Skip to content

Astilbė – paprasti priežiūros patarimai vešliam žydėjimui

  • by
Astilbė – paprasti priežiūros patarimai vešliam žydėjimui
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Astilbė – augalas, puikiai tinkantis auginti pavėsyje. Labai tikėtina, kad ši aukšta, smulkiais pūkuotais žiedais ir papartį primenančiais lapais gėlė, taps pagrindiniu pavėsingos sodo dalies akcentu.

Astilbė (Astilbe) priklauso uolaskėlinių augalų šeimai. Tai žolinis daugiametis šakniastiebinis augalas. Astilbės savaime auga Rytų Azijoje, Japonijoje, Filipinų ir Javos salynuose, Šiaurės Amerikoje pietrytinėje dalyje. Gamtoje astilbės auga drėgnuosiuose plačialapiuose miškuose, kalnuose, upelių pakrantėse, upių slėniuose, drėgnose dirvose. Šios gėlės pavadinimas iš graikų kalbos verčiamas kaip „nebligzi“: „a“ – be ir „stilbe“ – blizgėjimas.

Astilbių veislės

Astilbės aukštis priklausomai nuo veislės ir rūšies svyruoja nuo 15 iki 150 cm aukščio. Jos lapai yra plunksniški ir dantyti, tamsiai žalios spalvos, vos blizgantys. Astilbės žiedai smulkūs, susitelkę į šakotas šluoteles. Jų būna įvairių spalvų: baltų, rožinių, gelsvai rausvų, raudonų, raudonai violetinių, alyvinių, kreminių. Pražysta astilbės vasarai įsibėgėjus, o kai kurios rūšys džiugina savo spalvotais žiedais ir ankstyvą rudenį. Žinoma apie 30 astilbių rūšių. Lietuvoje dažniau auginamos hibridinė Arenso, kiniškoji, japoninė, Tunbergo astilbės.

Astilbių veislės

Kiniškoji astilbė

Kiniškoji astilbė (Astilbe chinensis) savaime auga Kinijoje, Mongolijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Pietų Japonijoje. Sutinkama plačialapiuose miškuose, miško aikštelėse, kalnų upių pakrantėse. Kiniškoji astilbė būna įvairaus aukščio, nuo 15 iki 100 cm. Gėlininkų ypač vertinama žemaūgė kiniškosios astilbės forma (Astilbe chinensis var. pumila hort.). Kiniškosios astilbės stiebas medėjantis, tamsiai rudas. Jos lapų apatinė dalis matinė, o viršutinė – blizgi, plaukuota. Rausvai violetiniai, rečiau balti, žiedai susitelkę į siauras 10-30 cm šluoteles. Kiniškoji astilbė žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Japoninė astilbė

Japoninė astilbė (Astilbe japonica) kilusi iš Japonijoje esančios Sikoku salos. Ši astilbių rūšis užauga iki 30-60 cm aukščio. Japoninės astilbės lapai tamsiai žali, blizgantys. Japoninė astilbė žydi baltais žiedais, jos žiedynas (šluotelė) – 10-15 cm ilgio. Pražysta birželio gale ir savo žiedais džiugina apie 20-25 dienas. Yra išvesta japoninės astilbės veislių ne tik baltais, bet ir kitokių spalvų žiedais.

Tunbergo astilbė

Tunbergo astilbė (Astilbe thunbergii) paplitusi Japonijoje, ji auga saulėtuose šlaituose. Ši astilbės rūšis savo išvaizda panaši į paprastąjį arunką. Tunbergo astilbė užauga iki 100 cm aukščio. Jos stiebas turi 2-3 lapus, platus purus žiedynas – svyrančios šluotelės pavidalo. Tunbergo astilbė žydi baltais, šviesiai violetiniais ar rausvais žiedais liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Astilbių auginimas

Arenso astilbė

Arenso astilbė, (Astilbe x arendsii Arends) – tai hibridas, sukurtas selekcininko Arenso iš kelių laukinių astilbės rūšių. Arenso astilbė turi tvirtus, šakotus šakniastiebius. Ji užauga 50-100 cm aukščio. Ši astilbė turi tamsiai žalius, žalius ar rausvus, blizgius lapus, jos šaknys virvinės. Didelį Arenso astilbės žiedyną sudaro smulkūs įvairių spalvų (balti, kreminiai, rožiniai, alyviniai, raudoni, gelsvi) žiedeliai. Arenso astilbė žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, apie tris savaites.

Astilbės sodinimas

Astilbė mėgsta drėgną orą, dirvą ir pavėsingas vietas, todėl ji sodinama arčiau vandens telkinių ar vietose, kur gruntiniai vandenys yra arti žemės paviršiaus. Jei ore ir dirvoje drėgmės pakanka, astilbė gali augti ir saulėtoje vietoje. Dirvožemio sudėčiai astilbė nėra labai reikli, o dirvos rūgštingumas jos sodinimo vietoje turėtų būti neutralus ar silpnai rūgštus (pH 5,5-6,5).

Astilbės dauginimas

Astilbės dauginimas

Astilbės dauginamos pumpurais, dalijant kerą ir sėklomis.

Astilbių sėklos subręsta spalį. Jos yra labai smulkios – apie 20 tūkstančių sėklų sveria vos 1 gramą. Sėklas galima sėti ką tik surinkus arba pavasarį. Sėjamos į dėžutes. Rudenį pasėtos astilbės sudygsta pavasarį. Pirmąją žiemą iš sėklų sudaiginti ir į lauką pasodinti augalėliai uždengiami lapais arba durpėmis. Veislinės astilbės, auginamos iš sėklų, neišlaiko veislės požymių, tad šis dauginimo būdas tinka tik rūšiniams augalams.

Astilbes galima dauginti pumpurais. Anksti pavasarį, kai ūgliai siekia 4-8 cm ilgio, nuo jaunų stiebų atskiriama 25-30 proc. visų augimo pumpurų. Juos reikia nupjauti kartu su dalimi stiebo. Pumpurai sodinami į dėžutes ar inspektus, į durpių ir smulkios skaldos (santykis 3:1) substratą. Pasėlių žemė turi būti nuolat drėkinama. Pumpurai įsišaknija per 1,5-2 mėnesius ir rudenį ar kitą pavasarį sodinami į nuolatinę auginimo vietą.

Astilbės gali būti dauginamos ir dalinant kerą. Tai patogu daryti jų persodinimo metu. Astilbės persodinamos pavasarį arba rudenį. Kerai dalijami į atskiras dalis taip, kad kiekvienoje iš jų būtų po du ar tris augimo pumpurus ir kelias gerai išsivysčiusias šaknis. Kiekvienoje dalyje turėtų būti jaunų šaknų. Padalintos kero dalys išsodinamos negiliai, 20-30 cm atstumu. Augalo augimo pumpurai užberiami 3-5 cm storio žemės sluoksniu.

Patarimas. Kas 5-6 metus naudinga astilbes persodinti dalijant jų kerus, kadangi augant toje pačioje vietoje ilgiau, astilbių kerai sutankėja, o žiedynai susmulkėja, sumenksta.

Astilbių priežiūra

Astilbių priežiūra – svarbiausia, neleisti joms išdžiūti

Astilbių auginimas nėra sudėtingas, svarbiausia yra neleisti joms perdžiūti. Aktyvaus augimo metu šią gėlę reikia reguliariai, tolygiai laistyti, ypač jei ji auginama vietose, kuriose yra daugiau saulės. Dėl perdžiūvimo gali nudegti astilbės lapai, džiūti jų pakraščiai, blogiausiu atveju, žus visas augalas. Užėjus sausringiems orams astilbę laistykite du kartus per dieną – anksti ryte bei vakare.

Retkarčiais astilbių dirvą rekomenduojama patręšti kompostu, organinėmis trąšomis. Pavasarį astilbes tinka tręšti azoto trąšomis, vasaros viduryje – kalio, o žydėjimui besibaigiant – trąšomis, turinčiomis fosforo. Po tręšimo dirva aplink augalus purenama, atnaujinamas mulčio sluoksnis.

Rudenį, astilbėms visiškai nužydėjus, jų stiebai nupjaunami prie pat pagrindo. Astilbės yra atsparios žiemos šalčiui, suaugę augalai žiemoja nepridengti.

Patarimas. Tarpus tarp astilbės kerų kasmet mulčiuokite pūdiniu arba išsivėdinusiomis durpėmis. Mulčiavimas leis ne tik apsaugoti astilbės šaknų sistemą nuo perkaitimo, bet ir padės ilgiau išlaikyti drėgmę dirvožemyje, o taip pat apsaugos nuo piktžolių ir poreikio dažnai purenti dirvą. Mulčiuokite astilbių kerus ir prieš žiemą, nupjovus jų stiebus.

Astilbė sode

Astilbės yra atsparios ligoms bei kenkėjams

Astilbės yra pakankamai atsparios įvairioms augalų ligoms ir kenkėjams. Kaip ir daugelio kitų introdukuotų (atvežtinių) augalų, astilbių specifiniai „priešai“ liko jų kilmės vietose. Visgi kartais astilbės mūsų kraštuose gali būti puolamos šliužų, paprastųjų seiliūgių ir žemuoginių nematodų. Pagrindinės astilbių ligos – lapų dėmėtligė, miltligė, vytulys, juodasis pjovėjas, agurkų mozaikos virusas, tabako žiediškosios dėmėtligės virusas, tabako garbanotosios dryžligės virusas. Susirgę augalai gydomi specialiais fungicidais ir insekticidais. O virusų pažeistus augalus reikia naikinti, kad ligos neplistų, geriausia – sudeginti.

Patarimas. Po darbo su virusais užsikrėtusiomis gėlėmis, nepamirškite dezinfekuoti naudotų įrankių, kad neperneštumėte ligų kitiems sodo augalams.

Astilbių vieta sode

Astilbės dažnai sodinamos kartu su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Jos puikiai atrodo šalia kitų šešėlį mėgstančių augalų, pavyzdžiui, melsvių, paparčių ar eleborų. Iš kompaktiškesnių astilbių sudaromi bordiūrai. Auginamos astilbės ir kapinėse, jei ten yra pakankamas šioms gėlėms pavėsis, tačiau kapinėse astilbėms gali stigti drėgmės. Žemaūges astilbes tinka sodinti alpinariumuose. Visos astilbės puikiai auga šalia vandens telkinių. Astilbės gražiai atrodo pamerktos, tačiau nuskintos vandenyje laikosi tik 2-3 dienas. Šias gėles galima džiovinti ir naudoti sausoms puokštėms.

Patarimas. Astilbės suveši tik gegužės mėnesio gale, tad šalia jų labai tinka sodinti anksti pavasarį žydinčias svogūnines gėles, pavyzdžiui, narcizus, tulpes. Tokiu būdu gėlynas nuolat džiugins prasiskleidusiais žiedais.

Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/astilbe/
https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/astilbe/growing-astilbe-plants.htm
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/news/481/42/Astilb
https://floristics.info/ru/stati/sadovodstvo/1886-astilba-vyrashchivanie-posadka-i-ukhod.html#s6
Vaidelys J., Makūnas V., Prakapaitė G. „Gėlininkystė, III dalis. Daugiametės gėlės“ Vilnius, 1997

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex