Tarp daržovių pasirinkimo parduotuvėse ir sėklų pasiūlos specializuotose prekybvietėse, dažnai neįvertinti lieka Briuselio kopūstai. Šios gėrybės populiarumo galbūt nesulaukia dėl savito skonio, tačiau maistingumo verte ir biologinių medžiagų įvairove jos net lenkia įprastas kopūstines daržoves. Be to, jų auginimas nėra kažkuo ypatingas ar bauginantis, priešingai – netgi labai tinkantis Lietuvos klimato sąlygomis. Tad kodėl neįtraukus į pavasarinį daržo planavimą vietos briuseliniams kopūstams auginti? Pasidalinsime praktiniais ir aiškiais patarimais, kaip auginti, prižiūrėti briuselinius kopūstus bei nuimti jų derlių, kartu ir susipažinti su jų teikiama nauda sveikatai.
Kas tie Briuselio kopūstai ir kokia jų kilmė?
Briuselio arba briuseliniai kopūstai (pastaruoju pavadinimu reikalauja vadinti kalbininkai)(Brassica oleracea var. gemmifera) yra gana gerai pažįstama bastutinių šeimos (Brassicaceae) daržovė. Savo forma ir išvaizda ji kiek neįprasta lyginant su standartinėmis kopūstų rūšimis: ant aukšto (20–60 cm, o kai kurių veislių net iki 110 cm) stiebo lapų pažastyse išaugusios dešimtys 1,5–4 cm skersmens gūželių (tarp 40 ir 70 vnt.). Kadangi augalas yra dvimetis, sekančiais metais (jeigu leidžiama jam tiek augti nenuimant derliaus) iš gūželių ir viršūnės vystosi smulkūs, geltoni žiedai ant ilgo žiedynkočio. Iš jų ilgainiui susiformuoja ankštys su sėklytėmis.
Istorija sako, kad briuselinių kopūstų vietos kilmė, kaip ir visų kitų kopūstinių narių, iš tiesų mena Senovės Romos epochą. Iš Viduržemio jūros regiono ši daržovė į Šiaurės Europą galimai persikėlė 5 amžiuje. Nuo 13 amžiaus bruseliniai kopūstai plačiau pradėti auginti Belgijoje prie Briuselio (nuo čia ir kilo šių daržovių pavadinimas), o nuo to laiko Nyderlandai esti vieni didžiausių briuselinių kopūstų augintojų ir eksportuotojų.
Briuselinių kopūstų veislės
Briuselio kopūstai neturėjo didelio populiarumo bene iki pat 1990 metų, kuomet buvo atrastas šių daržovių kartumą lemiančios medžiagos (sinigrinas ir progoitrinas). Nuo tada imta kurti malonesnio skonio briuselinių kopūstų veisles. Be to, šioms daržovėms prigimtinai reikalinga ilga vegetacija ir lėtas augimo tempas taip pat trukdė auginti šiuos kopūstus kai kuriose šalyse. Tačiau išvedus ankstyvos ar vidutinio vėlyvumo bei trumpesnės vegetacijos veisles, nuo šiol galima briuselio kopūstus auginti plačiau.
Kadangi briuselio kopūstų auginimas Lietuvoje, deja, nėra itin populiarus ir įsitvirtinęs, tai ir jų veislių pasiūla menka. Norint auginti didelį skanių ir aukštos kokybės daigų derlių, geriausia rinktis hibridus. Štai kokias veisles galima įsigyti iš Lietuvos prekybininkų:
„Dolores“ – ankstyvas, itin aukštas (100–110 cm) hibridas, kurio vegetacijos periodas trunka 120–130 dienų.
„Groninger“ yra vidutiniškai ankstyva veislė, užauginanti 50–60 cm stiebą. Jos vegetacijos periodas yra 104 dienos.
„Long Island“ – ankstyva veislė, siekianti tik apie 40 cm aukščio ir užauga per 90–100 dienų.
„Maximus“ – vėlyvos ir 120 dienų vegetacijos hibridas, išauginantis labai tolygų derlių.
Briuselinių kopūstų auginimas
Vieta. Nė vienas kopūstas nereikalauja tiek šviesos, kiek Briuselio kopūstai – jiems būtinas pilnas saulės apšvietimas mažiausiai 6 valandos per dieną. Reikia užtikrinti, kad būtų išlaikytas atstumas tiek nuo atskirų pačių briuselinių kopūstų individų, tiek nuo medžių ir krūmų.
Dirva. Šie augalai geriausiai dera humusingoje, gerai įdirbtoje žemėje, patinka ir gerai drenuota, sunkoka priemolio dirva, kurioje gausu organinių medžiagų. Prieš sodinimą į dirvą geriausia įmaišyti storą komposto sluoksnį. Dirvožemio pH idealiausiai turėtų vyrauti apie 6,5–7,2.
Temperatūra. Briuselio kopūstai geriausiai dera, kai dienos temperatūra neviršija 21 °C (geriausiai tarp 15–18 °C temperatūros, bet toleruoja 7–24 °C temperatūros ribas. Augalai atsparūs šalčiui, netgi ištveria -8 – -10 °C temperatūrą.
Auginimas vazone. Kai kam gali būti naujiena, tačiau dėl vietos stokos Briuselio kopūstus auginti galima ir konteineriuose. Tam reikės mažiausiai 30 cm pločio ir gylio terakotos vazono su pakankamu drenažo angų skaičiumi dugne.
Briuselio kopūstų sėja ir sodinimas
Dėl ilgos vegetacijos briuselinių kopūstų daigus reikia pradėti ruošti dar kambaryje, maždaug nuo kovo – balandžio vidurio. Daigykloje pasėkite kopūstų sėklas švelniai įspausdami jas į drėgną žemę 1,5 cm gylyje eilutėse (tarp jų palikę 15 cm atstumą), laikykite drėgnai šviesioje vietoje 7–24 °C temperatūroje. Daigai išdygsta per 3–6 dienas, vėliau juos praretinkite kas kas 7–8 cm, pašalindami silpniausius. Kopūstų sėją balandžio viduryje galima atlikti ir lauke po priedangomis, tačiau kambaryje išauginti daigai bus mažiau paveikiami kenkėjų ir ekstremalių oro sąlygų.
Sulaukite tinkamo laiko persodinimui į lauko dirvą, t. y. maždaug gegužės pabaigoje–birželio pradžioje arba atskaičiavus 4 mėnesius nuo pirmų rudeninių šalnų. Tinkamai subrendę daigai (turintys 5–6 lapus ir 10 cm aukščio) išsodinami dideliu atstumu vienas nuo kito, paliekant tarpus tarp augalų 60–80 cm. Jei sodinate juos eilėmis, palikite tarp jų 70–80 cm tarpus.
Briuselio kopūstai: kaip juos prižiūrėti?
Laistymas. Šios daržovės geriau pakenčia sausrą nei kiti kopūstai, bet laistyti vis tiek reikės. Briuseliniai kopūstai mėgsta drėgną, bet nepermirkusią žemę, tad geriausia įdrėkinti 2,5–3,5 cm storio sluoksnio dirvos, t. y. skiriant po 1–2 litrus kiekvienam augalui. Suaugę augalai laistomi rečiau –kas 10–14 dienų.
Mulčiavimas ir ravėjimas. Mulčiavimas perpuvusiu mėšlu ar kompostu padės išlaikyti drėgną dirvą, reikalingą Briuselio kopūstams teisingai vystytis. Supuolusią dirvą būtina papurenti ir šalinti piktžoles.
Tręšimas. Briuselio kopūstams reikalingos azoto trąšos jau nuo stadijos, kai daigai pasiekia maždaug 15 cm aukštį, ir pakartotinai tręšiant visą vegetacijos sezoną. Tinkamiausia naudoti organines daržovių trąšas, kuriose gausu azoto.
Genėjimas. Norint greitesnio, tolygesnio gūželių formavimosi ir didesnio derliaus, likus 1,5 mėn. iki derliaus nuėmimo reikia pašalinti stiebo viršūnę. Taip pat, nors ir nebūtina, galima pašalinti pageltusius lapus.
Atramos. Kai kuriems augalams gali prireikti atramos, ypač aukštoms veislėms arba vėjuotose vietose. Vasaros pabaigoje aplink stiebų pagrindą supilkite žemę, suteikianti papildomą atramą. Aukštesniems augalams atvirose vietose gali prireikti tvirtos bambukinės lazdos.
Briuselio kopūstai ir jų derlius: nuo nuėmimo iki saugojimo ir vartojimo
Jeigu norite žinoti, kada jau galima vartoti šviežius kopūstėlius, palaukite, kol apatinės gūželės subręs iki 2,5 cm skersmens, o tada pradėkite juos skinti. Gūželės pradeda bręsti nuo augalo apačios į viršų, todėl skinkite apatinius, kol jie dar nėra per dideli ir nepradėjo skilinėti. Gūželes galima paprasčiausiai nusukti nuo stiebo arba panaudoti įrankius. Šviežiam vartojimui kopūstus laikykite šaldytuve iki 5 dienų.
Jei visą derlių nuimti planuojate vėliau, laikas nėra itin svarbus, nes susiformavusios gūželės atlaiko žemas lauko temperatūras. Tai reiškia, kad gūželes raškyti galite kad ir gruodžio mėnesį ar dar vėliau, kol neįsivyrauja pastovūs šalčiai. Vis tik Lietuvos sąlygomis įprasta derlių imti spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Norint sandėliuoti šiuos kopūstus, reikia gūželėmis pilnus stiebus išrauti su visomis šaknimis, pašalinti lapus. Tada sandėlyje ar rūsyje, kur laikosi 0–1 °C temperatūra ir 85–90 proc. drėgmė, stiebus sustatyti vieną prie kito dėžėse, 10–15 cm gyliu prikasti smėliu.
Tiek šviežius, tiek sandėliuojamus kopūstėlius galima vartoti įvairiai: virti, troškinti, marinuoti, šaldyti, net rauginti.
Įkyriausios Briuselio kopūstų ligos ir kenkėjai
Pasiryžusiems auginti briuselinius kopūstus, teks susitaikyti ir su nekviestais svečiais – kenkėjais ir ligomis. Šias daržoves kamuos bene tos pačios problemos, kaip ir standartinius kopūstus. Iš kenkėjų žalą daro šliužai ir sraigės, kopūstinis amaras, auslindos, nematodai, kopūstinis baltukas, kopūstinė kandis, kopūstinė musė, spragės, kopūstinis gumbauodis ir daug kitų.
Galima išvardinti ir visą sąrašą briuselinius kopūstus paveikiančių ligų: bakterinė dėmėtligė, alternariozė, miltligė, juodasis puvinys, pilkasis pelėsis, fuzariozė, šaknų gumbas, baltosios rūdys, netikroji miltligė, diegavirtė, kekerinis puvinys ir kita.
Briuselinių kopūstų nauda telpa kiekvienoje gūželėje
Nors briuselio kopūstai savo išvaizda esti mažesni, tačiau jų vienos gūželė gali atstoti įprasto kopūsto porciją. Lentelėje pateikiame, kiek ir kokių naudingų maistinių medžiagų turi 100 g briuselinių kopūstų: (RPN – rekomenduojama paros norma)
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100 g) |
| Kalorijos | ~43 kcal |
| Baltymai | ~3.4 g |
| Riebalai | ~0.3 g |
| Angliavandeniai | ~8.9 g |
| Skaidulos | ~3.8 g |
| Cukrus | ~2.2 g |
| Vanduo | ~86 g |
| Vitaminas C | ~85 mg (94 % RPN) |
| Vitaminas K | ~177 µg (148 % RMV*) |
| Folio rūgštis | ~61 µg (15 % RMV*) |
| Kalis | ~389 mg (11 % RMV*) |
| Kalcis | ~42 mg (4 % RMV*) |
| Geležis | ~1.4 mg (8 % RMV*) |
Briuselio kopūstai yra ne tik maistingi, bet ir pasižymi unikaliomis sveikatai naudingomis savybėmis. Juose yra įvairių antioksidantų (pvz., kaempferolis), priešvėžinių ir detoksikuojančių savybių turintys gliukozinolatai, šiek tiek omega-3 riebalų rūgščių (alfa-linoleno rūgšties), luteino, zeaksantinao, skaidulų.
Briuseliniai kopūstai yra vieni iš maistingiausių kopūstinių daržovių, todėl tai puikus, nekaloringas pasirinkimas sveikai mitybai. Nors daugiausiai dėmesio skiriama gūželių receptams, Briuselio kopūsto lapus taip pat galima vartoti.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/briuseliniai-kopustai
- https://www.thespruce.com/growing-brussels-sprouts-1403442
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/vegetables/brussels-sprouts/brussels-sprouts-problems.htm
- https://www.rhs.org.uk/vegetables/brussels-sprouts/grow-your-own
- https://www.almanac.com/plant/brussels-sprouts
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
