Celiozija dažnai auginama gėlyne ir balkone. Šių gėlių pagrindinis išskirtinumas – gausūs ir ryškiaspalviai žiedai. Skirtingų veislių šios gėlės būna skirtingo aukščio. Dėl to jas vertina gėlininkai. Žemesnės veislės gali būti naudojamos apvadams ir kraštams palei šaligatvius ar šalia vejos formuoti, o aukštesnės veislės sodinamos ir komponuojamos gėlynų viduryje. Celiozijos žydi nuo liepos iki pirmųjų šalnų, savo žiedais suteikdamos gėlynui spalvų bei egzotikos. Jos taip pat dažnai naudojamos įvairiose gėlių kompozicijose – džiūdamos celiozijos labai ilgai išlaiko savo intensyvią spalvą.
Celiozija (Celiozia L.) – burnotinių (Amaranthaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso vienmetės arba daugiametės žolės su stačiais, šakotais stiebais. Šios gėlės gimtinė – Afrikos, Pietų ir Centrinės Amerikos tropiniai ir subtropiniai regionai. Labai plačiai paplitusi Kinijoje ir Indijoje, kur ji auginama kaip vaistinis augalas.
Celiozijos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio kileos, kuris reiškia “ugninis, liepsnojantis”. Ir tikrai, ši gėlė savo žydėjimo metu tarsi liepsnoja. Jos skirtingų spalvų žiedai primena gaidžio skiauterę arba šluotelę. Celiozijos bekvapių žiedų spalvos pačios įvairiausios – nuo baltų, kreminių, geltonų, rožinių iki violetinių, raudonų ar oranžinių.
Celiozija užauga iki 50 cm aukščio. Jos lapai pavieniai, kiaušiniškai lancetiški, ryškiai žali, retais atvejais raudonai žali.
Celiozijų auginimas
Celiozijos yra labai populiarūs dekoratyviniai augalai nuo praėjusio šimtmečio pradžios. Yra išvesta labai daug šio augalo veislių ir jos visos labai skiriasi savo ūgiu, žiedų spalvomis bei formomis.
Lietuvoje auginama celiozija sidabrinė (Celiozia argentea). Ji užauga iki 20-100 cm aukščio. Sėjama kovo-balandžio mėnesiais į vazonėlius šiltnamyje. Pražysta ši celiozija po 2,5-3 mėnesių ir žydi iki rudens. Žiedai būna ryškiai geltoni, oranžiniai arba raudoni.
Skiriamos dvi sidabrinės celiozijos (C argentea) formos:
- Plunksninė celiozija (var. plumosa) – jos žiedynai šluotelės formos.
- Skiauterėtoji celiozija (var. cristala) – šios celiozijos žiedynai vingiuoti, pusrutulio formos.
Celiozijų dauginimas
Šios gėlės labai lengvai dauginamos sėjant. Celiozijos sėklų pavasarį galima rasti bet kurioje sėklų parduotuvėje ar net prekybos centruose. Patiems rinkti sėklų iš šių gėlių nėra prasmės. Pasėjus surinktas sėklas palikuonys gali nebeturėti motininio augalo savybių (pvz., žiedų spalvos). Kaip sėjamos celiozijos:
- Celiozijų sėklos sėjamos kovo-balandžio mėnesiais į dėžutes šildomoje patalpoje. Tai gali būti šiltnamis arba šiltas, šviesus kambarys. Sėjai paruoškite vazonėlius su sodo žeme, sumaišyta su smėliu. Galite specializuotoje parduotuvėje nusipirkti universalios vazonų žemės ir į ją įberti smulkaus persijoto upės smėlio. Santykis žemių ir smėlio turėtų būti 3:1.
- Celiozijų sėklos yra labai smulkios, todėl sėjant jas geriausia sumaišyti su smėliu, kad būtų lengviau sėti. Kiekvieną sėklą sunku atskirti ir sėti atskirai. O jei sėklos pasėtos tankiai, išdygusius daigelius teks retinti.
- Pasėtas sėklas labai lengvai užberkite žemėmis. Po to dirvą reikia švelniai sudrėkinti purkštuvu.
- Vazonėlius reikia pastatyti šviesioje vietoje, bet ne visiškoje saulėje, o temperatūra turėtų būti +18 – +20 °C.
- Celiozijų dygimo laikotarpis trunka 1-3 savaites. Substratas visada turi būti tolygiai drėgnas. Vazonėlius galima uždengti maistine plėvele ir kasdien nuimant plėvelę aeruoti dirvožemį.
- Kai daigai pasiekia 5 cm aukštį, juos jau galima persodinti į balkono lovelius 7×7 cm atstumu arba į nedidelius vazonėlius. Celioziją galima susodinti gana tankiai – apie 30 daigų viename kvadratiniame metre.
Galima beveik tiksliai apskaičiuoti, kada sodo lysvėse pasirodys žiedų jūra. Nuo sėjos iki žydėjimo praeina 10-12 savaičių. Jei nužydėję žiedai greitai pašalinami, celiozijų žydėjimo laikotarpis gali tęstis net iki vėlyvo rudens.
Celiozijų auginimo vieta ir dirva
Celiozijoms reikia gerai apšviestos vietos su grynu oru. Joms tinka +16 – +24 °C temperatūra. Iš esmės labiausiai tinka vieta, kur gerai šviečia saulė.
Persodinti celioziją į atvirą gruntą galima, kai jau nebegresia naktinės šalnos. Geriausias laikas – gegužės pabaiga. Tuo metu dirva jau būna pakankamai įšilusi. Celiozijų daigus galima auginti įprastame gėlių darželyje ar sodo lysvėse, įprastoje sodo žemėje. Dirva, į kurią bus sodinamos celiozijos, turėtų pasižymėti šiomis savybėmis:
- Gana derlinga, pageidautina su daug komposto.
- Rūgštingumas artimas neutraliam (pH 6-7,5).
Jei dirva, į kurią bus sodinamos celiozijos yra per skurdi, galima ją šiek tiek praturtinti kompostu. Per daug derlingą substratą reikėtų sumaišyti su smėliu. Svarbu žinoti, kad celiozijos jautriau reaguoja į pertręšimą negu į maisto medžiagų trūkumą.
Prieš sodinant į vazonus ir dėžutes verta įberti hidrogelio, kuris kaupia vandenį ir grąžina jį, kai dirva išdžiūsta. Dirva celiozijoms turi būti laidi vandeniui, nes užmirkusios jų šaknys lengvai pūva.
Celiozijų auginimas ir priežiūra atvirame grunte
Labai svarbu zeliozijai rasti tinkamą vietą sode. Gėlynų su celiozijomis nereikėtų įrengti šalia lysvių, kuriose auga burnotinių šeimos augalai: špinatai, mangoldai, kvietrugiai, šalavijai ir burokėliai. Celiozijos nepakenčia savo giminaičių draugijos.
Celiozijų sodinukus į atvirą gruntą galite sodinti iškart praėjus šalnų pavojui. Sodinti reikėtų kas 25-30 cm šiltoje, nuo skersvėjų apsaugotoje vietoje. Tai iš atogrąžų kilę augalai, todėl puikiai pakenčia sausrą.
Celiozijos gausiausiai ir gražiausiai žydi, kai substratas yra pakankamai drėgnas. Tuomet jos sukrauna gerokai daugiau žiedų, kurie ilgiau išsilaiko ir gražiau atrodo. Tačiau tai yra augalas, kuriam gerai augti nereikia per daug vandens. Kalbant apie drėgmės kiekį, labai svarbu rasti tą „aukso vidurį“. Celioziją reikėtų laistyti reguliariai, bet geriau mažiau, nei per daug – tik tada, kai išdžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Jei celiozija perdžiūsta, greitai sureaguoja – nudžiūsta lapai. Natūraliai gamtoje ji daugiausia auga Afrikos savanose, todėl iš prigimties nepakenčia per didelės drėgmės.
Tręšti papildomai celiozijų nereikia, jei dirva, kurioje jos auga, yra pakankamai derlinga. Jei dirva labai skurdi, galima celiozijas patręšti, tačiau geriau naudoti skystas trąšas, bet labai atsargiai. Geriausiai tinka trąšos žydintiems augalams, nes jose mažiau azoto ir daugiau fosforo bei kalio.
Genėti šių gėlių nereikia, bet galima, nes jos puikiai tinka skintų ir sausų gėlių puokštėms gaminti.
Celiozijų auginimas vazone
Celiozijas galima auginti ir namuose – vazonuose. Geriausia vieta vazonams su celiozijomis – saulėta palangė. Vasarą vazonus galima perkelti į saulėtą balkoną ar terasą. Augalai gerai auga balkonų loveliuose ir labai gražiai žydi. Celiozijas, auginamas vazonuose, reikia reguliariai laistyti. Vasarą būtinai 2-3 kartus per savaitę. Augančias vazonuose, šias gėles verta patręšti, pavyzdžiui, žydinčių augalų trąšomis.
Celiozijų ligos ir kenkėjai
Celiozijas dažniausiai pažeidžia grybinės ligos: miltligė, lapų dėmėtligė ir netikroji miltligė. Kad išvengtumėte grybinių ligų, neauginkite šių augalų labai tankiai ir užtikrinkite oro judėjimą tarp jų. Laistyti geriausia anksti ryte, kad per dieną dirva išdžiūtų.
Lauko sąlygomis auginamoms celiozijoms dažniausi ir pavojingiausi kenkėjai yra amarai. Amarai dažniausiai būna sunkiai pastebimi, nes jie maitinasi ant ūglių, po žiedais ir lapais. Dėl jų žalios spalvos, amarų vabzdžius sunku pamatyti. Jie siurbia augalo sultis, taip jį silpnindami. Su amarais kovojama purškiant insekticidais arba natūralia priemone – žaliu muilu.
Patalpose auginamus augalus puola voratinklinės erkės. Kenkėjus kontroliuokite naudodami tinkamą akaricidą, kurių galima įsigyti sodo ir daržo prekių parduotuvėse.
Įdomūs faktai apie celiozijų naudojimą
Šalyse, kuriose celiozija auga gamtoje natūraliai, ji naudojama kaip maistas. Ypač jauni ūgliai ir lapai. Iš jų gaminamos sriubos, garnyrai ar salotos, pridedant prieskonių ir žolelių, nes celiozijų ūgliai neturi savo skonio.
Gana plačiai žinoma ir vaistinė celiozijos paskirtis. Ji naudojama kraujo, burnos, virškinamojo trakto ir kitoms ligoms gydyti. Taip pat gali padėti atstatyti regėjimą, stiprina imuninę sistemą ir malšina uždegimus.
Šio nuostabaus augalo užpilais gydomi hepatitai ir kepenų pažeidimai. Jis taip pat naudojamas kompresams, nuo odos ligų ir galvos skausmų, gaminti.
Iš augalo sėklų išgaunamas celiozijų aliejus, kuris naudojamas kosmetikos gamyboje. Celiozijų aliejus pasižymi jauninamuoju, drėkinamuoju, priešuždegiminiu ir gydomuoju poveikiu bei maloniu riešutų kvapu.
Nors celiozija yra egzotiškas augalas, jis plačiai paplitę ir Lietuvos soduose. Tinkamai prižiūrint ir gausiai šviečiant saulei, ši gėlė taps įspūdinga jūsų gėlyno ar sodo puošmena.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.