Pupelės – tai vienas iš tų augalų, kuris bene kiekvienam turėtų būti ne tik skani daržovė, bet ir vertingas maisto produktas. Jau nuo senų laikų pupelės buvo vertinamos dėl jų maistinių savybių ir gyvybingumo. Be to, jos yra nepakeičiamas baltymų šaltinis vegetarams, veganams ir tiems, kurie siekia mažiau vartoti gyvūninės kilmės produktų. Tačiau pupelės ne tik pamaitina, bet ir praturtina mūsų patiekalus naujais skoniais, iš jų gaminamos tiek paprastos salotos, tiek skaniausia pupelių sriuba.
Pupelių išvaizda ir veislės
Lietuvoje pagrinde auginamos krūminės daržinės pupelės, kurių veislių įvairovė stebina. Pavyzdžiui, tradicinės lietuviškos veislės, tokios kaip „Snieguolė“ ir „Baltija“, yra labai vertinamos dėl savo skonio ir derlingumo. Veislė „Dalmatin“ išsiskiria savo žaliomis ankštimis, o jų sėklos baltai juodos spalvos. „Nugetka“ turi geltonas 13-17 cm ilgio ankštis ir šviesiai rudos spalvos blizgias sėklas. „Flambo“ yra ypatinga dėl savo rausvų žiedų, o jos gelsvos pupelės būna papuoštos raudonomis dėmelėmis ar dryželiais. Dar viena įdomi veislė – „Borlotto lingua di fuoco nano“, kurios ankštys yra gelsvos su raudonais dryželiais, o sėklos – baltos su raudonu, džiovintos tampa gelsvos su bordo spalvos dryželiais.
Pupelių kilmė
Pupelės yra vienas iš seniausiai auginamų augalų ir buvo valgomos jau prieš tūkstančius metų. Manoma, kad pupelės kilusios iš Pietų Amerikos, ypač iš dabartinės Peru ir Meksikos regionų, kur jos buvo auginamos mažiausiai prieš 7000 metų. Laikui bėgant pupelės paplito visame pasaulyje dėl jų prisitaikymo galimybių prie įvairių klimato sąlygų ir maistingų savybių. Prekybos maršrutai ir kelionės padėjo pupelėms tapti populiariomis ir plačiai auginamomis daugelyje kultūrų.
Pupelių sodinimas
Svarbiausia pupelių auginimo taisyklė – nesodinti per anksti. Sodinkite pavasarį, kai praeina šalnų pavojus. Per anksti pasėtos sėklos gali supūti šaltoje ir drėgnoje dirvoje, o augalams reikia šilto oro, kad jie gerai augtų. Pasirinkite sodinimo vietą, kurioje būtų daug saulės, dirva būtų maistinga ir su geru drenažu. Įsitikinkite, kad šalia nėra aukštų krūmų ar medžių, kurie pupelėms sudarytų per didelį šešėlį. Pupeles taip pat galima auginti pakeltose lysvėse ir vazonuose.
Sėklas sodinkite maždaug centimetro gylyje, o sodinukus tokiame pat gylyje, kokiame jie buvo ankstesniame inde. Krūmines pupeles sodinkite eilėmis 75-90 cm atstumu viena nuo kitos, o sėklas – 2,5-5 cm atstumu viena nuo kitos. Augalams sudygus, daigus retiname iki 7,5-10 cm atstumu vienas nuo kito.
Pupelių priežiūra
Šviesa. Norint gauti geriausią derlių, pupelėms reikia daug saulės. Saulė taip pat padeda išlaikyti augalus sausais ir mažiau linkusiais sirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, grybelinėmis.
Dirva. Pupelėms patinka priemolio dirvožemis, kurio pH šiek tiek rūgštus. Taip pat labai svarbus geras dirvožemio drenažas. Prieš sodindami pašalinkite piktžoles, kad išvengtumėte konkurencijos dėl dirvožemio maistinių medžiagų ir drėgmės. Pupelėms augant, atsargiai ravėkite piktžoles aplink augalus, nes jų negilios šaknys lengvai pažeidžiamos.
Laistymas. Paprastai, pupelėms reikia 1 cm vandens per savaitę. Papildomai laistyti naudokite lašelinę laistymo sistemą, kad išvengtumėte dirvožemio purslų ant lapų, kurie gali sukelti per dirvožemį plintančias ligas. Norėdami nustatyti, ar augalams reikia vandens, įkiškite pirštą maždaug 1 cm į dirvą prie augalo. Jei dirva sausa, laikas laistyti. Nepakankamai laistomi augalai nustos žydėti. Pupelės turi negilias šaknis, todėl mulčiavimas gali padėti išlaikyti jas vėsias ir išsaugoti drėgmę dirvožemyje.
Temperatūra ir drėgmė. Pupelės puikiai dygsta, kai dirvos temperatūra siekia 21-27 °C. Jei dirvos temperatūra nukrenta iki 15 °C ar žemiau, sėklos pradeda dygti lėčiau ir tampa labiau jautrios puvimui. Patys augalai klesti, kai oro temperatūra svyruoja nuo 18 iki 30 °C. Per intensyviausius vasaros karščius pupelės gali nustoti žydėti. Vis dėlto, tinkamai laistydami augalus, pastebėsite, kad nukritus temperatūrai jos vėl atsigauna ir skleidžia vaisius. Be to, pupelės yra pakankamai atsparios įvairioms drėgmės sąlygoms, svarbiausia jas tinkamai laistyti.
Trąšos. Pupelės turi gebėjimą pasisavinti azotą iš dirvožemio, todėl būtina vengti trąšų, kuriose dominuoja būtent azotas. Vietoje to, per visą augimo laikotarpį, geriau jas tręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra 10% azoto, 20% fosforo ir 10% kalio, laikantis gamintojo nurodymų. Kadangi pupelės auga visą vegetacijos sezoną, įpusėjus augimo laikotarpiui joms taip pat būtų naudingas papildomas tręšimas su kompostu.
Pupelių derliaus nuėmimas
Pupelių derliaus nuėmimas tikriausiai vienas iš maloniausių darbų, ir kuo daugiau jų nuimsite, tuo daugiau pupelių užaugs. Derlių galite pradėti imti bet kada po to, kai susiformuoja pupelės. Daržininkai paprastai pupeles skina, kai ankštys yra jaunos ir minkštos, maždaug mažojo piršto dydžio. Vidinių sėklų pro ankštis dar neturėtų būti matyti. Per daug subrendusios pupelės, kurių vidinės sėklos matosi išlindusios pro ankšties sieneles, gali būti kietos.
Paprastai pupelės būna tinkamos skinti praėjus 50-55 dienoms po pasodinimo. Derlių imkite atsargiai traukdami kiekvieną pupelę nuo augalo. Būkite atsargūs, kad skindami derlių neišrautumėte pačio augalo. Pupeles galite iš karto virti ar užšaldyti. Šaldiklyje jos gali išsilaikyti iki metų.
Pupelių dauginimas
Pupelės dauginamos sėklomis. Kadangi šie augalai yra vienmečiai, tai nebrangus būdas kasmet turėti vis naujų pupelių. Štai kaip reikėtų surinkti sėklas:
- Nuskinkite sveikas pupelių ankštis ir jas išdžiovinkite.
- Kai ankštys išdžiūsta ir tampa trapios, praskleiskite jas ir išimkite sėklas.
- Sėklas laikykite tamsioje, sausoje, vėsioje vietoje, sandariame inde. Jos turėtų išlikti gyvybingos 3-4 metus, o pavasarį, praėjus šalnų pavojui, jas galima sėti.
Vis dėlto reikėtų žinoti, kad tik nehibridiniai, atvirai apdulkinti augalai, išaugins sėklas, iš kurių užaugs identiški tėvams augalai. Jei bandysite tai daryti su hibridinėmis veislėmis, tikėtina, kad nusivilsite, nes augalai gali neturėti tų pačių savybių kaip tėvinis augalas.
Pupelių ligos ir kenkėjai
Kaip ir daugelis augalų, pupelės susiduria su kenkėjais. Štai keli pagrindiniai:
- Pjūkleliai, kurie gali nupjauti jaunus pupelių augalus prie pat pagrindo.
- Pupelių lapų vabalai minta pupelių lapais, o tai gali būti labai pavojinga, kai augalai yra maži. Jie taip pat gali maitintis ankštimis.
- Amarai gali gausiai kolonizuoti augalus. Galite pastebėti lapų susisukimą, spalvos pasikeitimą ir lipnius lapus.
- Karštu ir sausu oru ant lapų gali maitintis voratinklinės erkės, todėl lapai tampa pabalę arba bronziniai.
Yra daugiau kaip 30 rūšių virusų, galinčių užkrėsti pupeles. Šiuos virusus dažniausiai platina vabzdžiai, dėl jų pupelės gali būti keistų žalių atspalvių, su susisukusiais, nelygiais ar kitaip deformuotais lapais. Taip pat pupelės yra jautrios bakteriniam puviniui, dėl kurio ant lapų atsiranda rudų dėmių.
Ar pupelės tikrai maistingos?
Pupelės yra ne tik skanios, bet ir itin maistingos. Jos yra vienas iš pagrindinių baltymų šaltinių vegetarų ir veganų mityboje. Tačiau ne tik! Pupelės taip pat yra puikus geležies, kalio, magnio ir B grupės vitaminų šaltinis. Be to, dėl savo lėto angliavandenių išsiskyrimo, pupelės padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, todėl yra idealus maisto produktas žmonėms, kurie stengiasi sveikai maitintis ar kontroliuoti svorį. Pupeles galima naudoti tiek sriubose, tiek salotose, tiek pagrindiniuose patiekaluose. Įtraukdami jas į savo mitybą, ne tik mėgaujatės skoniu, bet ir rūpinatės savo sveikata.
Pupelių patiekalai
Iš pupelių galima pagaminti įvairiausių patiekalų. Pirmiausia, mūsų mylimą pupelių sriubą, kuri gali sušildyti vėstančiomis rudens dienomis. Be sriubos, pupelės taip pat tinka salotoms, kurios tampa puikiu baltymų šaltiniu. Jos taip pat gali būti naudojamos kaip pagrindinis ingredientas įvairiuose troškiniuose, grybų patiekaluose ar net makaronuose. Pupelės taip pat gali būti paverstos padažais, pavyzdžiui, meksikietišku „refried beans“ ar skaniu humusu. Jų dėka galima paruošti ir mėsos kepsniukų pakaitalus, pavyzdžiui, pupelių mėsainių paplotėlius. Kai kuriose šalyse iš jų daroma netgi desertinė košė! Galimybių yra begalės – pupelės yra universalumo įsikūnijimas, kuris puikiai tinka įvairiausioms kulinarinėms idėjoms.
Klasikinė šviežių pupelių sriuba
Ingredientai:
- 200 g šviežių pupelių.
- 2 šaukštai alyvuogių aliejaus arba sviesto.
- 1 didelis svogūnas, smulkiai pjaustytas.
- 2 morkos, supjaustytos kubeliais.
- 2 skiltelės česnako, smulkiai pjaustytos.
- 2 litrų daržovių arba vištienos sultinio.
- 1 lauro lapelis.
- 1 šaukštelis džiovintų mėtų arba bazilikų.
- Druska, pipirai pagal skonį.
Puode pašildykite alyvuogių aliejų arba sviestą ir sudėkite kepti svogūnus, tol kol jie tamps permatomi. Tada sudėkite morkas ir kepkite dar 5 minutes. Paskui sudėkite česnaką ir kepkite dar 1 minutę. Galiausiai sudėkite šviežias pupeles, lauro lapelį, džiovintas žoleles, druską ir pipirus bei supilkite visą sultinį. Užvirinkite ir pavirkite ant mažos ugnies apie 30 minučių arba kol pupelės taps minkštos. Sriubą galima sutrinti, jei mėgstate kreminę konsistenciją, arba palikti taip kaip yra. Patiekite šiltą, apibarstytą šviežiomis žolelėmis.
Patarimas: Jei norite pridėti dar daugiau skonio, galite į sriubą įdėti šviežių pomidorų arba šaukštą pomidorų pastos. Tai suteiks sriubai dar gilesnį skonį.
Taip pat siūlome pasigaminti pupelių sriubą su kiaulienos šonkauliukais
Naudoti šaltiniai:
https://extension.umn.edu/vegetables/growing-beans#disorders-3283662
https://www.thespruce.com/how-to-grow-green-beans-1403459
https://shop.seedsavers.org/site/pdf/grow-save-beans.pdf
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
