Arbūzas (Citrullus lanatus) yra šilumos ir saulės gerbėjas, kilęs iš Afrikos dykumų. Lietuviška vasara jam dažnai būna per trumpa, o dirva – per vėsi. Tačiau didžiausia problema auginant arbūzus mūsų šalyje yra ne temperatūra, o dirvožemyje esantys patogenai, ypač fuzarinis vytulys (Fusarium). Šis grybelis užpuola arbūzo šaknis, kai dirva yra drėgna ir vėsi, ir augalas tiesiog numiršta per kelias dienas, net nespėjęs subrandinti vaisių. To išvengti gali padėti arbūzų skiepijimas.
Arbūzų skiepijimas – tai procesas, kai arbūzo viršūnė (įskiepis) sujungiama su kito, daug stipresnio ir ligoms atsparesnio augalo (poskiepio) šaknų sistema. Tai tarsi „Mersedeso“ kėbulo uždėjimas ant visureigio važiuoklės – gaunate gražų vaisių ant šaknų, kurios nebijo nei šalčio, nei ligų.
Kodėl verta skiepyti arbūzus?
Skiepijimas nėra šiaip madingas užsiėmimas; tai duoda realią, išmatuojamą naudą:
- Atsparumas dirvožemio ligoms yra pagrindinė priežastis. Skiepyti arbūzai yra 100 % atsparūs fuzariniam vytuliui, nes patogenas tiesiog nepuola poskiepio šaknų.
- Galingesnė šaknų sistema. Poskiepiai (dažniausiai moliūgai ar ilgmoliūgiai) turi daug gilesnes ir labiau siurbiančias šaknis. Jos sugeba paimti vandenį ir maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių, todėl skiepyti augalai užauga didesni ir derlingesni.
- Pakantumas vėsesnei dirvai. Moliūgų šaknys pradeda veikti esant žemesnei temperatūrai nei arbūzų. Tai leidžia skiepytus daigus į lauką sodinti anksčiau, o rudenį jie dera ilgiau.
- Didesni vaisiai. Dėl geresnio maitinimo vaisiai užauga 30–50 % didesni ir dažnai būna saldesni.
Arbūzų skiepijimas: ko prireiks?
Prieš pradedant, svarbu pasiruošti visus įrankius ir, svarbiausia, augalus.
1. Augalų pasirinkimas:
- Įskiepis (viršūnė): jūsų norima arbūzų veislė (Crimson Sweet, Sugar Baby ir pan.).
- Poskiepis (šaknys): tai svarbiausia dalis. Negalima skiepyti ant bet kokio moliūgo. Geriausiai tinka: ilgmoliūgiai (Lagenaria siceraria) arba specifiniai hibridai (selekcininkai sukūrė specialius moliūgų hibridus (Cucurbita maxima x Cucurbita moschata), skirtus būtent arbūzų skiepijimui (pvz., veislės Cobalt, Shintosa)).
2. Įrankiai:
- Labai aštrus peiliukas: geriausiai tinka naujas skutimosi peiliukas arba skalpelis. Pjūvis turi būti lygus, neplėšytas.
- Skiepijimo segtukai: specialūs silikoniniai arba plastikiniai segtukai, kurie tvirtai suspaudžia įskiepį ir poskiepį pjūvio vietoje.
- Dezinfekavimo priemonė: spiritas įrankiams valyti. Skiepijant švara yra gyvybiškai svarbi.
- „Gijimo kamera“: skaidrus plastikinis gaubtas, mini šiltnamiukas arba tiesiog plastikinis maišelis, uždėtas ant vazonėlio.
Kaip skiepyti arbūzą žingsnis po žingsnio
Lietuvoje populiariausi du metodai: skiepijimas į plyšį ir liežuvėlinis (sujungiamasis) skiepijimas. Aptarsime paprastesnį ir labai efektyvų – skiepijimą į plyšį (ang. Top Insertion).
Rekomenduojamas video
1 ŽINGSNIS: sėja ir laikas
Tai pati sudėtingiausia dalis – suderinti abiejų augalų augimo tempą. Ilgmoliūgis (poskiepis) auga greičiau nei arbūzas.
- Taisyklė: sėkite arbūzus 5–7 dienomis anksčiau nei ilgmoliūgius.
- Tikslas: skiepijimo metu (dažniausiai praėjus 2–3 savaitėms po sėjos) arbūzo stiebelis turi būti tokio pat storio arba šiek tiek plonesnis už ilgmoliūgio stiebelį.
2 ŽINGSNIS: pasiruošimas
Kai augalai turi po vieną tikrąjį lapelį, metas veikti. Dezinfekuokite peiliuką ir segtukus spiritu. Labai švariai nusiplaukite rankas.
3 ŽINGSNIS: poskiepio paruošimas
Paimkite ilgmoliūgio daigą. Aštriu peiliuku visiškai nupjaukite moliūgo augimo kūgį (tikrąjį lapelį ir visą viršūnėlę) tarp skilčialapių. Turi likti tik stiebelis ir du skilčialapiai. Tai daroma tam, kad moliūgas nebeaugintų savo lapų. Tada peiliuko smaigaliu arba specialiu pagaliuku padarykite maždaug 1–1,5 cm gylio vertikalų pjūvį–plyšį stiebelio viršuje, tarp skilčialapių.
4 ŽINGSNIS: įskiepio paruošimas
Aštriu peiliuku nupjaukite arbūzo daigą prie pat žemės. Stiebelio apačią iš abiejų pusių nupjaukite įstrižai, suformuodami smailų pleištą (pjūvio ilgis – apie 1–1,5 cm). Pjūvis turi būti lygus, vienu judesiu.
5 ŽINGSNIS: sujungimas
Atsargiai įstatykite arbūzo stiebelį (pleištą) į ilgmoliūgio plyšį. Svarbiausia – pjūvių paviršiai turi idealiai liestis. Uždėkite skiepijimo segtuką, kad jis tvirtai suspaustų abi dalis. Segtukas neturi traiškyti stiebelių, tik užtikrinti kontaktą.
Arbūzų skiepijimas: gijimo periodas
Tai momentas, kai nulemiama sėkmė. Nugenėtas arbūzas negali gauti vandens iš šaknų, todėl jis turi išgyventi tik iš drėgmės ore.
- Gijimo kamera: nedelsiant uždenkite paskiepytą daigą skaidriu gaubtu. Vazono apačioje turi būti drėgna žemė, bet ne balos.
- Drėgmė: kameros viduje drėgmė turi būti 95–100 %. Ant gaubto sienelių turi matytis kondensatas. Jei sausa – apipurkškite vandeniu.
- Šviesa: pirmas 2–3 dienas laikykite daigus pavėsyje, visiškai be tiesioginės saulės. Šviesos reikia minimaliai, kad nevyktų fotosintezė (kuri eikvoja vandenį).
- Temperatūra: idealu palaikyti apie +23–+26 °C. Negalima leisti temperatūrai nukristi žemiau +20 °C.
Po 3 dienų fotosintezės procesai pradeda atsinaujinti. Pradėkite po truputį (po 15–30 min. per dieną) vėdinti kamerą, pratindami daigą prie sausesnio oro. Jei po vėdinimo arbūzo lapai suglemba – nedelsiant uždenkite atgal. Po 7–10 dienų pjūvių vietos turėtų suaugti, segtuką galima nuimti, o augalą traktuoti kaip paprastą arbūzo daigą.
Arbūzų skiepijimas reikalauja kantrybės ir preciziškumo, tačiau rezultatas – kibiras sultingų, saldžių, 8–12 kg sveriančių arbūzų iš vieno kerelio – yra to vertas. Tai geriausias būdas nugalėti Lietuvos klimatą ir dirvožemio ligas. Bandykite, eksperimentuokite ir mėgaukitės tikru vasaros skoniu!
Šaltiniai:
- https://s3.wp.wsu.edu/uploads/sites/2071/2014/04/Grafting-Watermelon-FS100E.pdf
- https://ask.ifas.ufl.edu/publication/HS1257
- https://www.growingproduce.com/vegetables/melon-grafting-hole-insertion/
- https://www.mdpi.com/2311-7524/6/4/88
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.