Artėjant pavasariui kiekvienas sodininkas galvoja kaip pranokti patį save ir pasisodinti ką nors neįprasto, bet kartu ir naudingo sveikatai. Artišokai puikiai tiks jūsų sodui, jei ieškote kažko egzotiško. Tai šiltų kraštų daržovė, todėl jums papasakosiu kaip ją reikia sodinti ir auginti pas mus Lietuvoje, kur vasaros neprognozuojamos. Taip pat artišokus reikia mokėti ir pasigaminti bei, netgi, žinoti, kaip suvalgyti! Taigi, dėmesio, brangieji sodininkai, ponas artišokas ir jo subtilybės.
Artišokų sudėtis, bei nauda organizmui
Valgydami artišokus tikrai nepatirsite šoko, priešingai, artišokuose yra 7-15% angliavandenių, 3% baltymų, C ir B grupės vitaminų, betakaroteno. Tai puiki vitaminų dozė jūsų organizmui. Be to, tai labai tinkama daržovė metant svorį, nes turi išskirtinai mažai riebalų. Artišokuose esanti geležis ne tik gerina apetitą, bet ir yra naudinga kepenims bei inkstams. Ypač tinka esant aterosklerozei ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Artišokai – kaip jie plito per pasaulį
Tikrasis artišokas (Cynara csolymus) yra daugiametis erškėtinių šeimos augalas, auginantis ilgus, sidabriškai žalius, skiautėtus lapus. Būtent dėl šių didelių lapų artišokai atrodo kaip milžiniški paparčiai.
Istorikai mano, kad pirmieji artišokai buvo užauginti Sicilijoje arba Šiaurės Afrikoje. Romėnų gamtininkas Plinijus 77 m. po Kr. artišokus pavadino vienu iš žemės monstrų. Turtingi romėnai mėgavosi meduje ir acte paruoštais artišokais, pagardintais kmynais. JAV artišokai pirmą kartą pradėti auginti Luizianoje XIX a. pradžioje. Šią daržovę ten atvežė prancūzų ir ispanų kolonistai.
Artišokai – kas jie tokie?
Provanso aliejuje gamintus artišokus kadaise valgydavo graikų ir romėnų turtuoliai. Mūsų dienomis maistui vartojamas virtų, troškintų ir konservuotų artišokų žiedsostis, kol žiedas dar nėra išsiskleidęs, taip pat storos šaknys.
Pumpurai (t. y. „artišokai“, kuriuos skinam ir valgom), jei jiems leidžiama žydėti, yra panašūs į erškėtuoges, yra violetinės spalvos. Šiuos didelius augalus galima auginti eilėmis sode, kaip neformalias gyvatvores arba sodinti į platų apvadą. Artišokai gali pasiekti 90-150 centimetrų aukštį. Šie augalai mėgsta vėsias, drėgnas vasaras ir švelnias žiemas. Lietuvoje artišokus geriausia auginti kaip vienmečius augalus, bet galima ir kaip daugiamečius, priklausomai nuo rūšies. Vienas augalas išaugins daug artišokų. Didžiausias pumpuras išauga augalo viršūnėje, o apačioje auga daug mažesnių.
Artišokų auginimas
Pasirinkite tokią sodo vietą, kurioje būtų pilna saulės (bent 6-8 valandas per dieną tiesioginių saulės spindulių). Artišokai yra gausiai mintantys augalai. Prieš sodindami, kiekvienam augalui į dirvą įmaišykite po kastuvą komposto arba perpuvusio mėšlo. Jiems reikia pastovios drėgmės, tačiau jie nemėgsta būti permirkusioje dirvoje.
Artišokai gali būti pradėti sodinti iš sėklų, iš šaknų ūglių, paimtų iš augančių augalų, arba iš ramybės būsenoje esančių šaknų.
Sėklos pradedamos auginti patalpoje žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, likus maždaug 8-10 savaičių iki sodinimo lauke. Prieš sėdami sėklas į lovelius ar vazonėlius, pamirkykite jas šiltame vandenyje. Padėkliukus ar vazonėlius pastatykite šiltoje vietoje su ryškia šviesa. Dirva turi būti drėgna. Daigus, ūglius arba šaknis sode sodinkite pavasarį, po paskutinių pavasario šalnų. Kiekvieną augalą eilėse išdėstykite 90-100 centimetrų atstumais, o tarp eilių palikite 120 centimetrų tarpus. Sodinkite ūglius ir miegančias šaknis maždaug 15 centimetrų gylyje. Viršūnės turėtų būti virš žemės paviršiaus. Sodindami gausiai palaistykite.
Artišokų priežiūra ir derliaus nuėmimas
- Palaikykite drėgną dirvą. Kad susiformuotų valgomieji pumpurai – artišokams reikia daug vandens.
- Augalus mulčiuokite.
- Auginimo sezono metu kartą per mėnesį tręškite subalansuotomis organinėmis trąšomis.
- Augalams pradėjus leisti pumpurus, nuimkite mulčią ir dirvą aplink augalus užberkite kompostu. Pumpurai turi būti skinami, dar nepradėjus žydėti.
- Po rudens derliaus nuėmimo, augalus nupjaukite iki maždaug 6 cm ir uždenkite augalų vainikus lapais.
- Norėdami papildomai apsaugoti augalus žiemą, ant viršaus užberkite papildomą pėdą šiaudų.
- Pavasarį, po paskutinių šalnų, pašalinkite šiaudus ir lapus.
Artišokų dauginimas
Pasirinkite ūglius iš ankstesniais metais gerai derėjusio augalo. Pavasarį pašalinkite ūglius, kai jie bus maždaug 8 cm aukščio. Nupjaukite ūglį žemiau dirvos, toje vietoje, kur jis prie motininio augalo prijungtas prie šaknų gniužulo. Atsargiai ištraukite prie ūglio prigludusias šaknis iš šaknų gniužulo. Pasodinkite ūglį naujoje vietoje arba pasidalykite su draugais!
Rekomenduojamos artišokų veislės
„Green Globe“ veislė subręsta anksti ir yra geras pasirinkimas mūsų šalies sodininkams. Šią veislę galima auginti kaip vienmetę. „Violet“ išaugina violetinius šiek tiek pailgus pumpurus. Geriausia auginti kaip daugiametę. „Imperial Star“ turi skanius apvalius pumpurus, kurie subręsta anksti. Tai vienmetė veislė, kuri pirmaisiais metais iš sėklų išaugina gerai išsivysčiusius artišokus. Augalai užauga apie 91 centimetrų aukščio. Kiekvienas jų išaugina 1-2 mažus pirminius pumpurus ir 5-7 mažesnius antrinius pumpurus.
Artišokų derliaus nuėmimas ir laikymas
Artišokus skinkite, kol nepradėjo skleistis lapeliai. Jei paliksite žiedus per ilgai ir jie bus jau pradėję skleistis, gausite violetinės-mėlynos spalvos žiedus, panašius į erškėtuoges. Jie gražūs, bet valgyti jų jau nebegalėsite. Skinkite artišokų pumpurus, kai jie išbrinksta, bet dar būna tvirtai uždaryti. Aštriu peiliu perpjaukite stiebą maždaug 1-2 cm žemiau pumpuro.
Šviežius artišokus apipurkškite vandeniu ir įdėkite į plastikinį maišelį. Šaldytuve artišokai gali būti laikomi iki dviejų savaičių. Norėdami užšaldyti artišokų širdeles, pirmiausia 1-2 minutes blanširuokite jas verdančiame vandenyje su šlakeliu citrinos sulčių. Prieš dėdami į plastikinius šaldymo maišelius, širdeles atvėsinkite ir nusausinkite.
Artišokų paruošimas ir vartojimas
Artišokai skanūs žali arba virti. Juos taip pat galima marinuoti arba konservuoti. Prieš gamindami nupjaukite stiebo apačią ir visus kietus išorinius lapus. Nupjaukite maždaug 1 cm dygliuotas artišokų viršūnes.
Kaip virti artišokus?
Paruoškite artišokus ir užvirinkite puodą pasūdyto vandens. Sudėkite į vandenį, sumažinkite ugnį iki virimo ir uždenkite. Patikrinkite, ar artišokai išvirę, atsargiai perkeldami juos į lėkštę ir patraukdami už vieno iš didžiųjų išorinių lapų. Jei jį lengva atplėšti nuo pagrindo, jis jau paruoštas. Priešingu atveju, jei reikia, įdėkite atgal į vandenį ir virkite toliau, kol suminkštės. Priklausomai nuo dydžio, virti reikia nuo 20 iki 35 minučių. Prieš patiekdami nusausinkite ir šiek tiek atvėsinkite.
Kaip artišokus virti garuose?
Pripilkite į puodą tiek vandens, kad jis neviršytų garų puodo krepšio. Į puodą įdėkite garintuvo krepšį, tada – apipjaustytus artišokus. Uždenkite puodą ir virkite ant vidutinio stiprumo ugnies. Kai puode susikaups garai, virkite, kol išoriniai lapai lengvai atsiskirs nuo pagrindo. Išjungę kaitrą išimkite artišokus žnyplėmis. Garai labai karšti, todėl nuimdami dangtį būkite atsargūs. Šis būdas trunka nuo 20 iki 35 minučių, priklausomai nuo dydžio. Prieš patiekdami leiskite artišokams šiek tiek pravėsti.
Kaip valgomi artišokai?
Pirmiausia pašalinkite lapus, tada pamirkykite juos į paruoštą padažą ir dantimis nukramtykite švelnų minkštimą. Artišokų viduje liks mažytė, pūkuotą „salelė“. Peiliu ir šakute ją nupjaukite, kad prieitumėte iki šerdies. Ją supjaustykite mažais gabaliukais ir, prieš įdėdami į burną, pamirkykite padaže.
Šaltiniai:
https://www.almanac.com/plant/artichokes
Sėja Gundega ,,Auksinė namų knyga‘‘
https://www.jessicagavin.com/how-to-cook-artichokes
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
