Česnakai – vieni populiariausių prieskoninių daržovių, auginami kiekviename sode ar darže, daugiausia naudojami maisto gamyboje. Kai kurie žmonės nemėgsta jų dėl aštraus kvapo ir skonio. Tačiau, šios „problemos“ nesunku atsikratyti, o česnakas turi tiek daug naudingų savybių, kurios stipriai sumažina jo trūkumus. Česnakų preparatai gali sumažinti kraujospūdį, pražūtingai veikia kai kurias vėžines ląsteles, gelbsti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, o kai kuriais atvejais netgi pakeičia antibiotikus.
Kuo turtingi česnakai
Česnakuose yra daug maistingųjų medžiagų ir jie yra kaloringi. Česnakuose yra žmogaus organizmui svarbių, medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, vitaminų B ir C, taip pat daug seleno, mangano, jodo, natrio ir eterinių aliejų. Jų svarbą sunku net įvardinti.
- Selenas apsaugo organizmą nuo vėžio ir padeda gaminti skydliaukės hormonus.
- Manganas dalyvauja daugelyje organizmo vidaus procesų, taip pat yra būtinas kalciui įsisavinti kauliniame audinyje.
- Vitaminas B6 veikia ir centrinę nervų sistemą, t. y. prisideda prie serotonino gamybos.
- Česnakas turi sudedamųjų dalių, dėl kurių jis yra ypatingas, tai – fitoncidai. Šios lakiosios medžiagos padeda augalui kovoti su kenksmingais mikroorganizmais ir kai kuriais vabzdžiais. Dėl to česnakas pasižymi baktericidiniu, antihilmintiniu ir fungicidiniu poveikiu.
Česnakų naudingosios savybės
Apie šios daržovės naudingąsias ir gydomąsias, bent pagrindines savybes, ko gero žino visi, tad česnakai auginami kone kiekviename sode ar darže. Pavyzdžiui, apie antiparazitines česnako savybes tvirtina viso pasaulio mokslininkai. Tačiau, nepasitarus su gydytoju tokio gydymo geriau nesiimti, nes fitoncidų perteklius organizme gali sukelti rimtų apsinuodijimų.
Kalbant apie peršalimo ligas, rezultatai tikrai teikia vilčių. Mokslininkai mano, kad česnakuose esantys fitoncidai ir eteriniai aliejai turi antivirusinių ir antibakterinių savybių. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad grupė žmonių, kurie reguliariai vartojo česnaką, peršalimo ligomis sirgo tris kartus rečiau nei tie, kurie česnako nevartojo. Vartojant česnaką ligos trukmė taip pat buvo trumpesnė.
Be kita ko, česnakas labai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Jis padeda stimuliuoti kraujodarą, mažina cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.
Česnakas medicinoje
Šiandien farmacijos rinkoje yra keletas fitoterapinių preparatų, pagamintų iš česnakų. Pirmiausia, tai natūralūs džiovintų česnakų milteliai kapsulėse. Šis maisto papildas skiriamas nuo hipertenzijos, aterosklerozės, peršalimo ligų, disbakteriozės, impotencijos ir kaip prevencinė priemonė nuo miokardo infarkto. Taip pat, kai kuriais atvejais vartojamas gydant vėžį. Gydymo kursas paprastai trunka apie 2-3 mėnesius. Nors tai natūralus produktas, bet prieš vartodami jį visada turėtumėte pasitarti su savo gydytoju.
Kita, dažnai vartojama priemonė – česnakų tinktūra. Ji paprastai vartojama sergant ūmiomis infekcinėmis ir uždegiminėmis kvėpavimo takų ligomis (bronchitu, rinitu, tonzilitu, pneumonija), atoniniu vidurių užkietėjimu, ateroskleroze ar enterobioze. Be to, ši tinktūra vartojama išoriškai sergant dermatitu, piodermija ar turint pūlingų žaizdų. Ji taip pat padeda mažinti niežulį, padeda kovoti su nuospaudomis, turi depigmentuojantį poveikį. Tinktūros naudojimo būdą ir dozę visada turi nurodyti gydytojas.
Česnakas liaudies medicinoje
Česnakas nuo seno žinomas kaip galingas vaistas. Senovės egiptiečiai kurį laiką jo net nevartojo maistui, bet naudojo tik įvairioms ligoms gydyti. Daugelyje pasaulio šalių česnakas yra vienas iš pagrindinių tradicinės medicinos receptų ingredientų. Pavyzdžiui, Indijoje česnaku gydoma astma, prancūzai juo gydo gripą, vokiečiai – tuberkuliozę. Italijoje ir Ispanijoje liaudies gydytojai česnaku rekomenduoja gydyti žarnyno sutrikimus.
Mūsų liaudies medicinoje česnaku taip pat gydoma daugybė negalavimų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad česnakas yra prieskonis, o ne pagrindinis maisto produktas ir tikrai ne atskiras vaistas. Jį galima vartoti profilaktikai, o sergant – su kitais vaistais.
Kadangi česnakas yra labai aštri daržovė, turėtumėte būti atsargūs ir nepersistengti, antraip galite stipriai nudeginti gleivines ir odą. Taip pat turėtumėte būti labai atsargūs, duodami česnako vaikams. Net jei jie nėra alergiški, dideli česnako kiekiai gali sukelti stiprius skrandžio skausmus.
Gydymas česnaku namuose
Česnakų nuoviras nuo kosulio ir gerklės skausmo. 1 puodelis verdančio vandens ir ketvirtadalis šaukšto susmulkinto česnako verdama 5 minutes ant silpnos ugnies. Nuovirui atvėsus jį reikia perkošti ir gerti po pusę puodelio kartą per dieną.
Inhaliacijos nuo slogos. Tokiai inhaliacijai reikia susmulkinti kelias skilteles česnako, užpilti stikline kambario temperatūros vandens ir 20 minučių palaikyti ant silpnos ugnies, kvėpuojant garais.
Apsinuodijus. Pasak liaudies medicinos, česnakai taip pat puikiai tinka apsinuodijimams gydyti. 1 litre vandens 10 minučių pavirkite tris skilteles česnako ir 3 nedidelius gabalėlius imbiero. Nuovirą reikėtų paruošti ir išgerti jau po pirmųjų pykinimo priepuolių. Tačiau piktnaudžiauti tokiu nuoviru yra griežtai draudžiama.
Kompresams nuo vabzdžių įgėlimo. Tai receptas, skirtas vapsvų, bičių ar uodų įgėlimų gydymui. Susmulkinus kelias skilteles česnako, jas reikia sumaišyti su trupučiu šilto vandens ir šiuo mišiniu nuplauti įgėlimą ar žaizdą. Po to su šiuo skysčiu galima pasidaryti kompresą. Perpjautas česnako skilteles taip pat galima trumpam uždėti ant sužeistos vietos, tačiau tai gali sukelti odos nudegimą.
Česnakas rytų medicinoje
Tradicinėje rytietiško maisto klasifikacijoje česnakas priskiriamas šiltiems maisto produktams, gerinantiems medžiagų apykaitą ir skatinantiems virškinimo procesą. Kinijoje ši daržovė naudojama kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto ligų gydymui, laikomas tinkamu vaistu reumatui gydyti, bet to, vartojamas kaip profilaktinė priemonė nuo nuplikimo.
Ieškodamas priemonės, kuri padėtų išvengti komplikacijų po sunkių nudegimų, kinų gydytojas Šu Rongišas kreipėsi į senovės kinų ir senovės graikų žolininkus. Šie jam padėjo sukurti neapdoroto tepalo nuo nudegimų receptą. Pagrindinė šio tepalo paskirtis – dezinfekuoti ir atkurti pažeistos odos maitinimą. Šu Rongišas neatskleidžia savo recepto paslapties, tačiau žinoma, kad česnakas yra viena pagrindinių jo priemonės sudedamųjų dalių. Be česnako, tepale yra medaus, druskos ir sezamo sėklų.
Įdomu ir tai, kad 1971 metais Tibete, budistų šventykloje buvo rastos senovinės molinės lentelės. Jas iššifravę mokslininkai perskaitė kūno atjauninimo receptą, kurio pagrindinė sudedamoji dalis buvo česnakas.
Česnakas kosmetologijoje
Profesionalioje kosmetologijoje česnakų ekstraktai ir aliejinės ištraukos – tai dažniausiai naudojami galvos odos priežiūros priemonių ingredientai. Namų kosmetologijoje česnakai taip pat aktyviai naudojami kovojant su spuogais (juodaisiais inkštirais) ir karpomis, įtraukiant juos į drėkinamųjų kaukių sudėtį.
Profesionalių ir namų kosmetologų lūkesčiai daugiausia grindžiami antibakterinėmis česnako savybėmis. Teigiama, kad viena iš pagrindinių odos uždegiminių spuogų priežasčių yra bakterija Propionibacterium acnes. Patologiniai pokyčiai, vykstantys riebalinėse odos liaukose, sudaro sąlygas sumažinti baktericidinį riebalų poveikį. To pasekoje plinta bakterijos. Čia į pagalbą gali ateiti česnakas, kuris gali padėti sumažinti mikroorganizmų aktyvumą.
Receptas nuo spuogų, kilęs iš tradicinės bulgarų fitoterapijos praktikos. Alkoholinei ištraukai paruošti reikės 1 sultingos česnako skiltelės. Susmulkinta iki minkštimo ji užpilama 3-4 val. degtine (alkoholiu). Gautas losjonas perkošiamas ir 2-3 kartus per dieną taškeliais tepamas ant spuoguotų vietų. Šiuo atveju svarbiausias vaidmuo tenka česnako ląstelių sutrynimui, nes šio proceso metu susidaro naujas, organinis junginys alicinas, kuriam priskiriamas baktericidinis ir fungicidinis (priešgrybelinis) produkto poveikis.
Česnako panaudojimas žuvų akvariumuose
Pastarąjį dešimtmetį akvariuminių žuvų augintojai pradėjo intensyviai diskutuoti apie česnakų naudojimą akvariumuose. Ypač buvo kalbama apie žuvų gydymą nuo mažai žinomų ligų, kurias sukėlė masinis akvariumų gyventojų, laikomų Azijos fermose, importas.
Parazitams įgijus atsparumą įprastiniams vaistams, atsirado poreikis išrasti kažkokią naują profilaktinę priemonę. Tam buvo pasirinktas česnakas. Kadangi nebuvo sistemingos laboratorinės česnako veiksmingumo analizės, akvariuminių žuvų augintojai patys namuose išbandė įvairias česnako miltelių ir šviežių česnakų sulčių dozes. Beveik visų eksperimentų rezultatai pradžiugino ir prilygo klasikinių preparatų parazitiniams organizmams poveikiui.
Preliminarūs rezultatai parodė didesnį veiksmingumą, kai česnakų dedama į žuvų maistą, nei kai įpilama aliejinių ekstraktų, kurie lieka vandens paviršiuje.
Pavojingos česnako savybės ir šalutinis poveikis
Nėra abejonių, kad česnakas tikrai teikia daug naudos žmogaus organizmui. Tačiau nereikėtų pamiršti ir neigiamų jo savybių. Česnakas turi stiprių medžiagų, kurių perteklius gali sukelti nepageidaujamų pasekmių ir pabloginti situaciją.
Valgydami, o juo labiau gydydamiesi česnaku, turėtumėte būti itin atsargūs ir tikrai juo nepiktnaudžiauti. Šios daržovės turėtumėte nevartoti šiais atvejais:
- tuščiu skrandžiu;
- likus savaitei iki būsimos operacijos, nes česnakas veikia kraujo krešėjimą;
- sergant pankreatitu;
- tulžies pūslės akmenlige;
- kepenų ligomis, nes stipriai stimuliuoja virškinimo sistemą ir gali sukelti spazmus bei rėmenį;
- sergant epilepsija, nes gali išprovokuoti priepuolį.
Česnakų apsauga nuo vampyrų ir blogujų dvasių
1897 m. buvo išleista garsi airių rašytojo Bramo Stokerio knyga apie vampyrus „Drakula“, kurią 1992 m. ekranizavo Holivudo klasikas Francis Fordas Coppola. Dėl to vampyrizmo tema tapo viena populiariausių šiuolaikinėje kino tradicijoje. Istorijos sumanytojas, okultizmo filosofas Abraomas Van Helsingas, bando apsaugoti pagrindinio veikėjo sužadėtinę nuo Drakulos, merginos kambaryje padėdamas česnakų žiedų, kurie turėtų atbaidyti vampyrą. Nuo to laiko česnakas, kaip vienas pagrindinių apsaugos atributų kovoje su vampyrais, tapo žinomas visiems šito žanro gerbėjams.
Tačiau, kurdamas savo „vampyrų mitą“ Stokeris nebuvo pirmasis, kuris susiejo česnaką su metafiziniu pasauliu. Įvairiuose tikėjimuose česnakas nuo seno vadinamas „stebuklingu augalu“, iš esmės atliekančiu talismano funkciją. Senoviniame šventajame hinduizmo tekste Atharvaveda augalas, vadinamas jangida (česnaku), minimas kaip natūrali apsauga nuo piktųjų dvasių ir demonų.
Serbijoje česnakų sultimis buvo tepamas kūnas, kad apsisaugoti nuo raganų. Bohemijoje česnakų galvų kekės buvo kabinamos virš įėjimo durų, kad apsaugotų nuo piktųjų dvasių ir ligų. O jei toks amuletas padėtas ant stogo, namas bus apsaugotas nuo žaibo smūgių.
Žinoma, vienareikšmiško požiūrio į česnaką nebuvo. Šiaurėje gyvenantys žmonės jį laikė blogio augalu. O pasak ukrainiečių legendos, česnakas išaugo iš raganos dantų, todėl jo valgymas buvo laikomas nuodėme.
Įdomūs faktai apie česnakus
Šiuolaikinio pasaulio žmonės taip pat tiki ypatingomis česnako galiomis. Pavyzdžiui, 2008 metais, Pietų Afrikos Respublikos sveikatos apsaugos ministras rekomendavo česnaką kaip pagrindinę kovos su ŽIV infekcija priemonę. O 2009 metais, kai Kinijoje plito kiaulių gripo epidemija, gandai apie česnako gebėjimą kovoti su šia liga išprovokavo spekuliacinį jo kainos padidėjimą net 15-40 kartų.
Nors Kinija užima pirmąją vietą pagal česnakų išauginimą, o Ispanija yra tik dešimtuke, būtent Ispanijos miestas Las Pedroñeras nuo 2012 m. oficialiai laikomas pasaulio česnakų sostine. Šiame nedideliame miestelyje gyvena vos 7 000 gyventojų, tačiau jie didžiuojasi, kad aplinkiniuose dirvožemiuose užaugintus purpurinius česnakus perka Ispanijos karališkieji rūmai ir net Vatikanas. Nenuostabu, kad vietos restoranuose siūloma daugybė patiekalų su česnakais – nuo padažų iki ledų. 1998 m. Las Pedroñeras miestelio gyventojas pateko į Gineso rekordų knygą, nes supynė 70 metrų ilgio česnakų pynę. O nuo 1973 m. šiame Ispanijos miestelyje rengiamas, tarptautinį statusą turintis, česnakų festivalis.
Garsiausi česnakų paminklai pastatyti Amerikos valstijose – Mičigane ir Kalifornijoje. Pietų Korėja taip pat didžiuojasi, turėdama paminklą šiai daržovei.
Prancūzijoje, Albi mieste, tapytojo Tulūzos-Lotreko gimtinėje, esančioje Gaskonijos pasienyje, rengiama rožinių česnakų šventė ir didžiulė česnakų mugė. Ypatingą šio regiono požiūrį į česnakų derlių liudija tai, kad Gaskonijoje nuo neatmenamų laikų naujagimiai krikštijami česnakais.
Taigi, iš pirmo žvilgsnio, labai paprastas ir kasdieniškas tas mūsų daržo augalas – česnakas. Bet pasirodo, kad jis ne tik labai naudingas, bet ir turintis savitą istoriją daugelyje pasaulio šalių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.