Helovynas – tai nakties šventė, kai jūsų sodas gali persimainyti į šiurpą keliančią sceną, kurioje viešpatauja šešėliai, švytintys, dantis iššiepę moliūgai ir augalai, netradiciniu savo grožiu, keliantys įtampą. Toks sodas, kuriame gėlių žiedai primena šikšnosparnius, o žiedų formos – kraują ar smegenis, paverčia sodą šmėkloms tinkama pasisvečiuoti vieta, jame smalsumas persipina su baime, o grožis – su nejaukumu.
Tad, kokie neįprasti ir šiurpūs augalai, gali sukurti tokią baugią atmosferą Helovyno naktį?
Helovynas: nuo ritualų iki šiurpą keliančio sodo dizaino
Helovynas, kaip šventė, šiandien lengvai atpažįstamas iš išskaptuotų moliūgų žibintų, baugaus makiažo, dėvimų kaukių ir krepšelių su saldumynais, tačiau jo ištakos glūdi senovės keltų Samhain šventėje. Keltai tikėjo, kad spalio pabaigoje riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių susilpnėja, todėl jie degindavo laužus, dėvėdavo kaukes, kad apsisaugotų nuo klaidžiojančių dvasių, o prie namų palikdavo maisto aukas mirusiesiems. Viduramžių Europoje ši šventė persipynė su Vėlinėmis, o populiari tradicija deginti žibintus išskaptuotose ropėse ar burokėliuose, tapo pirmtakais šiandien mums įprastiems moliūgų žibintams.
XIX a. imigrantai iš Airijos ir Škotijos šiuos papročius perkėlė į Ameriką, kur moliūgai dėl savo gausos ir lengvai išskaptuojamos formos, prigijo greičiausiai. Nuo tada Helovynas tapo vizualiai įspūdinga, šiurpą keliančia švente, kupina simbolikos ir paslaptingų detalių.
Tačiau šiandien Helovynas ir su juo susijusios tradicijos vis dažniau peržengia namų sienas ir įsikuria soduose. Čia jau nebeužtenka tik moliūgų ar dirbtinių dekoracijų, vis svarbesnį vaidmenį įgauna augalai, kurie tampa gyvu šventės akcentu. Tamsios augalų spalvos, grotestiškos, neįprastos formos ir jų tekstūros leidžia ne tik kurti Helovyno dizainą sode, bet ir paversti sodą savotiška scena, kurioje tradicijomis tapę ritualai persipina su šių dienų pasaulį primenančiomis, kūrybingomis interpretacijomis.
Sodas, kaip Helovyno scena. Iš kur atkeliavo ši tendencija?
Helovynas ilgą laiką buvo siejamas tik su dekoracijomis namų viduje: moliūgų žibintai ant palangių, saldumynai vaikams ir kaukės vakarėliuose, tačiau nuo XX a. pr. JAV pradėjo formuotis nauja tendencija, susijusi su namų išorės dekoravimu, kuri palietė namų kiemų, sodų, prieangių dekoravimą. Tai neturėtų stebinti, nes masiškai plintant komercinėms dekoracijomis, o vėliau ir elektriniam apšvietimui, sodai tapo neatsiejama Helovyno dekoro dalimi. Juose buvo statomi moliūgų bokštai, remgiamos kaimynų vaikų eisenos ir vis dažniau akcentuojama, kad šiurpią atmosferą galima sukurti ne tik pasitelkus komercines dekoracijas.
Šiai tendencijai sparčiai išplitus, Helovynas soduose tapo tikru reiškiniu ir augalai jame pradėti naudoti, kaip gyvos dekoracijos, pasitelkus jų formas, tamsius atspalvius ir išskirtinius žiedus. Toks požiūris į sodo dizainą leidžia Helovyną išgyventi kitaip, ne tik, kaip vienos nakties pramogą, bet labiau, kaip kūrybinį žaidimą su gamtos elementais. Ir, nors ne visi augalai gali pasigirti šiurpą keliančiu grožiu, yra tokių, kurie savo forma ar simbolika puikiai įkūnija Helovyno dvasią. Kviečiame į šiuos augalus pažvelgti atidžiau.
Rekomenduojamas video
Helovynas sode: šiurpūs augalai, kuriuos norėsite atrasti
Rudoji karčiuotė – Helovyno sodo pažiba
Rudoji karčiuotė (Tacca chantrieri) – dar vadinama „velnių gėle“, augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos tropikų, kur natūraliai auga drėgnuose miškuose. Tai vienas iš nedaugelio augalų pasaulyje, turinčių natūraliai (beveik) juodus žiedus. Rudosios karčiuotės žiedai gali siekti iki 30 cm skersmens, o iš jų išsiskiria ilgos, iki pusės metro nusidriekiančios siūliškos ataugos. Dėl neįprastos formos, šis augalas dažnai priskiriamas prie egzotinių botanikos retenybių ir yra mėgstamas kolekcionierių.
Nenuostabu, kad, kai Helovynas beveik ant nosies, ši gėlė sulaukia ypatingo dėmesio ir jos žiedai yra lyginami su šikšnosparniais, gyvūnais, vien savo išvaizda sustiprinančiais bauginančią nakties atmosferą.
Jautrusis musėkautas
Jautrusis musėkautas (Dionaea muscipula) – tai vienas garsiausių vabzdžiaėdžių augalų, kilęs iš Šiaurės Amerikos pelkių regionų. Jis išsiskiria savo lapais–spąstais, kurie užsiveria, vos vabzdžiui palietus vidinius jautriuosius plaukelius. Spąstai gali užsidaryti vos per mažiau nei sekundę, o vėliau augalas pradeda virškinimo procesą.
Jautrusis musėkautas, dažnai filmuose ir literatūroje apibūdinamas, kaip plėšrusis augalas, į Helovyno nakties sodą atneša grėsmės nuojautą ir šiurpina ne tik savo išvaizda, bet ir sukurta charakteristika.
Helovyno metu musėkautas simbolizuoja gyvą grėsmę – jo spąstai asocijuojasi su žandikauliais, laukiančiais grobio. Tai augalas, kurio reputacija ir išvaizda natūraliai kuria šiurpą ir yra neatsiejama „baugių“ augalų sąrašų dalis.
Amorfofalas – baisiausias pasaulio augalas
Amorfofalas (Amorphophallus titanum), dar žinomas lavongėlės vardu, yra vienas tų augalų, priklausančių gamtos fenomenų kategorijai. Kilęs iš Sumatros salos atogrąžų miškų, amorfofalas garsėja ne tik įspūdingu dydžiu – žiedynas gali pasiekti net 3 m aukštį, bet ir unikaliu kvapu. Žydėjimo metu jis paskleidžia intensyvų dvoką, primenantį pūvančios mėsos kvapą. Šis kvapas nėra atsitiktinis: taip augalas pritraukia vabzdžius, kurie paprastai lankosi ant gyvūnų skerdenų ir jie tampa natūraliais jo apdulkintojais.
Kadangi šis augalas žydi itin retai, kartą per kelerius ar kelioliką metų, kiekvienas jo žydėjimas tampa sensacija botanikos soduose, pritraukiančia minias lankytojų.
Helovyno sodo kontekste amorfofalas yra siaubo simbolis: didžiulis, tamsiai raudonas žiedynas, lydimas mirties kvapo, atrodo, kaip gyva alegorija apie baimę ir išnykimą.
Serenčiai
Serenčiai (Tagetes erecta) – vieni ryškiausių rudens augalų, kilę iš Meksikos ir Centrinės Amerikos, kurių sodriai oranžiniai, su geltonais ar raudonais atspalviais, žiedai išsilaiko iki pat pirmųjų šalnų.
Meksikoje serenčiai siejami su „Día de los Muertos“ – Mirusiųjų dienos švente, kai jų žiedai gausiai naudojami altoriams, kapams ir procesijoms puošti. Tikima, kad būtent šių gėlių kvapas ir spalva padeda sieloms rasti kelią pas artimuosius. Lietuvoje serenčiai taip pat gerai pažįstami: jie sodinami prie namų ir kapinėse, kur jų žiedai simbolizuoja pagarbą, atminimą bei gyvybės trapumą.
O kuriant Helovyno temos sodą, serenčiai padeda sukurti ne tik spalvų kontrastą, bet ir primena simbolinį ryšį su mirusiųjų pasauliu, kur jų žiedai, tarsi tampa gyvaisiais žibintais.
Gluosvė – šmėkliško grožio augalas
Kad Helovynas jūsų sode įgautų daugiau mistikos, vertėtų pagalvoti apie gluosvę (Monotropa). Tai išskirtinis erikinių šeimos augalas, paplitęs vidutinio klimato miškuose. Skirtingai nei dauguma augalų, gluosvė neturi chlorofilo, todėl nesimaitina fotosintezės būdu. Vietoje to, ji gyvena simbiozėje su grybais, gaudama iš jų maisto medžiagas. Ši išskirtinė savybė daro gluosvę parazitiniu, itin neįprastu augalu, kartu su tuo, kad sausesniais metais ji virš žemės gali neprasikalti, šaknys tūno iki palankesnių metų.
Augalas paprastai būna baltos ar rusvai rausvos spalvos, jo stiebas apaugęs smulkiais žvynais, o žiedai nulenkti žemyn. Gluosvė žydi vasarą, tačiau ir tada ji išsiskiria savo blyškumu, todėl neretai ji dar vadinama „šmėkliška gėle“.
Celiozija
Celiozija (Celosia cristata), dar vadinamas „gaidžio skiautere“, yra vienmetis augalas, kilęs iš tropinių Azijos ir Afrikos regionų. Ją lengva atpažinti iš banguotų, tankiai sudėtų žiedynų, kurie ir pelnė jai šią pravardę. Jos žiedai dažniausiai būna sodriai raudonos, purpurinės ar oranžinės spalvos, tačiau pasitaiko ir geltonų bei rožinių.
Helovyno kontekste celiozija išsiskiria savo dekoratyvumu, todėl net džiovinti jos žiedai išlaiko spalvą ir formą. Negana to, dėl savo žiedų asociacijų su žmogaus smegenų vingiais, į jūsų sodo puošimą ji gali įnešti taip reikalingo, šiurpaus kūniškumo, sukurdama iliuziją, kad tai, ką matote, yra daugiau nei jūsų vaizduotės vaisius.
Kolokazija „Black magic“
Jei jums Helovynas asocijuojasi su gotiška estetika, jūsų sode vietą turėtų atrasti kolokazija „Black magic“ (Colocasia esculenta).
Šis augalas, kilęs iš Pietų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, kur nuo seno auginamas, kaip valgomasis augalas. Tai įspūdinga, dekoratyvinė veislė, išsiskirianti didžiuliais, beveik juodos spalvos lapais, primenančiais dramblio ausis, kurių ilgis gali siekti iki 60 cm. Ši veislė viena populiariausių tamsialapių kolokazijų sodininkų tarpe ir yra vertinama dėl sukuriamo ryškaus kontrasto gėlynuose.
Kuriant Helovyno nuotaiką sode, kolokazija „Black magic“ padės sukurti ir sustiprinti baugios, tamsios atmosferos pojūtį, primindama apie šešėlius ir paslaptingas, pasislėpusias būtybes, juose.
Kurpelė – gėlė, kurianti antgamtišką atmosferą
Kurpelė (Aconitum napellus) yra nuodingas, daugiametis augalas, priklausantis vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai, plačiai palitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Kurpelė lengvai atpažįstama iš tamsiai mėlynų ar violetinių žiedų, kurių viršutinė dalis primena gobtuvą; dėl to liaudyje ji dar vadinama „vienuolio gobtuvu“. Augalas nuo seno garsėja stipriomis nuodingomis savybėmis; visos jo dalys, o ypač šaknys, yra itin toksiškos. Istoriniai šaltiniai mini, kad kurpelės ekstraktai naudoti tiek, kaip medžioklės ginklas (strėlių ir iečių nuodams), tiek, kaip priemonė apsiginti nuo laukinių žvėrių.
Be viso to, kurpelė turi ir mitologinio žavesio. Senovės Graikijoje ji buvo siejama su požemių dievu Hadu, o viduramžių Europoje ji buvo vadinama „raganų augalu“. Tautosakoje kurpelė dar žinoma, kaip „vilkolakių gėlė“, buvo tikima, kad ji gali apsaugoti nuo vilkolakių ar būti naudojama jų prakeikimams. Dėl šių istorinių asociacijų, kurpelė tapo dažnu veikėju mituose, literatūroje ir net šiuolaikiniuose siaubo pasakojimuose.
Helovynas yra viena tų progų, kuomet šis augalas gali atsiskleisti visu savo mistiniu, folkloriniu grožiu, ne tik sustiprinant kuriamą baugią atmosferą, bet ir parodant, kad net ir grožis gali būti pavojingas.
Helovynas be ribų: kūrybiškos idėjos sodo atmosferai sukurti
Jei norite, kad Helovyno naktį sodas primintų kitą, antgamtinį pasaulį, vien augalų gali nepakakti. Atmosferą gali padėti sustiprinti šviesos, garso ir vandens efektai bei kitos smulkios, naudingos detalės, kuriomis dalijamės su jumis.
- Apšvietimas: vietoj tradicinių šviestuvų rinkitės žvakes, fakelus ar oranžinio atspalvio LED lemputes; taip pat, jei šviesą nukreipsite iš apačios ar šonų, augalai mes išdidintus, iškreiptų formų šešėlius, kurie padės sukurti nerimą keliančią nuotaiką.
- Vandens efektai: nedideli fontanai ar tvenkiniai Helovyno naktį gali atrodyti visai kitaip, jei į juos panardinsite LED šviestuvus, kurie padės sukurti šiurpų švytėjimą ar jų paviršiuje plūduriuos žvakės ar moliūgų dekoracijos.
- Rūkas ir garsai: sauso ledo dubuo ar mažas rūko generatorius sode sukurs mistišką atmosferą, o jei dar fone girdėsis vilko kauksmas, girgždančios šakos ar vėjo švilpimas, sustiprintas įspūdis garantuotas.
- Moliūgai: nors Helovynas yra neatsiejamas nuo oranžinės spalvos moliūgų, verta eksperimentuoti su baltos spalvos ar dekoratyvinių veislių moliūgais ar net savo turimus moliūgus nudažyti pasirinkta balta ar juoda spalva.
Šaltiniai:
https://www.homesandgardens.com/gardens/spooky-plants
https://www.nts.org.uk/stories/8-petrifying-plants-for-halloween
https://www.gardenista.com/posts/best-dark-spooky-houseplants-halloween
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
