Kamasija (Camassia) – tai išraiškinga svogūninė gėlė, žavinti savo žvaigždės formos žiedais ir gebėjimu natūraliai įsilieti į sodo ar pievos kraštovaizdį. Šis iš Šiaurės Amerikos kilęs augalas stebina ne tik grožiu, bet ir atsparumu – ją lengva auginti, prižiūrėti bei dauginti. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime kamasijos kilmę, rūšis, auginimo ypatybes, dažniausias ligas ir vietą šiuolaikiniame sodo dizaine.
Kaip atrodo kamasija
Išvaizda kamasija primena subtilų pavasario fejerverką – jos ilgi, siauri lapai yra susitelkę stiebo apačioje, jie užauga 8-60 cm ilgio. Pats stiebas dažnai siekia iki 60-120 cm. Kamasijos žiedai – įspūdingi, žvaigždės formos, susitelkę į vertikalius žiedynus. Jie pražysta pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Žiedai būna įvairių atspalvių: nuo švelnios baltos iki sodrios mėlynos ar violetinės, o kai kurios veislės pasižymi netgi rožiniais tonais. Gausus kamasijos žydėjimas nuspalvina pievas mėlynomis, violetinėmis, baltomis bangomis. Po žydėjimo subręsta cilindrinė arba trikampė vaisiaus kapsulė su mažomis, tamsiomis sėklomis.
Kamasijos rūšys
Yra žinomos kelios pagrindinės kamasijos rūšys, kurių kiekviena pasižymi savitu žavesiu. Populiariausios rūšys:
- aukštoji kamasija (Camassia quamash), žydinti mėlynai violetinės spalvos žiedais;
- grakščioji kamasija (Camassia leichtlinii), pasižyminti aukštu stiebu ir išraiškingais baltos ir violetinės spalvų žiedais.
Kitos žinomesnės rūšys – Camassia cusickii, turinti šviesiai mėlynus žiedus, ir Camassia scilloides, kilusi iš rytinės Šiaurės Amerikos dalies. Be natūralių rūšių, išvesta nemažai kamasijos hibridų ir veislių („Blue Danube“, „Orion“, „Esculenta“, „Pink“, „Sacajawea“ ir kitų), pasižyminčių spalvų įvairove.
Kamasijos auginimas
Kamasija yra nepretenzingas augalas, mėgstantis humusingą, drėgną, bet gerai drenuotą dirvą. Ji puikiai jaučiasi saulėtose ar pusiau šešėlingose vietose ir dažnai sodinama grupėmis, kad sukurtų natūralios pievos įspūdį. Šį augalą tinka sodinti ir po medžiais. Kamasija gerai toleruoja drėgnesnes vietas – pvz., šalia tvenkinių – jei tik nėra stagnuojančio vandens. Tinkamiausias metas sodinti kamasijos svogūnėlius yra rugsėjo ir spalio mėnesiai, kai dirva dar šilta, bet jau drėgna. Svogūnėliai sodinami maždaug 10-15 cm gylyje ir tokiu pačiu atstumu vienas nuo kito. Daugelis kamasijos rūšių yra pakankamai atsparios žiemos šalčiams.
Kamasijos priežiūra
Kamasijos priežiūra nereikalauja daug pastangų. Užtikrinkite kad pavasarį kamasijos dirva būtų drėgna, vėliau, kai augalas pereina į ramybės būseną, sumažinkite laistymą. Rekomenduojama pavasario metu pamulčiuoti žemę aplink augalą kompostu ar lapų mulčiu. Kamasijos lapų geriau nešalinti tol, kol jie visiškai nepradės gelsti – taip augalo svogūnėlis geriau pasiruoš kitam sezonui. Tręšti kamasijos dažniausiai nereikia, nebent dirva labai nualinta. Kamasija atspari šalčiui, tad Lietuvoje jai žiemai specialaus dengimo neprireikia.
Kamasijos dauginimas
Kamasiją patogiausia dauginti dalijant jos svogūnėlį. Svogūnėliai dalijami rudenį (rugsėjo-spalio mėn.), kai augalas ilsisi. Iš motininio svogūnėlio atskiriami maži atžaliniai svogūnėliai ir pasodinami atskirai.
Rekomenduojamas video
Kamasiją taip pat galima dauginti sėklomis, tačiau tai ilgalaikis procesas – nuo pasėjimo iki pirmo žydėjimo gali praeiti net 4-5 metai. Kai kuriais atvejais augalas gali natūralizuotis ir plisti pats, ypač jei sąlygos jam palankios.
Kamasijos ligos ir kenkėjai
Kamasija iš prigimties yra pakankamai atsparus augalas – tai viena iš tų svogūninių gėlių, kurią retai puola ligos ar kenkėjai. Tačiau tam tikromis sąlygomis, ypač netinkamai parinkus auginimo vietą arba esant per dideliam drėgnumui, kamasija gali susidurti su kai kuriais augimo sutrikimais. Štai pagrindinės ligos ir kenkėjai, galintys paveikti šį augalą:
- Svogūnėlių puviniai (ypač bakterinis ir grybinis puvinys). Puviniai dažniausiai atsiranda dėl prastai drenuotos dirvos ar ilgalaikio drėgmės pertekliaus, ypač žiemos ir pavasario laikotarpiais. Užkrėsti svogūnėliai pradeda minkštėti, skleisti nemalonų kvapą ir galiausiai suyra. Norint išvengti šios problemos, svarbu sodinti kamasiją į laidžią dirvą ir vengti užmirkusių vietų.
- Pelėsiniai grybeliai ir dėmėtligės. Kartais kamasijos lapus gali pažeisti įvairūs grybiniai patogenai, sukeliantys rudus ar geltonus lapų dėmių darinius. Tokiu atveju lapai pradeda džiūti ar deformuotis. Dažnai šios problemos kyla, kai augalai sodinami per tankiai arba kai lapija ilgą laiką išlieka šlapia dėl perlaistymo ar gausių lietų.
- Virusinės infekcijos. Nors labai retai, tačiau kamasija gali būti paveikta virusinių infekcijų, ypač jei auga šalia kitų svogūninių augalų. Dėl virusų kamasijos lapai gali pasidengti dryžiais, žiedai deformuotis. Pažeisti augalai turėtų būti pašalinti.
- Šliužai ir sraigės. Šie kenkėjai gali pažeisti jaunus kamasijos ūglius ir lapus, ypač drėgną pavasarį. Jie palieka netaisyklingos formos skylutes lapuose ar gleivėtas pėdsakus. Apsaugai galima naudoti natūralius šliužų barjerus, sodo mulčą ar ekologiškus granulių produktus.
Geriausia kamasijos apsauga nuo ligų – tinkamos augimo sąlygos: geras drenažas, saikingas laistymas, erdvus sodinimas. Taip pat naudinga reguliariai stebėti augalą ir, pastebėjus pirmuosius pažeidimo požymius, imtis veiksmų – pašalinti pažeistas dalis, nenaudoti jų komposte, o esant poreikiui – taikyti ekologiškas augalų apsaugos priemones.
Kamasija sodo dizaine
Kamasija yra ne tik įspūdinga pavasario gėlė, bet ir labai universali augalų dizaino prasme – ji puikiai dera tiek natūralistiniuose, tiek formalesniuose soduose. Savo aukštais, grakščiais žiedynais ir žvaigždės formos žiedais ji suteikia sodo kompozicijai vertikalumo, lengvumo ir spalvinės dinamikos. Kadangi žydi pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kamasija puikiai užpildo laiko tarpą tarp ankstyvųjų pavasarinių svogūninių ir vasarą žydinčių daugiamečių augalų žydėjimo.
Natūralistiniuose soduose kamasija dažnai sodinama didelėmis grupėmis tarp aukštos žolės ar šalia tvenkinių bei drėgnų vietų. Dėl natūraliai atrodančio žydėjimo stiliaus ji harmoningai dera su smilgomis, melsvėmis, astilbėmis ar paparčiais. Jos mėlyni ar violetiniai žiedai kontrastuoja su žalialapiais augalais ir švelniai įsilieja į laukinės gamtos įspūdį kuriantį kraštovaizdį.
Formalesniuose želdynuose kamasija puikiai tinka kaip vertikalus akcentas gėlynuose. Ji gali būti sodinama tarp kitų svogūninių augalų – tulpių, narcizų – siekiant sukurti sluoksniuotą, ilgiau žydintį gėlyną. Taip pat ji puikiai atrodo spalvinėse kompozicijose, ypač derinyje su šviesiai rožinėmis, baltais ar gelsvais augalais. Kadangi kamasija puikiai prisitaiko tiek saulėtose, tiek pusiau šešėlingose vietose, ją galima integruoti tiek šalia takų, tiek miškinguose sodo kampeliuose.
Kitas didelis kamasijos privalumas – jos gebėjimas natūralizuotis. Jei sodinama tinkamomis sąlygomis, ji palaipsniui išplinta ir kasmet grįžta vis stipresnė, sukurdama vaizdingą, beveik laukinę žydinčią erdvę. Todėl ji itin tinka ekologiniam dizainui ar biologinei įvairovei skatinti.
Dėl savo elegancijos, atsparumo ir universalumo kamasija vis dažniau atrandama šiuolaikiniuose soduose kaip ne tik dekoratyvus, bet ir kaip tvarus bei lengvai prižiūrimas augalas.
Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/
https://www.gardenersworld.com/
https://npn.rngr.net/
https://www.bhg.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
