidelis medis), siekiantis 2–10 m aukštį, nors Lietuvoje labiau paplitęs kaip palei žemę augantis kadagys. Lapai, priešingai negu nusako pavadinimas, yra spygliuoti ir dažniausiai melsvos spalvos. Kadagys kilęs iš Azijos (Afganistano, Himalajų ir Kinijos sritis) ir dažniausiai yra dvinamis. Žinomos veislės „Blue Star“, „Blue Carpet“, „Holger“, „Meyeri“.
Kitos kadagio rūšys
Taip pat labai populiarios ir šios rūšys: pajūrinis kadagys (Juniperus conferta), gulsčiasis kadagys (Juniperus horizontalis), dar žinomas kaip padrikasis kadagys, virgininis kadagys (Juniperus virginiana), tarpinis kadagys (Juniperus ×pfitzeriana).
Kadagių veislės ir formos
Išskyrėme kai kurias dažniau pasitaikančias ir auginamas populiarias kadagių formas.
Koloninis kadagys
Koloninis kadagys – kadagiai, kurių lajos forma primena stulpą ar koloną. Dažniausiai užuaga iki 2-3 metrų aukščio ir auginami pavieniui arba gyvatvorėms. Bene pavyzdiniu koloniniu kadagiu laikomas uolinis kadagys Blue Arrow, rečiau „Moffat Blue“ . Bet reikia paminėti ir kitas kolonos formą turinčias rūšis ir veisles: kininio kadagio veislė „Columnaris“, paprastojo kadagio – „Arnold“, „Compressa“, „Gold Cone“, „Sentinel“ ir kiti.
Šliaužiantis kadagys
Šliaužiantis kadagys – tai pažeme besidriekiantis krūmas. Šia savybe pasižymi tokios rūšys kaip gulsčiasis, kazokinis, plėtrusis kadagiai arba tam tikros veislės paprastojo, tarpinio, žvynuotojo kadagių. Kaip šliaužiantys kadagiai žinomos šios veislės: „Prince of Wales“, „Wiltonii“, „Emerald Sea“, „Goldschatz“, „Green Carpet“, „Greenmantle“, „Blound“, „Daubs Fosted“, „Gold Coast“, „Blue Spider“, „Blue Carpet“, „Nana“, „Agnieszka“, „Pancake“.
Greitai augantis kadagys
Greitai augantis kadagys – ne naujiena, kad kadagiai iš esmės lėtai auga, tad greitu augimu laikytinos tos rūšys ir veislės, kurios per 10 metų pasiekia 2–3 metrų aukštį. Tai siektina, kai pasodinami kadagiai gyvatvorei, kad šie greičiau užaugtų ir „užsivertų“. Bet yra veislių, kurios greitai auga ir „į plotį“. Greitu augimu pasižymi kininio kadagio veislė „Stricta“, uolinio kadagio – „Blue Arrow“, paprastojo – „Hibernica“, tarpinio kadagio – „Golden Saucer“, „Old Gold“, „Pfitzeriana Aurea“.
Kadagių auginimas
Šie augalai gali ištverti sąlygas, kurių daugelis kitų augalų negali pakęsti, įskaitant sausrą ir šaltį, taip pat skurdų, rūgštų, smėlingą ar kalkingą dirvožemį. Tačiau turi ir trūkumų: dažnai kadagiai yra jautrūs užterštam orui, kartais puola ligos bei lėtai auga.
Vieta. Kadagiams sodinti parenkama saulėta, gerai drenuota vieta. Jie garsėja tuo, kad užauga daug didesni, nei žmonės tikisi, todėl reikėtų palikti pakankamai erdvės besidriekiantiems kadagiams augti. Jeigu sklype yra šlaitas ar kalva – ten kadagiai taip pat puikiai augs.
Dirvožemis. Kadagiai toleruoja daugumą dirvožemio tipų, tačiau jiems labiau tinka šiek tiek rūgštus, organinių medžiagų turtingas dirvožemis su geru drenažu, nes stovinčiame vandenyje šaknys gali supūti. Smėlis, sausas molis ar sūrus dirvožemis daugeliui šių augalų nepakenks. Tačiau žemės apdirbimas, pavyzdžiui, dirvos maišymas su humusu ir durpėmis prieš sodinant yra puikus sprendimas.
Auginimas vazone. Mažesni egzemplioriai arba nykštukiniai kadagiai gali būti auginami vazone kaip atskiras akcentas ar derinant su kitais augalais.
Kadagiai kapams. Kapinės be kadagių būtų sunkiai įsivaizduojamos, nes jie vieni iš esminių kapaviečių aplinkos elementų. Kadagius kapams geriausia rinktis iš šliaužiančių variantų.
Kadagių sodinimas
Kadagiai sodinami pavasarį ar rudenį, iškasus 2–3 kartus platesnę ir šiek tiek gilesnę nei šaknų kamuolys duobę. Į ją reikėtų įmaišyti apie 20 % organinių medžiagų. Augalas į duobę įkasamas taip, kad šaknų kamuolio viršus būtų šiek tiek aukščiau nei aplinkinė žemė. Duobė užpildoma puriu dirvožemiu, švelniai sutankinama. Kruopščiai palaistoma ir palaikoma drėgmė laistant 1–2 kartus per savaitę tol, kol kadagys įsitvirtina.
Tarpai tarp sodinamų augalų priklauso nuo veislės ir jų naudojimo būdo, pavyzdžiui, pavieniai augalai gali būti sodinami iki 4 m atstumu, o gyvatvorėms – 0,5 m. Bet geriau palikti pakankamą ar didesnį atstumą, kad būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija ir augalai būtų mažiau jautrūs grybinėms ligoms.
Kadagių priežiūra
Laistymas. Įsitvirtinusiems kadagiams papildomo laistymo reikia nedaug arba visai nereikia. Jie dažniau nukenčia nuo perlaistymo ir dėl to atsirandančių ligų nei nuo nepakankamo laistymo. Naujai pasodinti egzemplioriai laistomi kas savaitę ar dvi, o per dideles sausras ir karščius augalai palaikomi drėgni, vandeniu apipurškiamos šakos.
Mulčiavimas. Atvirose vietose augančius kadagius galima storai pamulčiuoti pjuvenomis, durpėmis ar kitu mulčiu, kad būtų išvengta kai kurių kenkėjų.
Tręšimas. Pasodintiems optimaliomis sąlygomis kadagiams nereikia beveik jokių papildomų trąšų. Jeigu norima, pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais) patręšiama universaliomis lėto veikimo granuliuotomis trąšomis.
Kadagių genėjimas. Kadagiai nelabai mėgsta genėjimą, laimei, jie jo ir nereikalauja arba apkarpoma labai mažai. Ankstyvą pavasarį išpjaunamos nudžiūvusios šakos, patrumpinamos atsikišusios „galūnės“. Jauni augalai genėjami lengvai, kad jie išliktų kompaktiški ir sveiki. Stiprus peraugusių kadagių genėjimas gali kelti estetinių problemų, nes senesnės šakos augalo centre neatsinaujina, todėl gali likti plikų tarpų.
Kadagių formavimas taip pat įmanomas, kuris atliekamas balandį–gegužę arba rugpjūtį. Šiuo būdu apkarpant augalus suteikiama vainikui tam tikra forma (rutuliai, kvadratai, stačiakampiai, sferos, kubai), o formavimas vykdomas kelis kartus per metus.
Kadagių dauginimas
Auginiais. Pavasario viduryje nuo kadagio šakos įstrižu kampu nupjaunamas 6–8 cm ilgio ūglis. Jo apatinėje dalyje pašalinami spygliukai, tada nupjautas galas pamerkiamas į įsišaknijimo hormono mišinį ir įsodinama į vazoną su dirva. Vazonas pastatomas šviesioje, netiesioginės saulės apšviestoje vietoje ir palaikoma drėgna dirva. Maždaug po trijų mėnesių turėtų susiformuoti šaknys ir tokį auginį galima sodinti į nuolatinę vietą.
Oro atlankomis. Pavasarį, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 7 °C, surandama bent 6 mm skersmens ir 30 cm ilgio sumedėjusi šaka. Šakos viduryje (maždaug 10 cm plote) pašalinami spygliai ir aštriu peiliu padaromos dvi lygiagrečios įpjovos aplink šaką maždaug 2,5 cm atstumu vienas nuo kito. Peiliu pašalinama žievė tarp šių dviejų pjūvių ir atidengiama šviesesnė vidinė mediena.
Pjūvis uždengiamas sudrėkintais kiminais, apvyniojama skaidria plėvele ir pritvirtinama virvele. Samanos palaikomos drėgnos ir per kelis mėnesius šioje vietoje turėtų užaugti daug šaknų. Tuomet šaka nupjaunama tiesiai po apvyniota vieta, nuimamas „tvarstis“ ir pasodinama.
Iš sėklų. Kadagių dauginimo iš sėklų procesas nėra lengvas ir labai ilgas, kuris užtruks iki ketverių metų. Sėkloms reikia ilgo stratifikacijos laikotarpio, o jų daigumas nepatikimas, todėl geriau rinktis kitus metodus.
Kadagių ligos ir kenkėjai
Kadagiai gali būti jautrūs įvairiems kenkėjams ir ligoms. Ligos dažniausiai susijusios su per drėgna dirva, per dideliu pavėsiu arba oro cirkuliacijos trūkumu. Tuomet kadagys suserga šakelių ir spyglių džiūvimu, fitoftoros šaknų puviniu ir rūdimis.
Kadagius puola šie vabzdžiai: kadaginis miltuotasis ir kadaginis skydamariai, erkės (eglinė voratinklinė, kadaginė), kadaginis pjūklelis, žievėgraužiai. Miškuose kadagius pažeidžia žvėrys ir pušinis sprindis.
Kadagių nauda
Dekoratyvumas. Kadagiai labai plačiai naudojami kaip puošybos elementas želdiniuose: gyvatvorėms, pavieniui, sienoms, „kiliminei dangai“. Dekoratyvinis kadagys puikiai dera su įvairiais medžiais, krūmais, daugiamečiais augalais ir žemės dangomis.
Kadagio mediena. Patvari mediena naudojama smulkiems dirbiniams gaminti (žaislai, lazdos), o šakelės – verboms, vantoms rišti.
Kadagių eterinis aliejus. Iš medienos, spyglių ir kankorėžių išskiriamas eterinis aliejus. Jame randama antibakterinių, antivirusinių, priešgrybelinių ir antivėžinių medžiagų.
Kadagio uogos. Uogomis vadinami mėlynos spalvos apvalūs kankorėžiai yra nevalgomi, bet naudojami kaip prieskonis mėsos patiekalams ar stipriems alkoholiniams gėrimams aromatizuoti. Šiose uogose yra terpenų, taninų, cukraus, dervų, kurios suteikia uogoms išskirtinį skonį ir gydomųjų savybių.
Kadagių uogų arbata padės peršalus, kosėjant ar sustreikavus skrandžiui
Vaistinės savybės. Vaistinių savybių turi žievė, uogos, eterinis aliejus, kurie naudojami tradicinėje medicinoje prieš viduriavimą, kaip priešuždegiminis, antiseptinis vaistas, taip pat gydant įvairius pilvo organų sutrikimus. Kadagys turi antioksidacinį, antidiabetinį, kepenis apsaugantį, nuskausminamąjį poveikį ir daug kitokių gydomųjų medžiagų.