Lietuvoje bulvės pradėtos auginti XVIII amžiaus pradžioje ir greitai tapo vienu svarbiausių maisto produktų valstiečių virtuvėje. Per šimtmečius mūsų šalyje buvo išvestos ir pritaikytos prie mūsų klimato sąlygų įvairios bulvių veislės, kurios pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir atsparumu ligoms bei nepalankioms oro sąlygoms. Daugelis senovinių veislių šiandien išlieka vertingos dėl savo genetinės įvairovės, išskirtinių skonio savybių ir kultūrinio paveldo, kurį jos atstovauja. Šiame straipsnyje pasidalinsime žiniomis, kokios yra senovinės bulvių veislės, kurias verta auginti savo darže.
Kuo reikšmingos senovinės bulvių veislės šiandien?
Senovinės bulvių veislės – tai tikras nacionalinis turtas, kuris ne tik papildo mūsų mitybą, bet ir padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Jos yra vertingos dėl savo adaptacijos prie vietinių sąlygų, atsparumo ligoms ir kenkėjams, bei dažnai pasižymi turtingesniu skoniu nei modernios veislės. Sodininkams mėgėjams šios veislės suteikia galimybę prisiliesti prie savo protėvių auginimo tradicijų, o ant stalo patiekti išskirtinio skonio patiekalus.
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, nuo seno auginama nemažai vietinių ir adaptuotų bulvių veislių, kurios buvo kruopščiai atrinktos ir išsaugotos per kartų kartas. Dabar apžvelgsime pačias svarbiausias ir įdomiausias veisles, kurias galima auginti savo darže.
Populiariausios senovinės bulvių veislės
Vineta
Nors Vineta yra kilusi iš Vokietijos, ji jau kelis dešimtmečius auginama Lietuvoje ir tapo viena populiariausių senovinių veislių. Vineta pasižymi vidutinio dydžio, ovaliais, gelsva luobele ir blyškiai geltonu minkštimu gumbais. Šios bulvės vertinamos dėl ankstyvumo – derlius kasamas jau liepos mėnesį. Viena iš svarbiausių šios veislės savybių – puikus skonis ir universalumas kulinarijoje, ji tinka tiek virimui, tiek kepimui. Dėl savo ankstyvumo Vineta puikiai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis ir dažnai išvengia bulvinio maro atakų, kurios dažnesnės vėlyvą vasarą.

Pirmūnės
Veislė išvesta Lietuvoje XX amžiaus antroje pusėje Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Jos gumbai yra ovalūs, vidutinio dydžio, su geltona luobele ir gelsvu minkštimu. Pirmūnės pasižymi puikiu skoniu ir ankstyvu derėjimu. Tai ankstyva veislė, kurios derlius subręsta jau po 65–70 dienų nuo sudygimo. Šios bulvės ypač tinka virti, iš jų paruošta bulvių košė yra purios tekstūros ir malonaus skonio. Pirmūnės pasižymi vidutiniu atsparumu bulvių marui ir kitoms ligoms, taip pat gerai išsilaiko žiemą, nepraranda savo skonio ir maistinių savybių ilgą laiką. Veislė buvo populiari tarp Lietuvos sodininkų dėl savo patikimumo ir pastovaus derliaus.
Mirta
Mirta – vertinga lietuviška veislė, išvesta Lietuvos žemdirbystės institute. Jos gumbai yra ovalios formos, vidutinio dydžio, su gelsva luobele ir šviesiai gelsva minkštimo spalva. Tai vidutinio vėlyvumo veislė, pasižyminti puikiu atsparumu ligoms ir kenkėjams. Mirta yra vertinama dėl stabilaus derliaus net ir nepalankiomis oro sąlygomis, kas ypač svarbu mūsų klimato zonoje. Šios bulvės puikiai tinka virimui, iš jų gaunama puiki bulvių košė, taip pat jos tinka kepimui ir troškiniams. Veislė pasižymi geru krakmolingumo rodikliu (apie 16–17 %), todėl puikiai tinka tradiciniams lietuviškiems patiekalams, tokiems kaip cepelinai ar kugelis.

Venta
Venta – dar viena sena lietuviška veislė, išvesta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Vokės filiale. Jos gumbai yra ovalios formos, vidutinio dydžio, su gelsva luobele ir geltona minkštimo spalva. Tai vidutinio vėlyvumo veislė, pasižyminti puikiu atsparumu ligoms ir kenkėjams. Venta yra vertinama dėl stabilaus derliaus net ir nepalankiomis oro sąlygomis, o tai ypač svarbu mūsų klimato zonoje. Šios bulvės labai tinka virimui, iš jų gaunama puiki bulvių košė, taip pat jos tinka kepimui ir troškiniams. Veislės krakmolingumo rodiklis siekia apie 17 %, todėl ji puikiai tinka ir tradiciniams lietuviškiems patiekalams.
Rekomenduojamas video
Adretta
Adretta – senovinė Vokietijos veislė, kuri buvo plačiai auginama Lietuvoje nuo sovietmečio laikų. Tai vidutinio vėlyvumo veislė, kurios gumbai yra ovalūs, vidutinio dydžio, su gelsva luobele ir geltonu minkštimu. Adretta pasižymi itin geru skoniu, todėl ją mėgsta tie, kurie vertina klasikines bulvių patiekalų savybes. Šios bulvės turi aukštą krakmolo kiekį, todėl jos puikiai tinka bulvių košei, kepimui ir tradicinių lietuviškų patiekalų gaminimui, tokių kaip cepelinai, vėdarai ar bulviniai blynai.

Nida
Veislė išvesta Lietuvoje Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Jos gumbai yra vidutinio dydžio, ovalūs, su gelsva luobele ir šviesiai geltonu minkštimu. Nida yra vidutinio ankstyvumo veislė, kurios derlius nuimamas rugpjūčio pradžioje. Ši veislė vertinama dėl stabilaus derliaus ir gero atsparumo ligoms. Jos bulvės tinka virimui, kepimui ir bulvių košei. Dėl savo gero krakmolingumo (apie 17–18 %), Nida yra puiki veislė tradiciniams lietuviškiems patiekalams gaminti. Ji taip pat pasižymi puikiu atsparumu sausroms ir geba duoti gerą derlių net ir nepalankiomis oro sąlygomis.
Bintje
Ši olandiška veislė buvo išvesta dar 1905 metais, tačiau dėl savo išskirtinių savybių greitai paplito ir Lietuvoje, tapdama viena populiariausių senovinių veislių. Bintje pasižymi vidutinio dydžio, ovaliais gumbais, šviesia luobele ir minkštimo spalva. Tai universali veislė, tinkanti tiek virimui, tiek kepimui, tiek ir gruzdinimui. Dėl savo universalumo ir gero skonio, Bintje tapo viena dažniausiai auginamų veislių tiek privačiuose daržuose, tiek profesionaliuose ūkiuose.

Senovinės bulvių veislės: auginimo ypatumai
Augindami senovines bulvių veisles, turėtumėte atsižvelgti į keletą svarbių aspektų. Visų pirma, daugelis senųjų veislių yra mažiau atsparios kai kurioms ligoms, palyginti su naujosiomis, todėl reikia būti dėmesingiems stebint pasėlius. Tačiau jos dažnai turi geresnį imunitetą vietinėms ligų atmainoms, prie kurių prisitaikė per ilgą laiką.
Renkantis sodinimo vietą, reikėtų ieškoti gerai apšviestų, bet ne perdžiūstančių plotų. Senovinės veislės dažnai turi gilią šaknų sistemą ir geriau išgyvena trumpalaikę sausrą, tačiau vis tiek reikalauja reguliaraus drėkinimo, ypač žydėjimo metu. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą dirvos paruošimą – ji turi būti puri, derlinga ir su tinkamu pH lygiu (idealu būtų 5,5–6,5).
Patartina auginti skirtingas veisles savo darže, kad galėtumėte palyginti jų savybes ir atrasti savo mėgstamiausią. Be to, įvairių veislių auginimas padeda sumažinti ligų plitimo riziką ir padidina genetinę įvairovę jūsų darže.

Senovinės bulvių veislės: kaip išsaugoti?
Senovinių bulvių veislių išsaugojimas – tai ne tik hobis, bet ir svarbus indėlis į biologinės įvairovės išsaugojimą. Norėdami prisidėti prie šio proceso, galite:
- Dalintis savo užaugintomis sėklinėmis bulvėmis su kitais sodininkais, taip prisidėdami prie šių veislių išsaugojimo ir populiarinimo.
- Fiksuoti savo patirtį: veskite auginimo dienoraštį, fotografuokite ir aprašykite skirtingų veislių savybes, kad galėtumėte palyginti rezultatus ir dalintis informacija su kitais.
- Prisijungti prie vietinių sodininkyste besidominčių bendruomenių, kur galite dalintis patirtimi ir sėkline medžiaga su kitais sodininkais.
Senovinės bulvių veislės yra vertinga mūsų kultūrinio ir biologinio paveldo dalis. Jos pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir unikaliomis maistinėmis savybėmis bei atsparumu įvairioms aplinkos sąlygoms. Augindami šias veisles savo darže, jūs ne tik praturtinate savo mitybą skaniais ir ekologiškais produktais, bet ir prisidedate prie genetinės įvairovės išsaugojimo.
Tikimės, kad šis straipsnis įkvėpė jus išbandyti bent vieną ar kelias senovines bulvių veisles savo darže. Kiekvienas iš mūsų turi galimybę prisidėti prie šio vertingo paveldo išsaugojimo ateities kartoms ir tuo pačiu mėgautis nepakartojamu namie užaugintų bulvių skoniu.
Šaltiniai:
- https://www.maghera-heritage.org.uk/tag/old-fashioned-potato-varieties/
- https://www.vle.lt/straipsnis/mirta-1/
- https://www.vle.lt/straipsnis/nida-2/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Senovinės veislės vertingos? Praktiškumas ir naujovių pritaikymas svarbiau už sentimentus.