Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Lapiniai kopūstai: supermaistas, kurio lapus galima skinti visą sezoną. Kaip juos auginti savo darže?

Lapiniai kopūstai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Retas daržo augalas gali pasiūlyti tiek daug naudos vienu metu: būti laikomas supermaistu, pakęsti vėsesnį klimatą ir tuo pačiu leisti skinti lapus beveik visą sezoną. Būtent tokiomis savybėmis pasižymi lapiniai kopūstai, dar vadinami kalė kopūstais. Šie kopūstinių šeimos augalai nesudaro gūžės – vietoj jos formuoja maistingų lapų rozetę, kurią galima skinti palaipsniui, augalui toliau augant. Dėl šio derėjimo būdo ir išskirtinės maistinės vertės lapiniai kopūstai vis dažniau auginami tiek profesionalių daržininkų ūkiuose, tiek mėgėjų daržuose. Vis dėlto, norint užauginti stiprius ir derlingus augalus, svarbu žinoti, kokios sąlygos jiems tinkamiausios – nuo sėjos ir daigų auginimo iki tinkamos priežiūros bei derliaus nuėmimo.

Kas yra lapiniai kopūstai?

Lapiniai kopūstai, dar vadinami kalė kopūstais, priklauso kopūstinių (Brassicaceae) šeimai ir yra viena seniausių auginamų kopūstinių daržovių formų. Botaniškai jie priskiriami tai pačiai rūšiai kaip ir daugelis kitų gerai žinomų daržovių – Brassica oleracea var. acephala, kuriai taip pat priklauso tokie augalai kaip brokoliai, žiediniai kopūstai ar briuselio kopūstai. Skirtingai nei dauguma jų, lapiniai kopūstai nesudaro gūžės – vietoj jos augalas formuoja lapų rozetę arba pailgą stiebą su lapais, kurie skinami palaipsniui.

Būtent ši savybė ir daro kalė kopūstus išskirtinius darže. Lapai gali būti skinami etapais visą vegetacijos sezoną, pradedant nuo apatinių, o augalo viršūnė ir toliau formuoja naujus lapus. Dėl to vienas augalas gali duoti derlių kelis mėnesius, o palankiomis sąlygomis – net iki vėlyvo rudens ar žiemos pradžios.

Įdomūs faktai apie kalė kopūstų mados bumą Dešimtmečius kalė kopūstai egzistavo kulinarijos paraštėse: Europoje jie buvo laikoma kaimišku, „varguolių“ maistu, ištveriančiu šalnas, o JAV didžiausias jų pirkėjas iki pat 2012 metų buvo greitojo maisto tinklas „Pizza Hut“. Paradoksalu, tačiau ten milžiniški kiekiai garbanotų lapų buvo naudojami tik kaip nevalgoma dekoracija salotų barams papuošti, skirta paslėpti ledą po dubenėliais. Niekas neplanavo jų valgyti – tai buvo tiesiog tvirta, žalia „plastmasė“. Viskas pasikeitė apie 2013 metus, kai įvyko kruopščiai suplanuotas „rebrendingas“. Viešųjų ryšių specialistai pastebėjo augantį vartotojų alkį „supermaistui“ ir nusprendė išnaudoti neįtikėtiną šios daržovės maistinę vertę. Lapinis kopūstas buvo pristatytas ne kaip eilinė daržovė, o kaip sveikatingumo ir aukšto socialinio statuso simbolis. Ši strategija suveikė žaibiškai, kai į procesą įsitraukė Holivudo elitas. Kai Gwyneth Paltrow savo portale „Goop“ pasidalino traškučių receptu, o Beyoncé pasirodė vaizdo klipe vilkėdama džemperį su užrašu „KALE“, daržovė akimirksniu tapo mados industrijos dalimi. Kulinarijos pasaulis taip pat evoliucionavo. Šefai išpopuliarino „lapų masažą“ – techniką, leidžiančią suardyti kietas ląstelių sieneles ir pašalinti kartumą, paverčiant kietą lapą švelniu salotų pagrindu. Tai leido kale kopūstams persikelti iš dekoracijų dėžės į prabangiausių restoranų lėkštes. Socialiniai tinklai, ypač „Instagram“, užbaigė šią revoliuciją: intensyvi žalia spalva ir fotogeniška tekstūra puikiai tiko sveikos gyvensenos estetikai. Šiandien šis kopūstas nebėra tik maistas – tai pranešimas aplinkai apie sąmoningą pasirinkimą. Nors pirminė mados banga šiek tiek nuslūgo, kale sėkmės istorija išlieka chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip tinkama komunikacija gali paversti paprastą, archajišką augalą geidžiamiausiu gyvenimo būdo atributu.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie kalė kopūstų mados bumą? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Lapinių kopūstų biologinė ypatybė – geras atsparumas vėsiam klimatui. Šie augalai gerai auga esant vidutinėms temperatūroms, o lengvos šalnos dažnai net pagerina jų skonį. Vėsesnėmis sąlygomis augalas pradeda kaupti daugiau cukrų, todėl lapai tampa švelnesni ir mažiau kartūs. Dėl šios priežasties lapiniai kopūstai laikomi viena tinkamiausių daržovių pavasario ir rudens sezonui.

Dar viena priežastis, dėl kurios kalė kopūstai pastaraisiais metais sulaukė didelio dėmesio, yra jų maistinė vertė. Lapai pasižymi dideliu vitaminų, antioksidantų ir mineralinių medžiagų kiekiu, todėl dažnai priskiriami vadinamajam supermaistui. Tačiau daržininkystės požiūriu lapiniai kopūstai vertinami ne tik dėl maistinės sudėties. Jie taip pat yra nereiklūs augalai, galintys augti įvairiomis sąlygomis ir tinkami tiek daržams, tiek pakeltoms lysvėms ar net didesniems vazonams.

Lapiniai kopūstai
Garbanotieji lapiniai kopūstai (Curly kale)

Pagrindiniai lapinių kopūstų tipai

Nors kasdienėje kalboje dažnai sakoma „lapinių kopūstų rūšys“, botaniškai visos kalė kopūstų formos priklauso tai pačiai rūšiai – Brassica oleracea var. acephala. Skirtumai tarp jų daugiausia susiję su lapų forma, tekstūra, spalva ir kulinarinėmis savybėmis, todėl daržininkystėje tiksliau kalbėti apie lapinių kopūstų tipus arba veislių grupes. Skirtingi tipai gali skirtis ir augimo intensyvumu, atsparumu šalčiui ar lapų švelnumu.

Garbanotieji lapiniai kopūstai (Curly kale)

Garbanotieji lapiniai kopūstai yra bene labiausiai paplitęs ir lengviausiai atpažįstamas kalė kopūstų tipas. Jų lapai stipriai garbanoti, banguotais kraštais ir gana standžios tekstūros. Dažniausiai jie būna tamsiai žali, tačiau pasitaiko ir melsvai žalių ar violetinių atspalvių veislių. Šie lapiniai kopūstai pasižymi geru atsparumu šalčiui, todėl dažnai auginami rudens ir vėlyvo sezono derliui. Jų skonis paprastai būna ryškesnis ir šiek tiek kartokas, todėl šie lapai dažnai naudojami troškiniuose, sriubose ar kepami orkaitėje kaip traškūs „kale chips“.

Rekomenduojamas video

Flat leaf kale / Siberian kale

Šio tipo lapai yra platesni, lygesni ir minkštesni nei garbanotųjų formų. Dėl šios priežasties jie dažnai vertinami kulinarijoje, nes lapų tekstūra švelnesnė ir mažiau pluoštinė. Plokščialapiai lapiniai kopūstai taip pat laikomi vienais atspariausių šalčiui, todėl kai kurios jų veislės gali augti net vėsesnėse klimato zonose. Jų skonis paprastai yra švelnesnis ir mažiau kartus, todėl jie dažnai naudojami salotoms arba greitai termiškai apdorojamiems patiekalams.

Dinosaur kale / Lacinato kale

Šie lapiniai kopūstai dar vadinami italiniais arba Toskanos kalė kopūstais. Jų lapai ilgi, siauri, tamsiai žali ir ryškiai raukšlėtos tekstūros. Dėl išskirtinės lapų struktūros jie primena dinozaurų odą, todėl anglų kalboje paplito pavadinimas dinosaur kale. Šios veislės dažnai vertinamos dėl švelnesnio ir subtilesnio skonio, kuris laikomas vienu maloniausių tarp kalė kopūstų. Dėl to jos ypač populiarios Viduržemio jūros virtuvėje – sriubose, troškiniuose ar šiltose salotose.

Ornamental kale

Dekoratyviniai lapiniai kopūstai dažniausiai auginami dėl savo išskirtinės lapų spalvos – rožinių, violetinių ar kreminių centrų, kurie ypač išryškėja atvėsus orams. Nors šios veislės taip pat yra valgomos, jų lapai paprastai būna standesni ir kartesni nei kulinarinių formų. Dėl savo išvaizdos dekoratyviniai kalė kopūstai dažnai naudojami gėlynuose, dekoratyviniuose daržuose ar rudeninėse kompozicijose, o virtuvėje vartojami rečiau.

Kada sėti lapinius kopūstus?

Lapiniai kopūstai laikomi viena universaliausių daržo daržovių, nes juos galima auginti tiek pavasario, tiek rudens sezonui. Skirtingai nei daugelis šilumą mėgstančių daržovių, kalė kopūstai geriausiai auga esant vidutinei temperatūrai, todėl jų sėja dažniausiai planuojama ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje. Tinkamai pasirinktas sėjos laikas leidžia augalams išvengti didžiausių vasaros karščių ir išauginti švelnesnius, mažiau kartaus skonio lapus.

Pavasarį lapinius kopūstus galima pradėti sėti vos tik dirva tampa tinkama dirbti. Dažniausiai tai daroma balandžio mėn., kai dirvos temperatūra pasiekia maždaug 7–10 °C. Sėklos sudygsta gana greitai – dažniausiai per 5–10 dienų, priklausomai nuo temperatūros ir dirvos drėgmės. Sėjant tiesiai į dirvą, sėklos paprastai įterpiamos maždaug 1–1,5 cm gyliu.

Antrasis sėjos laikotarpis – vasaros pabaiga, kai augalai auginami rudens ir vėlyvo sezono derliui. Tokiu atveju sėja dažniausiai atliekama liepos pab. arba rugpjūčio pr. Vėsesnės rudens temperatūros dažnai pagerina lapinių kopūstų skonį, todėl būtent šis derlius laikomas vienu kokybiškiausių.

Planuojant sėją verta prisiminti, kad kalė kopūstai yra vėsaus sezono augalai. Nors jie gali pakęsti lengvas šalnas, aukšta vasaros temperatūra dažnai lėtina augimą ir gali paskatinti lapų kartumą. Todėl daugelyje daržų geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai pagrindinis augimo laikotarpis sutampa su pavasario ar rudens vėsesniu oru.

Tinkamai pasirinkus sėjos laiką ir sudarius augalams palankias sąlygas, lapinius kopūstus galima auginti taip, kad šviežius lapus būtų galima skinti beveik visą sezoną.

Lapinių kopūstų auginimo kalendorius Lietuvoje

LaikotarpisDarbai
Kovas–balandisSėja daigams patalpose arba šiltnamyje
Balandis–gegužėTiesioginė sėja į dirvą
Gegužė–birželisDaigų persodinimas ir aktyvus augimas
Liepa–rugpjūtisSėja rudens derliui
Rugsėjis–lapkritisLapų derliaus skynimas
Po pirmųjų šalnųSkonis dažnai tampa švelnesnis
Lapiniai kopūstai
Dinosaur kale / Lacinato kale

Lapinių kopūstų auginimas iš sėklų ir daigų

Lapinius kopūstus galima auginti dviem pagrindiniais būdais – sėjant sėklas tiesiai į dirvą arba auginant daigus ir juos vėliau persodinant į lysves. Abu metodai yra veiksmingi, tačiau pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo sezono, klimato sąlygų ir norimo derliaus laiko.

  • Sėja tiesiai į dirvą

Tiesioginė sėja į dirvą laikoma paprasčiausiu būdu auginti lapinius kopūstus. Ji dažniausiai taikoma pavasarį arba vasaros pab., kai dirvos temperatūra jau pakankamai šilta sėklų dygimui. Sėklos sėjamos maždaug 1–1,5 cm gyliu, o sudygę daigai vėliau praretinami, kad augalai turėtų pakankamai vietos augti.

Šis metodas ypač patogus, nes augalai nuo pat pradžių auga toje pačioje vietoje, todėl jų šaknys vystosi natūraliai ir patiria mažiau streso. Tačiau ankstyvą pavasarį tiesioginė sėja gali būti kiek rizikingesnė, jei dirva dar šalta arba orai nepastovūs.

  • Auginimas iš daigų

Daigų auginimas leidžia pradėti vegetaciją anksčiau ir geriau kontroliuoti jauno augalo augimo sąlygas. Sėklos dažniausiai sėjamos į daigyklas ar nedidelius vazonėlius maždaug 4–6 sav. prieš planuojamą persodinimą į dirvą. Daigai laikomi šviesioje vietoje, o pasiekę kelių tikrųjų lapų stadiją gali būti persodinami į lysves.

Prieš perkeliant daigus į lauką, juos rekomenduojama grūdinti – kelias dienas palaipsniui pratinti prie lauko temperatūros ir vėjo. Toks procesas padeda augalams lengviau prisitaikyti prie naujų sąlygų ir sumažina persodinimo stresą.

Kokios sąlygos reikalingos lapiniams kopūstams augti?

Nors lapiniai kopūstai laikomi gana nereiklia daržove, jų augimo sąlygos vis dėlto turi didelę įtaką lapų kokybei ir derliaus gausumui. Kaip ir dauguma kopūstinių augalų, kalė kopūstai geriausiai auga vėsesniame klimate, derlingame dirvožemyje ir pakankamai apšviestoje vietoje. Sudarius tinkamas sąlygas, augalai formuoja didesnius, sultingesnius ir mažiau kartaus skonio lapus.

  • Šviesa

Lapiniams kopūstams labiausiai tinka pilna saulė, todėl geriausi rezultatai pasiekiami augalus sodinant vietose, kur jie gauna bent 6–8 val. tiesioginės saulės per dieną. Pakankamas apšvietimas skatina intensyvesnį lapų augimą ir stipresnę augalo struktūrą.

Tačiau lapiniai kopūstai gali augti ir daliniame pavėsyje, ypač karštesniais vasaros laikotarpiais. Tokiose vietose augalai dažnai vystosi šiek tiek lėčiau, tačiau lapai gali būti švelnesni ir mažiau kartūs.

  • Temperatūra

Optimaliausia jų augimo temperatūra paprastai svyruoja apie 10–22 °C. Tokios sąlygos skatina stabilų lapų augimą ir gerą augalų vystymąsi.

Šie augalai taip pat pasižymi geru atsparumu šalčiui – daugelis veislių gali pakęsti net ir lengvas šalnas. Be to, vėsesnės sąlygos dažnai pagerina lapų skonį, nes augalas pradeda kaupti daugiau cukrų. Tuo tarpu labai aukšta temperatūra gali sulėtinti augimą ir padaryti lapus kietesnius bei kartesnius.

  • Dirvožemis

Lapiniai kopūstai geriausiai auga derlingame, gerai drenuotame dirvožemyje, kuriame gausu organinių medžiagų. Tokia dirva padeda augalams formuoti stiprią šaknų sistemą ir palaiko nuolatinį lapų augimą.

Optimalus dirvos rūgštingumas dažniausiai yra pH 6,0–7,5. Jei dirvožemis pernelyg rūgštus arba skurdus, augimas gali būti lėtesnis, o lapai – mažesni. Todėl prieš sodinimą dažnai rekomenduojama dirvą pagerinti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu, kurie padidina organinių medžiagų kiekį ir pagerina dirvos struktūrą.

Kaip prižiūrėti lapinius kopūstus augimo metu?

  • Laistymas ir drėgmė

Lapiniams kopūstams svarbus tolygus dirvos drėgnumas, ypač aktyvaus augimo laikotarpiu. Dirva neturėtų visiškai išdžiūti, tačiau taip pat svarbu vengti nuolatinio užmirkimo, kuris gali pažeisti šaknis. Dažniausiai rekomenduojama augalus laistyti taip, kad dirva išliktų nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.

Karštesniu laikotarpiu arba lengvesnėse, greičiau išdžiūstančiose dirvose gali prireikti laistyti dažniau. Geriausia laistyti prie augalo pagrindo, kad vanduo patektų tiesiai į dirvą ir mažiau drėkintų lapus – tai padeda sumažinti grybinėms ligoms palankias sąlygas.

  • Tręšimas

Kadangi lapiniai kopūstai formuoja daug lapų, jiems reikalingas pakankamas maistinių medžiagų kiekis, ypač azoto. Jei dirva prieš sodinimą buvo pagerinta kompostu ar kitomis organinėmis medžiagomis, papildomo tręšimo gali prireikti tik augalams pradėjus aktyviai augti.

Dažniausiai rekomenduojama augalus lengvai patręšti kas kelias savaites, naudojant subalansuotas daržovių trąšas arba organinius tręšimo būdus, pvz., komposto ar dilgėlių ištraukas. Per didelis trąšų kiekis nėra naudingas, nes gali skatinti pernelyg greitą, bet silpnesnį lapų augimą.

  • Atstumai tarp augalų

Pakankamas atstumas tarp augalų svarbus tam, kad lapiniai kopūstai galėtų formuoti didelius lapus ir gauti pakankamai šviesos bei oro cirkuliacijos. Per tankiai augantys augalai dažniau serga ligomis ir formuoja mažesnius lapus.

Auginimo būdasRekomenduojamas atstumas
Mažesnės veislėsapie 30–40 cm
Didesnės veislėsapie 45–60 cm
Eilės tarp lysviųapie 45–75 cm
  • Mulčiavimas – ar jis reikalingas?

Mulčiavimas nėra būtinas, tačiau dažnai padeda pagerinti augimo sąlygas. Organinis mulčias, pvz., šiaudai, žolės pjovimo likučiai ar kompostas, gali padėti išlaikyti dirvos drėgmę, sumažinti piktžolių augimą ir stabilizuoti dirvos temperatūrą.

Be to, mulčias palaipsniui suyra ir papildo dirvą organinėmis medžiagomis. Tai ypač naudinga lengvesnėse ar greičiau išdžiūstančiose dirvose.

  • Lapų skynimas ir augalo formavimas

Lapiniai kopūstai paprastai skinami palaipsniui nuo apatinių lapų, paliekant augalo viršūnę toliau augti. Toks skynimo būdas leidžia augalui nuolat formuoti naujus lapus ir ilgiau išlaikyti derėjimą.

Reguliariai pašalinant senesnius ar pažeistus lapus, augalas gali daugiau energijos skirti naujų lapų augimui. Tai taip pat padeda palaikyti geresnę oro cirkuliaciją aplink augalą ir sumažina ligų riziką.

Lapiniai kopūstai
Flat leaf kale / Siberian kale

Lapinių kopūstų auginimas vazonuose

Nors lapiniai kopūstai dažniausiai auginami darže, jie taip pat gana sėkmingai gali augti vazonuose, pakeltose lysvėse ar balkonų daržuose. Dėl gana kompaktiškos šaknų sistemos ir galimybės nuolat skinti lapus šie augalai puikiai tinka ir mažesnėms erdvėms.

  • Vazono dydis

Kad augalai galėtų normaliai vystytis, svarbu pasirinkti pakankamai didelį vazoną. Vienam augalui paprastai rekomenduojamas bent 20–30 cm gylio ir panašaus pločio indas. Didesniuose vazonuose galima auginti kelis augalus, tačiau tarp jų reikėtų palikti bent 30–40 cm atstumą.

  • Substratas

Vazonuose auginami lapiniai kopūstai geriausiai auga derlingame, puriame ir gerai drenuotame substrate. Dažniausiai tinka kokybiškas daržovių substratas, papildytas kompostu. Kadangi vazonuose dirva greičiau praranda maistines medžiagas, svarbu užtikrinti pakankamą organinių medžiagų kiekį.

  • Laistymas

Auginant vazonuose dirva paprastai išdžiūsta greičiau nei darže, todėl augalus gali tekti laistyti dažniau, ypač šiltesnėmis dienomis. Svarbu išlaikyti tolygų drėgnumą, tačiau vengti vandens pertekliaus, kuris gali kauptis vazono dugne.

  • Tinkamos veislės

Vazonams dažniausiai pasirenkamos kompaktiškesnės arba lėčiau augančios veislės, kurios formuoja mažesnius, bet tankius lapų kuokštus. Tokie augalai lengviau prisitaiko prie ribotos erdvės ir išlieka dekoratyvūs visą sezoną.

Kokie yra lapinių kopūstų augimo etapai?

  • Dygimo etapas

Pirmasis augimo etapas prasideda sėklai sudygus. Esant palankioms sąlygoms, lapinių kopūstų sėklos dažniausiai sudygsta per 5–10 dienų. Iš pradžių pasirodo du nedideli sėklalapiai, kurie aprūpina jauną augalą pirmosiomis maistinėmis medžiagomis. Šiame etape svarbiausia užtikrinti pakankamą dirvos drėgmę ir šviesą, nes jauni daigai yra jautrūs tiek išdžiūvimui, tiek šviesos trūkumui.

  • Daigų augimo etapas

Kai pasirodo pirmieji tikrieji lapai, augalas pereina į aktyvaus daigų augimo stadiją. Šiuo metu pradeda formuotis stipresnė šaknų sistema, o lapai tampa vis didesni ir tvirtesni. Jei augalai buvo sėti tankiau, šiame etape dažnai atliekamas daigų retinimas, kad kiekvienas augalas turėtų pakankamai vietos augti.

  • Vegetacinio augimo etapas

Vėliau lapiniai kopūstai pradeda intensyviai formuoti lapus. Šiuo laikotarpiu augalai sparčiausiai didėja, todėl jiems ypač svarbios tinkamos augimo sąlygos, pakankama drėgmė ir maistinės medžiagos. Būtent šiame etape augalas formuoja didžiąją dalį lapų, kurie vėliau bus skinami derliui.

  • Derliaus etapas

Kai lapai pasiekia pakankamą dydį, juos galima pradėti skinti. Dažniausiai pirmieji lapai skinami tada, kai jie užauga maždaug 15–20 cm ilgio. Skinti rekomenduojama nuo apatinių lapų, paliekant augalo viršūnę toliau augti. Tokiu būdu lapiniai kopūstai gali nuolat formuoti naujus lapus, todėl derlių galima rinkti kelis mėnesius.

Dažniausios lapinių kopūstų ligos ir kenkėjai

Kaip ir kiti kopūstiniai augalai, lapiniai kopūstai gali būti pažeidžiami įvairių kenkėjų ar ligų. Vis dėlto šie augalai dažnai laikomi gana atspariais, todėl daug problemų galima išvengti laikantis pagrindinių daržininkystės principų – tinkamos augalų rotacijos, pakankamų atstumų tarp augalų ir geros oro cirkuliacijos. Dažniausiai lapinius kopūstus pažeidžia vabzdžiai, mintantys lapais, tačiau kartais pasitaiko ir grybinės kilmės ligų.

ProblemaPožymiaiGalimi sprendimo būdai
Kopūstinis baltukasLapai su skylėmis, ant augalo matomos žalios vikšrų lervosNaudoti apsauginius tinklus, reguliariai apžiūrėti augalus ir pašalinti vikšrus
AmaraiAnt lapų kaupiasi smulkūs vabzdžiai, lapai gali deformuotisNuplauti stipresne vandens srove, skatinti natūralius priešus (pvz., boružes)
SpragšiaiSmulkios skylutės lapuose, ypač jaunuose augaluoseNaudoti agroplėvelę ar apsauginius tinklus ankstyvame augimo etape
Grybinės lapų ligosAnt lapų atsiranda dėmių, lapai gali gelstiUžtikrinti gerą oro cirkuliaciją, vengti perteklinės drėgmės ant lapų

Daugeliu atvejų lapinių kopūstų problemas galima suvaldyti anksti pastebėjus pirmuosius požymius. Reguliari augalų apžiūra leidžia greitai imtis priemonių ir užkirsti kelią didesniam pažeidimui.

Taip pat svarbu laikytis sėjomainos principų ir neauginti kopūstinių augalų toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės. Tai padeda sumažinti dirvoje besikaupiančių ligų ir kenkėjų populiaciją.

Be apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, dar vienas svarbus veiksnys auginant lapinius kopūstus yra tinkama augalų kaimynystė darže. Kai kurios daržovės gali padėti atbaidyti kenkėjus arba pagerinti augimo sąlygas.

Lapiniai kopūstai
Ornamental kale

Ką sodinti šalia lapinių kopūstų?

  • Geri lapinių kopūstų kaimynai

Kai kurios daržovės ar prieskoniniai augalai gali būti ypač naudingi šalia lapinių kopūstų. Pvz., svogūnai, česnakai ir porai išskiria stipresnio kvapo medžiagas, kurios gali padėti atbaidyti dalį kopūstinius augalus puolančių vabzdžių. Taip pat dažnai rekomenduojama šalia sodinti krapus ar kalendrą, kurie pritraukia naudingus vabzdžius – natūralius kenkėjų priešus.

Gera kaimynystė taip pat gali būti su salotomis, burokėliais ar špinatais. Šie augalai turi panašius augimo poreikius ir paprastai nekonkuruoja su lapiniais kopūstais dėl vietos ar maistinių medžiagų.

  • Augalai, kurių geriau vengti

Lapinių kopūstų nerekomenduojama sodinti šalia kitų kopūstinių šeimos augalų, pvz., baltagūžių kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų ar briuselinių kopūstų. Kadangi šie augalai priklauso tai pačiai augalų grupei, juos dažnai puola tie patys kenkėjai ir ligos. Auginant juos greta, gali padidėti užkrėtimo rizika.

Dėl šios priežasties daržininkai dažnai laikosi sėjomainos principų ir stengiasi kopūstinius augalus kasmet sodinti vis kitoje daržo vietoje.

Kada ir kaip nuimti lapinių kopūstų derlių?

Vienas didžiausių lapinių kopūstų privalumų – galimybė skinti lapus palaipsniui, todėl derlius gali būti renkamas ilgą laiką. Skirtingai nei gūžiniai kopūstai, kurie nuimami vienu metu, kalė kopūstai leidžia gauti nuolatinį šviežių lapų derlių visą vegetacijos sezoną.

  • Kada pradėti skinti lapus?

Pirmuosius lapus paprastai galima pradėti skinti tada, kai jie pasiekia maždaug 15–20 cm ilgį. Dažniausiai tai įvyksta praėjus maždaug 50–70 dienų po sėjos, priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų.

Derlių galima rinkti ir anksčiau, jei siekiama gauti jaunus, švelnesnius lapus, kurie dažnai naudojami salotoms. Tuo tarpu didesni, brandesni lapai dažniau naudojami sriuboms, troškiniams ar kepimui.

  • Kaip teisingai skinti lapinius kopūstus?

Norint, kad augalas ir toliau augtų bei formuotų naujus lapus, svarbu laikytis kelių pagrindinių principų:

  • pirmiausia skinti apatinius, senesnius lapus;
  • palikti centrinę augalo dalį (augimo viršūnę) nepažeistą;
  • vienu metu neskinti per daug lapų.

Tokiu būdu augalas gali toliau augti ir formuoti naujus lapus, todėl derlių galima rinkti kelis mėnesius iš eilės.

Lapiniai kopūstai

Kodėl po šalnų lapiniai kopūstai tampa skanesni?

Daugelis daržininkų pastebi, kad lapiniai kopūstai po pirmųjų šalnų tampa švelnesnio ir saldesnio skonio. Taip nutinka dėl natūralių augalo fiziologinių procesų. Esant žemesnei temperatūrai augalas pradeda krakmolą versti cukrumi, kuris padeda apsaugoti augalo audinius nuo šalčio pažeidimų.

Dėl šio proceso lapai tampa mažiau kartūs ir įgauna švelnesnį skonį, todėl rudens ar ankstyvos žiemos derlius dažnai laikomas vienu skaniausių.

Temperatūros sąlygosPokyčiai augaleSkonio savybės
Šiltas orasGreitesnis augimasSkonis gali būti kiek kartesnis
Vėsesnis orasLėtesnis augimas, daugiau cukrųSkonis švelnesnis
Lengvos šalnosKrakmolas virsta cukrumiLapai tampa saldesni

Šaltiniai:

https://www.epicgardening.com/kale-spacing/

https://www.epicgardening.com/planting-kale-in-fall/

https://www.epicgardening.com/kale-growth-stages/

https://katiespring.com/how-to-grow-kale/

https://extension.usu.edu/yardandgarden/research/kale-in-the-garden

https://www.lovethegarden.com/au-en/growing-guide/how-grow-care-kale

https://bonnieplants.com/blogs/how-to-grow/growing-kale

https://www.almanac.com/plant/kale

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *